- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-99/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Svajunas Knizleris
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. B. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d. ir nuteistas laisves atemimu 11 (vienuolikai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
R. B. nuteistas už tai, kad neteisetai igijo, laike, gabeno, turedamas tiksla parduoti labai dideli kieki psichotropiniu medžiagu, tai yra:
R. B. iki 2004 m. rugsejo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisetai, turedamas tiksla parduot, igijo du vienetus permatomu užspaudžiamu polietileniniu maišeliu, kuriuose buvo labai didelis kiekis – 494,627 gramo – šviesios spalvos tableciu su širdeles ispaudu, kuriu sudetyje yra 142,739 gramo psichotropines medžiagos – MDMA, jas laike ir 2004 m. rugsejo 8 d. neteisetai gabeno automobiliu BMW 540, v/n XXXX, kol 2004 m. rugsejo 8 d. apie 16.30 val. apžiuros metu minetas tabletes su psichotropine medžiaga surado ir paeme policijos pareigunai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendi ir ji išteisinti, neirodžius, jog dalyvavo padarant nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p.)
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu del jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d. Teigia, kad vien pats psichotropiniu medžiagu gabenimo faktas, nesant byloje irodymu, jog jis žinojo, kas yra polietileniniuose maišeliuose, negali jam užtraukti baudžiamosios atsakomybes. Teismo išvada, kad jo kalte irodyta liudytoju S. Š. , R. A. parodymais, daiktu (objektu) apžiuros protokolais, ivykio vietos apžiuros protokolu, yra nepagrista. Liudytojo S. Š. parodymai patvirtina tik nustatyta fakta, - jog automobilyje, kuri jis (apeliantas) vairavo, buvo rastos psichotropines medžiagos. Tokiais parodymais remiantis negalima daryti išvados, jog jis (apeliantas) žinojo, kas yra maišelyje ir koks psichotropiniu medžiagu kiekis ten yra supakuotas. Be to, minetas liudytojas nenurode informacijos šaltinio, todel patikrinti pastarojo parodymu teisingumo nebuvo imanoma (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.). Jis (apeliantas) neturejo galimybes patikrinti ar ši informacija, kuria tariamai gavo liudytojas S. Š. , yra teiseta, ar tai nebuvo iš anksto suplanuota provokacija prieš ji (apelianta). Apeliantas skunde teigia, kad atsižvelgiant i tai, jog jo atžvilgiu nebuvo sankcionuotas NVIEM, nenustatytas šaltinis, iš kurio buvo igytos psichotropines medžiagos, neivardinti asmenys, kurie iš jo igydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat jie neapklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, yra pagrindas abejoti šios informacijos teisingumu. Ši informacija nepagrista jokiais kitais irodymais ir negalejo teismui tureti irodomosios reikšmes.
Apelianto teigimu, jo kaltes irodymu negali buti laikomos ir telefoniniu pokalbiu išklotines, nes nera nustatyta, jog jis butu su kokiais nors asmenimis kalbejes. S. Š. paaiškinimai, kad pokalbiuose minimi terminai (fenai, balti dažai ir kt.) yra naudojami tarp narkotiku prekeiviu, jo kaltes taip pat neirodo, nes nenustatyta, jog, butent, jis taip kalbejo.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagristai remiasi ir telefoniniais pokalbiais bei SMS žinutemis, nes nenustatyta, jog abonentas Nr. XXXXXX, kurio pokalbiu buvo leista klausytis, priklauso jam. Apeliantas tvirtina, kad jis tokiu numeriu nesinaudojo, byloje nera duomenu, jog pokalbiuose užfiksuotas kuris nors balsas yra jo, teismas pats tai nustate tik iš klausos. Atkreipia demesi ir i tai, kad nors abonento Nr. XXXXXX buvo leista klausytis nuo 2004 m. birželio 29 d., byloje yra pateikti pokalbiai tik nuo 2004 m. rugpjucio 14 d., nera išslaptinti visi telefoniniai pokalbiai, o tik ju fragmentai, teisme liko neišsiaiškinta, kodel renkant apie ji operatyvine informacija nuo 2004 m. rugpjucio 14 d. nebuvo nustatytas asmuo, iš kurio tariamai jis isigijo narkotines medžiagas, kam jis jas realizavo.
Apelianto teigimu, teismas negalejo jo kaltes gristi 2004 m. lapkricio 22 d. Lietuvos Kriminalines policijos biuro aktu, kuriuo nustatyta, jog 2004 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. XXX buvo sankcionuota telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole abonento Nr. XXXXXXX, nes Vilniaus apygardos teismo nutarties galiojimo terminas, turinys ir kitos aplinkybes jam nera žinomos, jis, vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo išaiškinimais, su jomis nebuvo supažindintas.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltes neirodo ir kiti teismo išvardinti irodymai, - daiktu (objektu) apžiuros protokolai, ivykio vietos apžiuros protokolas. Jie tik patvirtina pati psichotropiniu medžiagu radimo fakta. Be to, teigia, kad teismas, remdamasis ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotais duomenimis, turejo pirma atsižvelgti i tai, jog jame užfiksuoti duomenys skiriasi nuo duomenu, nurodytu specialisto išvadoje (skirtingai nurodyti psichotropiniu medžiagu kiekiai) ir tai patikrinti teisiamajame posedyje.
Apelianto nuomone, teismas turejo atsižvelgti ir i tai, jog automobilis nebuvo apžiuretas ji (apelianta) sustabdžius, o tik ji pasodinus i kita automobili. Psichotropines medžiagos buvo automobilyje BMW 540, v/n XXX surastos tik ten atsisedus pareigunams. Apelianto teigimu, todel nera atmetama galimybe, jog šios medžiagos galejo atsirasti jam apie tai nežinant. Apeliantas skunde tvirtina, kad apžiurint daiktus nebuvo laikytasi ir Lietuvos Respublikos BPK 207 str. reikalavimu.
Teismo nuosprendyje taip pat nera nurodyta jokiu motyvu, jog šios medžiagos igytos, laikytos ir gabentos tikslu jas parduoti. Teismas tokia išvada grindžia tik prielaidomis. Apelianto nuomone, svarbi aplinkybe paneigianti tokia teismo išvada yra tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas pinigu perdavimo faktas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 14 punktas) bei nebuvo rasta ant maišeliu su psichotropinemis medžiagomis jo pirštu antspaudu.
Apeliantas skunde tvirtina, kad byloje nera irodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos puse (tiesiogine tycia). Nuosprendyje nera aptarta, kokiais irodymais remiantis, yra paneigti jo aiškinimai, kad jis nežinojo, jog striukeje yra idetos psichotropines medžiagos, ir labai didelis ju kiekis. Teismas, kad tai buvo didelis kiekis, negalejo spresti iš telefoniniu pokalbiu, nes ten apie koki kieki narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu kalbasi asmenys, kuriu pokalbis yra išslaptintas.
Apelianto nuomone, tai, kad jis nusikalstama veika neužsieminejo ir tai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis irodo ir tokios aplinkybes, - jam yra beveik 40 metu, anksciau teistas nebuvo, turi darba, šeima, nuolatine gyvenamaja vieta, teismui pateike duomenis apie savo sveikatos bukle.
Nagrinejant byla apeliacine tvarka, nuteistasis R. B. ir jo gynejas praše patenkinti nuteistojo apeliacini skunda, prokuroras praše atmesti nuteistojo apeliacini skunda.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad R. B. neteisetai igijo, laike, gabeno labai dideli kieki psichotropiniu medžiagu, turedamas tiksla jas parduoti ir pripažino ji kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dali. Pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudeties požymiai R. B. apeliaciniame skunde iš esmes nera gincijami – R. B. neneigia vežes polietilenini maišeli, kuriame atlikus automobilio BMW 540 v/n XXX apžiura buvo rastas labai didelis kiekis psichotropiniu medžiagu – MDMA. Apeliacines instancijos teisme iš esmes yra gincijami tik subjektyvieji nusikaltimo sudeties požymiai. Nuteistasis R. B. nurodo, kad jis negali buti pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dali, nes neirodyta, jog jis žinojo, kad jo automobilyje rastame polietileniniame maišelyje yra psichotropines medžiagos, tai yra gincija nusikaltimo subjektyvuji požymi – kalte. Kalte – pagrindinis subjektyvusis nusikaltimo sudeties požymis. Ja butina irodineti kiekvienoje baudžiamojoje byloje, nes nustacius objektyviuosius nusikaltimo sudeties požymius (veika, pasekmes, priežastini ryši tarp veikos ir pasekmiu), dar negalima teigti, kad asmuo yra kaltas, -butina nustatyti kaltininko vidini (psichini) santyki su objektyviaisiais nusikaltimo sudeties požymiais (kalte). Asmuo gali buti pripažintas kaltu ir nuteistas už inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryma, tik teismui nustacius jo veikoje visus, - tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo sudeties požymius.
Lietuvos Respublikos BK išskiria dvi kaltes formas: tycine ir neatsargia kaltes forma.
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje - neteisetas narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu gaminimas, perdirbimas, igijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas turint tiksla jas parduoti ar kitaip platinti, pardavimas ar kitoks platinimas yra padaromas aktyviu veikimu tiesiogine tycia. Už šiu veiksmu padaryma asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvoke, kad medžiagos, su kuriomis susije jo veiksmai, yra psichotropines ar narkotines.
Kaltes irodinejimas yra nepalyginti sudetingesnis nei objektyviuju nusikaltimo sudeties požymiu, taciau, kaip mineta, ja butina irodyti ir teisingai nustatyti. Paprasciausias kaltes irodinejimo budas yra kaltininko, padariusio nusikalstama veika, parodymai apie jo psichini santyki su veika. Taciau nuteistojo (itariamojo, kaltinamojo) parodymai nera vienintelis irodymu šaltinis, kuriuo remiantis irodinejami subjektyvusis nusikaltimo sudeties požymis, - kalte. Kaltei irodyti ir nustatyti taip pat naudojami nukentejusiuju ir liudytoju parodymai, ekspertizes aktai ir kiti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikaltimo požymiai. Palyginus šiuos baudžiamojoje byloje užfiksuotus požymius, su nuteistojo (itariamojo, kaltinamojo) parodymais, galima patikrinti ar kaltininko parodymuose nurodytas psichinis santykis su veika atitinka realu santyki. Pirmosios instancijos teismas, ištyres ir ivertines byloje surinktus irodymus, padare išvada, kad nuteistojo R. B. parodymai apie jo psichini santyki su veika, - tai, kad jis nežinojo apie polietileniniame maišelyje esancias psichotropines medžiagas, prieštarauja byloje surinktiems irodymams. Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga ir pagrista. Nors R. B. neigia savo kalte, taciau jo veiksmai iki krovinio sulaikymo ir psichotropiniu medžiagu automobilyje suradimo, tarp R. B. ir tyrimo nenustatytu asmenu vykusiu pokalbiu turinys, kiti byloje surinkti irodymai rodo, kad R. B. suvoke, jog preke, kuria jis igijo, laike ir gabeno savo automobiliu, yra didelis kiekis psichotropines medžiagos. Atliekant operatyvinius veiksmus del R. B. nusikalstamos veikos – neteiseto disponavimo narkotinemis ar psichotropinemis medžiagomis turint tiksla jas platinti, 2004 m. rugpjucio 2 d. iki 2004 m. rugsejo 8 d. buvo vykdoma R. B. telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole panaudojant technines priemones. Šiomis priemonemis buvo užfiksuoti nuteistojo R. B. pokalbiai su ivairiais asmenimis. Iš šiu pokalbiu turinio matyti, kad R. B. yra tiesiogiai susijes su mineto nusikaltimo padarymu: pastoviai skambina ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, aktyviai dalyvauja pokalbiuos su šiais asmenimis, - aiškinasi del psichotropiniu medžiagu kokybes, stiprumo, aptaria psichotropines medžiagos kaina, kieki, susitikimo vieta. Tokie užfiksuoti R. B. teiginiai, kaip ,,yra paukštis, širdys, kujis, pjautuvas ir mitsubiši“, ,,per telefonus mentams informacijos duodam ir viskas“, ,,bus baltos širdutes“ ir kiti (t. 1, b.l.70-104) leidžia daryti kategoriška išvada, kad R. B. suvoke, jog veža savo automobilyje psichotropines medžiagas ir žinojo, kad tokias medžiagas igyti, laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama, už tai numatyta atsakomybe. Apeliacines instancijos teismas, siekiant pašalinti nuteistojo R. B. keliamas abejones del telefoniniu pokalbiu priskyrimo jam, šioje byloje paskyre fonoskopine ekspertize. Ekspertai, atlike specialu tyrima, nustate, jog šiu pokalbiu protokoliniai irašai iš esmes niekuo nesiskiria nuo ju originalu, garso irašai yra ištisiniai ir nesumontuoti. Garso irašuose užfiksuoto asmens, kurio pasakytos frazes pažymetos raidemis ,,RB“ protokolo priede esanciose pokalbiu suvestinese, balsas yra vieno ir to paties asmens, - R. B. (t.2, b.l.100-135). Byloje nustatyta, kad kontroliuojamas telefono numeris (XXXXXX) telefoninio ryšio operatoriu yra priskirtas nuteistajam R. B. . Sulaikant R. B. , automobilyje, kuriame jie važiavo, buvo surasta telefonai su dviem SIM kortelemis, tarp kuriu, vienu numeriu (XXXXXX) buvusius pokalbius, kaip parode liudytojai S. Š. , R. A. , užfiksavo policijos pareigunai telekomunikaciniu tinklu kontroles metu. Byloje nera jokiu duomenu, kad vienu ir tuo paciu telefono numeriu galejo naudotis ne vienas R. B. , o keli asmenys. Kaip matyti iš nuteistojo R. B. parodymu, jis automobiliu važiavo vienas, nieko nepaveže. Esant tokiems bylos duomenims, kolegija laiko, jog visi pamineti faktiniai duomenys papildo vienas kita, sutampa esminese detalese ir kartu sudaro nuoseklia irodomaja medžiaga, leidžiancia daryti išvada del R. B. kaltumo.
Kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad R. B. negalejo buti inkriminuotas tikslas platinti psichotropines medžiagas, nes šis negavo pinigu už psichotropines medžiagas. Vien ta aplinkybe, kad nenustatytas pinigu pardavimo faktas, nekeicia R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu platinimu laikomas ne tik ju perdavimas kitiems asmenims, gaunat už tai tam tikra pinigu suma. Narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu platinimu laikomas ir ju perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas i kitus daiktus, dovanojant, apmokant skola, atlyginant už darba ar kitas paskolas ir pan. Taip pat veiksmai, kai medžiagos turetojas suteikia ju doze kitam asmeniui nemokamai. Platinti galima tik tas psichotropines ar narkotines medžiagas, kuriomis asmuo laisvai disponuoja, tai yra savo nuožiura gali jas parduoti, išmainyti, padovanoti ir pan. Iš anksciau aptartu irodymu matyti, kad R. B. pats savarankiškai prieme sprendimus del psichotropiniu medžiagu disponavimo (ieškojo, kur galima isigyti psichotropines medžiagos, taresi del psichotropiniu medžiagu pardavimo kainos ir kt.), igijo labai dideli kieki psichotropiniu medžiagu, nors pats nera narkomanas ir psichotropiniu medžiagu nevartoja. Visa tai leidžia daryti išvada, jog R. B. turejo tiksla parduoti psichotropines medžiagas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme R. B. , Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimu nepažeide. Buvo atsižvelgta tiek i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, tiek i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. R. B. nuteistas už labai didelio kiekio psichotropiniu medžiagu, draudžiamu vartoti net medicinos tikslams, igijima, laikyma, gabenima, turint tiksla jas platinti. Šio nusikaltimo objektas yra žmoniu sveikata. Neteiseti veiksmai su psichotropinemis priemonemis gali sukelti sunkiu, o kartais nepašalinamai žalingu padariniu žmogaus sveikatai. Už šio nusikaltimo padaryma baudžiamasis istatymas numato labai griežta bausme, - laisves atemima nuo dešimties iki penkiolikos metu. Teismas bausme skiria pagal BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje nurodytas ribas, vadovautis BK Bendrosios dalies nuostatomis, teismas neturi teises peržengti joje numatyto maksimalaus laisves atemimo bausmes dydžio ar paskirti joje nenumatytos rušies bausmes. R. B. bausme skirta istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijos ribose, arti minimalios ribos. Paskirtoji R. B. bausme nera aiškiai per griežta, jos švelninti pagrindo nera.
Pirmosios instancijos teismas, spresdamas R. B. kaltes klausima, baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, kuriuos butu galima pripažinti turejusiais esmines reikšmes išsamiai išnagrineti byla ir paveikusiais teiseto ir pagristo nuosprendžio priemima, nepadare.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacini skunda atmesti.