Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo prašė uždrausti skleisti jo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją, esančią internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) , įpareigojant atsakovą pašalinti pranešimą iš internetinio puslapio, priteisti iš atsakovo 30000 Lt neturtinė žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl uždraudimo skleisti garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją ir priteisimo neturtinės žalos, padarytos paskleidžiant garbę ir orumą žeminančią informaciją, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas V. G. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Asmens teisę ginti garbę ir orumą nustato CK 2.24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 2.24 straipsnio 4 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. asmuo gali kreiptis į teismą tik tada, kai pasinaudoja replikos teise, tačiau jo paneigimo tekstą visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti. Taigi, išankstinio neteisminio ginčo sprendimo paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti, ir pan. Pasinaudojimas išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka šio pobūdžio ginčuose sąlygoja suinteresuoto asmens galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo uždrausti atsakovui skleisti ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją bei priteisti neturtinės žalos, padarytos paskleidžiant. garbę ir orumą žeminančią informaciją, atlyginimą. Reikalavimo paneigti duomenis ieškovas nepareiškė. Garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimas ir neturtinės žalos atlyginimas kyla iš to paties materialinio teisinio santykio, tačiau yra savarankiški garbės ir orumo gynimo būdai, todėl gali būti taikomi tiek kartu, tiek atskirai. Pasirinktas gynimo būdas apsprendžia reikalavimus ieškovo replikai, kurią jis iki ieškinio pareiškimo pateikia atsakovui.

Pagal pateikto ieškinio priedus matyti, kad tarp ieškovas V. G. kreipėsi į atsakovą S. G. su prašymu pašalinti jo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją, esančią internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) , ir tuo klausimu tarp šalių vyko susirašinėjimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nesilaikė paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri žemina jo garbę ir orumą, paneigimo tvarkos, nustatytos CK 2.24 straipsnyje, t.y. nepateikė teismui duomenų, jog kreipėsi į atsakovą dėl pateiktos informacijos paneigimo, pateikdamas atsakovui paneigimo tekstą, kurio turinio reikalavimai nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į pareikšto ieškinio reikalavimą – atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius duomenis. Tokio ieškinio patenkinimo atveju atsakovui nekiltų pareiga paneigti paskleistus galimai ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis. Kita vertus, atsakovas atsakyme ieškovui išsamiai išdėstė nuomonę dėl jo pareikšto reikalavimo, kurį pripažino nepagrįstu ir geranoriškai, šalių susitarimu arba kitokiu būdu jį pripažinti bei patenkinti atsisakė. Iš atsakovo rašto ieškovui galima spręsti, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas pateiktų įstatymų reikalavimus atitinkantį paneigimo tekstą, atsakovas jo neskelbs. Kadangi ieškiniu nereikalaujama paskelbti paneigimą, o yra pasirinktas kitas teisių gynimo būdas – neturtinės žalos atlyginimas, aplinkybė, kad ieškovas pretenzijos dėl informacijos paneigimo nepateikė, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjant bylą iš esmės ir formuluojant teismo sprendimą pretenzijos tekstas įtakos neturės. Todėl šiuo pagrindu atsisakydamas priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai ir dėl to klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio atitikimas kitiems jam keliamiems įstatymo reikalavimams liko neįvertintas, o ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis), panaikinus nutartį klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.