Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. (T. Š. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties T. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas T. Š. 2006 m. birželio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Protokole nurodyta, kad T. Š. , neturėdamas licencijos, iš Vilniaus į Šiaulius mikroautobusu 2004 m. liepos 14 d. vežė keleivius, susitaręs dėl atlygio. Protokolas surašytas, gavus Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“.

II.

1. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad su keleiviais buvo susitarta dėl užmokesčio už vežimą.

2. Nutarimas priimtas, pasibaigus 6 mėnesių senaties terminui. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo žmonės (T. Š. vežami keleiviai), įvyko 2004 m. liepos 14 d. 2005 m. vasario 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2006 m. gegužės 16 d. tyrimas vėl nutrauktas. Abiejuose nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išdėstyti analogiški duomenys, todėl terminas administracinei atsakomybei turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 2006 m. gegužės 16 d. nutarimo, o nuo 2005 m. vasario 3 d. nutarimo.

3. Kelių transporto kodekso 8 straipsnio pažeidimo subjektu T. Š. negali būti, nes jis nėra ūkio subjektas.

4. Kadangi T. Š. pinigų iš keleivių nebuvo paėmęs, jokia atsakomybė jam neatsiranda, nes už pasikėsinimą įvykdyti pažeidimą atsakomybė nenumatyta.

5. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė neturintis įgaliojimų pareigūnas.

III.

Teismo nuomone, T. Š. , priešingai nei jis teigia, taikytinos Kelių transporto kodekso normos, reglamentuojančios keleivių vežimą, nes jis tokią veiką atliko.

T. Š. argumentą dėl administracinės atsakomybės už pasikėsinimą atlikti pažeidimą negalimumo teismas atmetė, konstatavęs, kad T. Š. patrauktas atsakomybė už padarytą pažeidimą, kurio padarymo faktas negali būti siejamas su pinigų sumokėjimo momentu.

Dėl T. Š. teiginio, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašė neįgaliotas pareigūnas, teismas nurodė, kad toks teiginys nepagrįstas, nes pagal ATPK 259¹ straipsnį Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai patenka į subjektų, turinčių teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, ratą.

IV.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir jo skundas pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

T. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.

Kadangi ši norma yra banketinė, sprendžiant administracinės atsakomybės už tokį pažeidimą klausimą, turi būti taikomos įstatymų nuostatos, apibrėžiančios veiklą, kurios objektyvių požymių buvo nustatyta T. Š. veikoje, – keleivių vežimą, ir reikalavimus tokiai veiklai.

Institucijos nutarime nurodyta, kad T. Š. , veždamas už sutartą atlygį keleivius, neturėdamas tokiai veiklai licencijos, pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 4 punktą.

Minėtame Kelių transporto kodekso straipsnyje numatyta, kad kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama (8 str. 1 d.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. Š. 2004 m. liepos 14 d. už sutartą atlygį vežė 9 keleivius mikroautobusu (ne darbo metu). Aplinkybės, kad į kelionę, kurioje kartu su T. Š. važiavo 9 keleiviai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vyko ne darbo metu ir ne vykdydamas darbo funkcijas, neginčija ir pats T. Š. . Be to, šią aplinkybę patvirtino ir firmos (UAB „Volnata“), kurioje jis dirbo nuosavu mikroautobusu, vežiodamas keleivius miesto maršrutu, direktorius V. Z. (V. Z. ).

Aplinkybė, jog keleiviai buvo vežami už sutartą atlygį, įrodyta liudytojų (keleivių) apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolais. Priešingai, nei teigia apeliantas, liudytojai patvirtino, kad juos T. Š. įsipareigojo nuvežti už mokestį. L. E. Pilipūnas, G. M. , A. G. , įvardijo tiksliai sulygtą užmokesčio sumą (b. l. 16; 22; 25). R. Z. patvirtino aiškiai supratęs, jog už kelionę reikės mokėti, tik nesutarė dėl tikslios sumos (b. l. 20; ). Liudytojas J. K. parodė, kad už kelionę nuo Vilniaus iki Šiaulių Vilniaus autobusų stotyje T. Š. sumokėjo 23 litus (b. l. 28). Dėl šios priežasties nepagrįstu pripažintinas ir apelianto argumentas, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasikėsinimą padaryti pažeidimą, kadangi pažeidimą sudaro atlygintinė veikla, padaroma, pažeidžiant tvarką. Atlygintinumas pasireiškia ne pinigų sumokėjimo faktu, o susitarimu dėl atlygio, kuris šiuo atveju įrodytas. Be to, kaip minėta, nustatytas ir faktinio pinigų sumokėjimo atvejis (J. K. sumokėjo prieš kelionę 23 litus).

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. Š. veika, kuria pažeistas Kelių transporto kodekso 8 straipsnis, atitinka ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.

Tačiau traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti ir subjektyviuosius inkriminuojamosios veikos požymius. Šioje byloje būtent ir keliamas ginčas dėl vieno iš esminių požymių - subjekto, t. y. ar Institucijos nutarimu patrauktas atsakomybėn asmuo gali būti jam inkriminuoto pažeidimo subjektu.

Kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą (Kodekso 1 str. 1 d.). Taigi T. Š. veika – keleivių vežimas, patenka į Kelių transporto kodekso reguliavimo apimtį. Todėl jo veika turi atitikti Kelių transporto kodekso reikalavimus, keliamus keleivių vežimui. Priešingu atveju, tokia veika yra neteisėta, ir ją atliekantis subjektas traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kadangi fizinis asmuo objektyviai irgi gali vykdyti keleivių vežimą, keleivių vežimo veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo subjektu gali būti ne tik ūkio subjektas, bet ir fizinis asmuo, faktiškai atliekantis tokią veiką. Minėta, kad T. Š. pažeidė Kelių transporto kodekso 8 straipsnį, nustatantį, jog keleivių vežimo veikla vykdoma pagal licencijas. Todėl jis pagrįstai Institucijos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažintas tinkamu administracinės atsakomybės subjektu.

Teisėjų kolegija, vertindama T. Š. argumentą dėl administracinės nuobaudos senaties termino pasibaigimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju įstatymo nustatytas terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi nutraukus ikiteisminį tyrimą 2006 m. gegužės 16 d. nutarimu, nuobauda pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirta per du mėnesius nuo minėto nutarimo. Administracinė nuobauda T. Š. paskirta 2006 m. birželio 29 d., t. y. nepraleidus minėto dviejų mėnesių termino.

T. Š. teiginys, kad nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pirmojo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos, t. y. nuo 2005 m. vasario 3 d., yra nepagrįstais jokiais argumentais. Minėtas nutarimas yra panaikintas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartimi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir T. Š. argumentą, kad jo atžvilgiu administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė tam neįgaliotas pareigūnas. Teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad pagal ATPK 259¹ straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta ATPK 222, 225-247¹⁰ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Kadangi pagal ATPK 246¹ straipsnį Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų kompetencijai priskirta nagrinėti ATPK 172 straipsnyje numatyto pažeidimo bylas, šie pareigūnai turi teisę surašyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinė nuobauda T. Š. paskirta, nepažeidžiant ATPK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti. Todėl T. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.