Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas atsakovo BUAB „Melesta“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Melesta“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 9 d.). 2015 m. kovo 12 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Melesta“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai, kartu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai. Kauno apygardos teisme 2015 m. kovo 19 d. buvo gautas A. M. (toliau – kreditorė) atskirasis skundas, jame prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1220-601/2015 dalį, kuria patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai. Kreditorė nurodė, kad VMI prie FM reikalavimo suma labai didelė, VMI prie FM nepateikė jokių dokumentų, objektyviai pagrindžiančių tokius reikalavimus, be to, pateikė jį tvirtinti pasibaigus teismo nustatytam finansinių reikalavimų pateikimo terminui. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino 2015 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Melesta“ bankroto byloje patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovai prašė patvirtinti finansinį reikalavimą 1 346 058,69 Eur sumai, nes jų pateikti dokumentai patvirtina tokio dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą. Nurodė, jog termino pateikti finansinį reikalavimą nėra praleidę, nes prašymas administratoriui buvo pateiktas 2015 m. sausio 20 d., o vėliau tik patikslintas. BUAB „Melesta“ administratorius sutiko su VMI prie FM prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, nes terminas finansiniam reikalavimui pateikti nebuvo praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino BUAB „Melesta“ bankroto byloje VMI prie FM 1 346 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, jog VMI prie FM termino finansiniam reikalavimui pateikti nepraleido, nes prašymą tvirtinti finansinį reikalavimą administratoriui pateikė 2015 m. sausio 22 d. (išsiųstas 2015 m. sausio 20 d.), t. y. iki nustatyto termino pareikšti finansinius reikalavimus pabaigos, kuris suėjo 2015 m. sausio 23 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad tikslinti savo pareikštus pirminius reikalavimus kreditoriai turi teisę iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nagrinėjant bylą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo gauti įrodymai (VMI prie FM 2012 m. vasario 27 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69-34, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013, atsiliepimas į kreditorės atskirąjį skundą), taip pat prašymas dėl finansinio reikalavimo pateikimo, informacija apie BUAB „Melesta“ mokestinę nepriemoką, patvirtinantys VMI prie FM 1 346 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą, o kreditorė įrodymų, kurie paneigtų prašomo patvirtinti reikalavimo dydį (jo pagrįstumą), nepateikė, todėl teismas sprendė, jog VMI prie FM prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1746-601/2015, kuria patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Kauno apygardos teismas nesiaiškino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su VMI prie FM finansinio reikalavimo dydžiu. VMI prie FM 2015-01-19 pareiškime „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ nurodė, jog visa BUAB „Melesta“ mokestinės nepriemokos suma sudaro 1 147 162,31 Eur sumą, o VMI atsiliepime į atskirąjį skundą bei pateiktame 2015-02-06 pareiškime „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ nurodoma, kad įsiskolinimas buvo tikslinamas ir sudaro 1 346 058,69 Eur, tačiau neaišku, kaip ir kokiu pagrindu VMI prie FM finansinis reikalavimas padidėjo. Kreditorė nurodo, jog tiek pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal teismų praktiką reikalaujama, kad finansinį reikalavimą reiškiantis asmuo (kreditorius) įrodytų savo finansinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, o teismas privalo netvirtinti nepagrįstų finansinių reikalavimų. Šioje situacijoje VMI prie FM nepateikė objektyvių duomenų ir paskaičiavimų pagrindžiančių, jog 2015-02-06 BUAB „Melesta“ mokestinės nepriemokos suma sudarė būtent 1 346 058,69 Eur sumą.VMI prie FM teisė iš BUAB „Melesta“ priverstinai išieškoti papildomai apskaičiuotas pelno mokesčio sumas už 2005 m., 2006 m., 2007 m. yra pasibaigusi atitinkamai 2011 m., 2012 m., 2013 m., suėjus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytam mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties 5 metų terminui. Iš VMI prie FM pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip apskaičiuojamos ir gaunamos delspinigių sumos, už kokius laikotarpius šie delspinigiai apskaičiuoti ir ar jie apskritai apskaičiuoti teisingai ir tinkamai.Dėl VMI prie FM veiksmų, kuomet 2013 m. buvo išplatinta informacija apie tarp VMI prie FM ir BUAB „Melesta“ vykstantį mokestinį ginčą, bendrovė prarado galimybę gauti mokėjimų atidėjimus, išdėstymus, nuolaidas, tai lėmė apyvartos kritimą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų pagal restruktūrizavimo planą, nors iki tol bendrovė pakankamai sėkmingai ir nuosekliai jį vykdė.

Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prie FM prašo kreditorės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas BUAB „Melesta“ bankroto byloje VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur, palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismui buvo pateikta papildoma informacija apie atsakovo įsiskolinimus, laikotarpius, per kuriuos jis susidarė, ir kitas svarbias aplinkybes, todėl teigti, kad VMI prie FM nepateikė detalių dokumentų ir apsiribojo neaiškių lentelių pateikimu, nėra pagrindo. Jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad VMI prie FM neteisingai skaičiavo delspinigius bendrovei, kreditorė iš esmės nepateikė. Pažymėjo, jog VMI prie FM finansinis reikalavimas dalyje dėl 1 146 295,08 Eur mokestinių nepriemokų bei baudų apskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo yra patvirtintas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013, todėl ginčijant tokią nepriemoką bei baudas, šis sprendimas pagrįstai turi būti laikomas teisėtu įrodymu, juolab, kad 1 146 29,08 Eur dydžio mokestinė nepriemoka ir baudos dydis nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013 paliktos galioti 1 146 295,08 Eur mokestinės nepriemokos atėmus 943,31 Eur grąžintiną permoką, bei perskaičiavus delspinigius vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, VMI prie FM pateikė tvirtinti teismui 1 346 058,69 Eur finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kartu nėra ir jokio teisinio pagrindo tenkinti kreditorės prašymo taikyti priverstinio išieškojimo senatį apskaičiuotoms sumoms, kurios yra patvirtintos minėtu įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. VMI prie FM, pasisakydamas dėl delspinigių skaičiavimo, nurodo, jog vadovaudamasi MAĮ 98 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis nagrinėjamu atveju delspinigiai už patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytus nesumokėtus mokesčius, skaičiuotini ne tik už laikotarpį nuo kitos dienos po to, kai šis mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, tačiau ir visą mokestinio ginčo laikotarpį, kai buvo sustabdytas ginčijamos mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas bei 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti nepriemoką atsiradimo dienos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius prašo atmesti kreditorės atskirąjį skundą. Nurodo, jog skundžiama nutartimi yra teisėtai bei pagrįstai patvirtintas VMI prie FM 1 346 058,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB ‚Melesta“ bankroto byloje. Administratoriui, turinčiam prieigą prie elektroninės sistemos „Mano VMI“ ir elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), buvo prieinami duomenys, rodantys bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų dydį mokesčių administratoriui, mokestinių prievolių įvykdymo terminai bei paskaičiuotų delspinigių ir baudų dydis, kurie atitiko VMI prie FM rašte nurodytą finansinio reikalavimo dydį. Be to, iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013 bei kitais įrodymais, leidžiančiais daryti išvadą dėl VMI prie FM finansinio reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio teisingumo BUAB „Melesta“ bankroto byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pagal UAB „Melesta“ direktoriaus G. K. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kurie negalėjo būti pašalinti bendrovės restruktūrizavimo procese, o visos priemonės, kurių ėmėsi bendrovė, nebuvo pakankamos jos turtinei padėčiai normalizuoti ir realių būdų tinkamai bendrovės veiklai bei mokumui atkurti nėra, restruktūrizuojamai bendrovei Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. gruodžio 9 d., buvo iškelta bankroto byla. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintas UAB „Melesta“ kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai, kartu ir VMI prie FM finansinis reikalavimas. Ta pačia nutartimi buvo patvirtintas ir A. M. 2 949,60 dydžio finansinis reikalavimas. Ši kreditorė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi kreditorės atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI prie FM 1 346 058,69 Eur finansinis reikalavimas, tenkino ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismas, įvertinęs gautus įrodymus (VMI prie FM 2012 m. vasario 27 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69-34, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013, atsiliepimą į kreditorės atskirąjį skundą), taip pat prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, informaciją apie BUAB „Melesta“ mokestinę nepriemoką, padarė išvadą, kad VMI prie FM prašomas tvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino VMI prie FM 1 346 058,69 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Melesta“ bankroto byloje. Atskiruoju skundu kreditorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1746-601/2015, kuria patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas 1 346 058,69 Eur sumai. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas VMI prie FM 1 346 058,69 Eur finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl termino pateikti finansinį reikalavimą

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad VMI prie FM termino finansiniam reikalavimui pateikti nepraleido. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Šių teisės normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sprendžiant klausimą, ar laiku pateiktas finansinis reikalavimas bankroto byloje, reikalinga įvertinti, ar nebuvo praleistas terminas, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Nustačius, jog finansinis reikalavimas pateiktas nepraleidus teismo nustatyto termino, vėlesnis pateikto finansinio reikalavimo tikslinimas nelaikytinas naujo finansinio reikalavimo pateikimu ir toks veiksmas yra leidžiamas ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Melesta“ iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 9 d., teismo nutartimi nustatytas 45 dienų terminas finansiniams reikalavimams pateikti suėjo 2015 m. sausio 23 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMI prie FM prašymą tvirtinti finansinį reikalavimą administratorius gavo 2015 m. sausio 22 d. VMI prie FM 2015 m. vasario 6 d. raštu Nr. (23.28-08-1) RNA-3885 tik patikslino savo finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad VMI prie FM termino finansiniam reikalavimui pateikti nepraleido.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, t. y. ginčijant visą VMI prie FM 1 346 058,69 Eur sumos reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks kreditorės prašymas yra nepagrįstas. Iš faktinių bylos aplinkybių ir esamų įrodymų matyti, kad tarp VMI prie FM ir RUAB „Melesta“ vyko mokestinis ginčas. VMI prie FM 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 69-34 (toliau – Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą Nr. 204-7 ir nurodė RUAB „Melesta“ sumokėti 2 197 718 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 1 023 604 Lt pelno mokesčio delspinigių, 219 772 Lt pelno mokesčio baudą, 342 179 Lt socialinio mokesčio, 140 436 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir 34 218 Lt socialinio mokesčio baudą, viso – 3 957 927,65 Lt (1 146 295,08 Eur). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal VMI prie FM apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal RUAB „Melesta“ skundą VMI prie FM dėl Sprendimo panaikinimo, 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013 nurodė, kad VMI prie FM tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pabrėžė, kad VMI prie FM, priimdama ginčijamą Sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino surinktus duomenis, Sprendime nuosekliai išdėstė motyvus, išsamiai pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Savo ruožtu RUAB „Melesta“, nesutikdama su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, turėjo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti VMI prie FM 2012 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 69-34, kuriuo nurodė RUAB „Melesta“ sumokėti 2 197 718 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 1 023 604 Lt pelno mokesčio delspinigių, 219 772 Lt pelno mokesčio baudą, 342 179 Lt socialinio mokesčio, 140 436 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir 34 218 Lt socialinio mokesčio baudą. Šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad BUAB „Melesta“ mokestinė nepriemoka, sudaranti 3 957 927,65 Lt (1 146 295,08 Eur), įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantė, kvestionuodama visą VMI prie FM finansinio reikalavimo dydį tai daro nepagrįstai. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti VMI prie FM sprendimą Nr. 69-34, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas Nr. 204-7, nurodant bendrovei sumokėti 1 146 295,08 Eur (3 957 927,65 Lt) mokestinę nepriemoką, o 2014 m. lapkričio 27 d. RUAB „Melesta“ iškėlus bankroto bylą, ši suma tapo VMI prie FM finansiniu reikalavimu, kurio ginčyti nėra jokio teisinio pagrindo. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir kreditorės atskirojo skundo argumentą, jog VMI prie FM teisė iš BUAB „Melesta“ priverstinai išieškoti papildomai apskaičiuotas pelno mokesčio sumas už 2005 m., 2006 m., 2007 m. yra pasibaigusi atitinkamai 2011 m., 2012 m., 2013 m., suėjus MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytam mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties 5 metų terminui.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog VMI prie FM nepateikė objektyvių duomenų ir paskaičiavimų pagrindžiančių, jog 2015-02-06 BUAB „Melesta“ mokestinės nepriemokos suma sudarė būtent 1 346 058,69 Eur sumą, o Kauno apygardos teismas nesiaiškino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su VMI prie FM finansinio reikalavimo dydžiu, laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties, teismas, tvirtindamas 1 346 058,69 Eur finansinį reikalavimą, vadovavosi iš VMI prie FM gautais įrodymais, t. y. paaiškinimais, VMI prie FM 2012 m. vasario 27 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69-34, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-575-1421/2013, atsiliepimu į kreditorės atskirąjį skundą), taip pat prašymu dėl finansinio reikalavimo pateikimo, informacija apie BUAB „Melesta“ mokestinę nepriemoką, kurie teismui leido daryti išvadą dėl VMI prie FM finansinio reikalavimo pagrįstumo. VMI prie FM pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog finansinio reikalavimo tikslinimas, po kurio 2015-02-06 VMI prie FM finansinis reikalavimas išaugo iki 1 346 058,69 Eur, atsirado iš 1 146295,08 Eur mokestinės nepriemokos atėmus 943,31 Eur grąžintiną permoką, bei perskaičiavus delspinigius. Iš VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1220-601/2015 pateiktų finansinį reikalavimą sudarančių mokestinių nepriemokų ir baudų lentelių matomas būtent delspinigių kitimas. VMI prie FM 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (23.4-08) RNA-16400 Kauno apygardos teismui pateikė informaciją apie BUAB „Melesta“ mokestinę nepriemoką civilinėje byloje Nr. B2-1220-601/2015, kurioje taip pat matyti, jog BUAB „Melesta“ mokestinė nepriemoka pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu paliktą galioti 2012 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 69-34 ir mokestinė nepriemoka bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, didėjo dėl priskaičiuotų delspinigių. VMI prie FM paaiškino, kad 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 69-34 patvirtinto patikrinimo akto Nr. 204-7 nesumokėtų pelno ir socialinio mokesčių prievolių delspinigiai padidėjo, kadangi buvo perskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Remiantis VMI prie FM į bylą pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kreditorė įrodymų, kurie paneigtų prašomo tvirtinti reikalavimo dydį (jo pagrįstumą), nepateikė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi pagrįstai patvirtino VMI prie FM 1 346 058,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Melesta“ bankroto byloje.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas VMI prie FM finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė tiek procesines, tiek materialiosios teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėDanutė Milašienė Vigintas Višinskis