Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Norvegijoje, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., turėdamas pareigą pagal 2019 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko – sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017 m. sausio 3 d. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 267 eurai, laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 7 539,86 eurų įsiskolinimas. Tokiu būdu, G. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nemoka lėšų sūnaus išlaikymui, bet tai daro ne piktybiškai, o dėl to, kad pats neturi pajamų. Jis su O. K. susituokė prieš 5 metus, santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. K.. Kai gimė sūnus, t.y. po jo gimimo, jis jau praktiškai su O. K. kartu nebegyveno. Jie išsiskyrė dėl asmeninių priežasčių. Kada tiksliai, nurodyti negali, neatsimena, bet pati O. K. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką bei dėl lėšų sūnaus išlaikymo priteisimui. Teismo procesas vyko ilgai. Jis, kaltinamasis, 2019 m. vasario 4 d. galutinio teismo sprendimo negavo, tačiau, kad jam yra priteistos lėšos sūnaus išlaikymui, jis žinojo, nes apie tai informavo telefonu paskambinusi darbuotoja iš antstolių kontoros. Jis pats 2019 m. balandžio 15 d. buvo nuvykęs į antstolės V.Daugirdienės kontorą ir sumokėjo 200 eurų. Daugiau jokių kitų lėšų mokėjęs nėra. Žada iki 2019 metų pabaigos pervesti dar 200 eurų. Kitaip vaiko išlaikyti nepadeda, rūbų ar kitų daiktų neperka. Jis Lietuvoje praktiškai nebūna, šiuo meta gyvena Danijoje. Tačiau kai išvyko į Daniją, ten darbo susirasti jam nepavyko. Danijoje dirbo kelis pavienius menkai apmokamus darbus, gautų pinigų vos užtenka, kad išsilaikytų pats toje šalyje. Jis serga cukriniu diabetu, jam pačiam vaistams per mėnesį reikia 300 eurų. Nei Lietuvoje, nei Danijoje užimtumo tarnyboje jis registruotas nėra, darbo ieško savarankiškai, tik kol kas jo rasti nepavyko. Jeigu turėtų pajamas, lėšas sūnaus išlaikymui tikrai mokėtų. Nemoka lėšų, nes pats neturi pajamų. Ankščiau apklausai neatvyko, nes buvo Danijoje, kur vėl turi išvykti 2020 m. sausio 3 d. Toliau Danijoje bandys ieškotis darbo. Lietuvoje jo neieško, nes čia darbų nėra. Nuo 2017 m. sausio 3 d. jis niekur oficialiai dirbęs nėra, nes neranda darbo. Sutinka su įsiskolinimu 7 539,86 Eur, kai tik turės pajamas, pradės jį mokėti dalimis. Esant galimybei prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, skiriant laisvės apribojimo bausmę. Jis Danijoje oficialiai yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus prašo siųsti jam šiuo elektroniniu paštu. Jam išaiškinta, kad tyrimą užbaigus baudžiamuoju įsakymu susidariusi skola 7 539,68 Eur lieka ir ją turės sumokėti (b.l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-53-838/2019 priėmė sprendimą priteisti iš jos buvusio vyro G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m, nepilnamečio sūnaus J. K., gim. 2016 m. balandžio 28 d., išlaikymui po 267 eurų kas mėnesį nuo 2017 m. sauso 3 d. iki vaiko pilnametystės ir 1602 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 3 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. G. K. pravedė pinigų perlaidą 201,80 Eur už vaiko išlaikymą. Minėtu teismo sprendimu buvusiam vyrui G. K. yra nustatytos sūnaus J. K. lankymo valandos, tačiau G. K. visiškai nebendrauja su sūnumi, nemoka teismo priteistų lėšų vaikui išlaikyti. 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbta G. K. paieška dėl alimentų nemokėjimo, tačiau paieška nutraukta 2017 m. rugpjūčio 14 d. nustačius G. K. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Vaiko pinigų priteisimą vykdo antstolė Vida Daugirdienė. Jos žiniomis, minėta antstolė kas 2 mėnesius tikrina duomenis darbo biržoje ar G. K. yra įsidarbinęs Lietuvoje. Žino, kad buvęs vyras G. K. yra Lietuvoje, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė V.Daugirdienė jai minėjo, G. K. dirbo Lenkijoje (daugiau duomenų nėra) bei nurodė, kad G. K. yra ieškomas dėl kredito nemokėjimo Norvegijoje. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Všį Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų filialo vaikų neurologijos skyriuje sūnui J. K. buvo diagnozuota - Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta lėtinė liga). G. K. žino, kad 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-53-838/2019 buvo priimtas sprendimas mokėti lėšas vaikui J. K. išlaikyti, tačiau G. K. minėto teismo sprendimo nevykdo. Šiai dienai G. K. yra skoloje 10 371,50 eurų (b.l. 20-22). Papildomai parodė, kad vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas G. K. nemoka lėšų sūnaus išlaikymui, taip pat jis nepadeda ir kitokiu būdu išlaikyti sūnaus, t. y. neperka jam jokių daiktų, rūbų, reikalingų darželiui priemonių. Sūnumi buvęs vyras nesidomi, nebendrauja. Per visą laikotarpį G. K. vaikui išlaikyti yra mokėjęs tik kartą 200 eurų sumą 2019 balandžio mėnesį. Jos žiniomis jis gyvena (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad G. K. yra išvykęs iš Lietuvos, ji nežino (b.l. 28).

2019 m. vasario 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-838/2019 iš G. K. priteista mokėti lėšas nepilnamečio vaiko – sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017 m. sauso 3 d. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 267 eurai (b.l. 42-59).

Iš antstolės V.Daugirdienės kontoros 2019 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. S-190001332 nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 1 d. yra susidaręs 7 539,86 eurų įsiskolinimas J. K. išlaikymui (b.l. 62).

Sodros duomenimis, G. K. paskutinį kartą dirbo iki 2016 m. liepos 29 d. (b.l. 74). Darbo biržoje (šiuo metu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) registruotas buvo tik 2003 m. (b.l. 75).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Kaltinamasis sąmoningai, žinodamas apie pareigą išlaikyti vaiką ir galėdamas ją vykdyti, šios pareigos nevykdė. Kadangi išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų civilinė pareiga, jos piktybinis nevykdymas sukelia baudžiamaisiais įstatymais numatytas pasekmes. Byloje nėra nustatyta pateisinamų priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nagrinėjamu laikotarpiu negalėjo teikti paramos vaiko išlaikymui. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog G. K. būtų blogos sveikatos, kuri neleistų jam dirbti, priešingai, inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu jis yra pakankamai jauno amžiaus, fiziškai darbingas asmuo.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. K. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

G. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nors yra darbingo amžiaus, niekur nedirba, jokio legalaus pajamų šaltinio neturi, išsituokęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, neviršijančią šios bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam G. K. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis G. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G. K. (G. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą G. K. paskirti – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti G. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.