Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-101-524/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-101-524/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
K. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-101-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14065-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.8;
3.3.2.4; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas.

Šalies argumentai

2. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti bankroto administratorių grąžinti dalį administravimo išlaidų kreditoriams bei nutraukti fizinio asmens K. D. bankroto bylą. Prašyme nurodytos aplinkybės, jog bankrutuojančios K. D. mokumo atkūrimo planas patvirtintas dar 2015 m. gruodžio 22 d. ir plano vykdymas tęsiasi daugiau nei 3 metus, tačiau kreditorius tik prieš 2 metus yra gavęs vienintelę 146,65 Eur įmoką, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d.. Papildomai nurodo, jog pagal mokėjimų grafiką bankrutuojantis asmuo iki 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo sumokėti 800 Eur visiems kreditoriams (neįtraukiant bankroto administravimo išlaidų). Be to, bankrutuojantis asmuo per plano vykdymo laikotarpį nevykdė kitų Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) bei mokumo atkūrimo plane nustatytų pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi prašymą tenkino, nutraukė bankrutuojančios K. D. bankroto bylą, įpareigojo bankroto administratorių UAB „Atenergo“ grąžinti kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 1 767,34 Eur bankroto administravimo išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisme jau buvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo. Teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Atenergo“ prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo netenkino ir konstatavo, jog nebūtų tikslinga nutraukti jau stipriai pažengusią bankroto bylą bei pareiškėjos padarytus mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimus laikė mažareikšmiais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bankrutuojanti pareiškėja nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Patvirtinto mokumo atkūrimo plano priede Nr. 1 buvo numatyta, kad pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką 2017 m. gruodžio 1 d. kreditorių reikalavimams tenkinti turėjo būti jau pravesta 500 Eur, o 2019 m. birželio 1 d. kreditorių reikalavimams tenkinti pareiškėja turėjo jau būti sumokėjusi 800 Eur. Pažymėtina, kad nei priimant 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį nei šiuo momentu kreditoriai nėra gavę nurodytų sumų. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek teismui anksčiau nagrinėjant bankroto bylos nutraukimo klausimą, tiek šiuo atveju, atsiliepimuose į prašymus dėl bankroto bylos nutraukimo pareiškėja nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos gaunamų pajamų neužteka būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl pervesti bankroto administratoriui visos sumos ji niekaip negali. Iš tokių teiginių spręstina, kad pareiškėjos bankroto veiksmai per 9 mėnesius niekuo nepasikeitė, nebuvo imtasi jokių priemonių aktyviau veikti bankroto proceso metu. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmai (veikimas) bankroto proceso metu turėtų būti vertinami nuo 2019 m. sausio 1 d.. Teismas su tokia bankrutuojančio asmens pozicija sutinka, tačiau pažymi, kad tendencingas neveikimas bankroto proceso metu neturėtų būti toleruojamas. Šiuo atveju, nors teismas 2018 m. gruodžio 31 d. savo nutartyje konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimai buvo mažareikšmiais, tačiau padėtis nuo 2019 m. sausio 1 d. nepasikeitė, pareiškėja ir toliau nevykdo mokumo atkūrimo plano ir daro tuos pačius mokumo atkūrimo plano pažeidimus. Nors byloje yra pateikta informacija bei įrodymai, kad pareiškėja nuo 2019 m. vasario mėn. įsidarbino ir gauna apie 450 Eur darbo užmokestį, tačiau vien tik tokių duomenų neužtenka siekiant pripažinti jos aktyvų dalyvavimą bankroto procese. Bankrutuojantis asmuo turi teikti ne tik duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau taip pat turi teikti ir išlaidas pagrindžiančių dokumentus, kas 3 mėnesius sąskaitų kredito įstaigose išrašus bei kitaip būti aktyvus bankroto proceso metu. Sutiktina su kreditoriaus argumentais, kad duomenys apie pareiškėjos finansinę padėtį yra teikiami tik tada, kai yra nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo, kitu atveju informacijos apie savo finansinę padėtį ji neteikia ir nėra aktyvi bankroto proceso metu. Taigi apibendrinat, nors bankroto procesas yra pažengęs, o 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismas analogiškus mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimus laikė mažareikšmiais, tačiau atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens pasyvius veiksmus per pastaruosius 9 mėnesius, antrą kartą toks pats nevykdymas prisiimtų įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą negali būti laikomas nereikšmingu ir privalo būti atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog už paskutinį pusmetį teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui būtų pateikta plano vykdymo eigos ataskaitą. Taip pat nėra duomenų, kad bankrutuojantis asmuo ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikė bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus, bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Nesant tokių duomenų spręstina, kad yra netinkamai vykdomi įsipareigojimai pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tenkintinas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti bankrutuojančios pareiškėjos bankroto bylą, bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad nei bankroto administratorė nei kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ byloje nepateikė savo bankroto administravimo išlaidų paskaičiavimų, nurodant, kokia suma turėtų būtį grąžinta hipotekos kreditoriui bankroto bylos nutraukimo atveju, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo bei proporcingumo principais, daro išvadą, kad grąžintinos bankroto administravimo išlaidos turėtų būti proporcingos bankroto proceso vykdymo laikotarpiui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, turto vertinimo išlaidos sudarė 145,20 Eur ir jos nėra grąžintinos, į tai, kad bankroto administratorius turėtų grąžinti 567,34 Eur sumą, nutraukus bankroto bylą bankroto administratorius hipotekos kreditoriui turi grąžinti 1 767,34,00 Eur (3 630,00 Eur (3 000 Eur + PVM) – ((3 630 Eur x 40 mėn.)/60 mėn.)+567,34 Eur) administravimo išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados yra nepagrįstos, padarytos netyrus ir nevertinus aplinkybių, susijusių aplinkybių mokumo atkūrimo plano vykdymu ar jo netinkamu vykdymu:

5.1.1. Pareiškėja bankroto proceso metu ėmėsi aktyvių veiksmų didesnėms pajamoms gauti - baigė plataus profilio (duomenys neskelbtini) mokymo programą (kursus) ir sąžiningai tikėjosi susirasti gerai apmokamą darbą bei gauti didesnes pajamas; kartu su nepilnamečiu vaiku išvyko gyventi į V., kur užsiregistravo V. darbo biržoje, taip pat pateikė prašymą dalyvauti imigracijos programoje, t. y. nuo 2018 m. vasario 1 d. ji aktyviai siekė įsidarbinti legaliai V., susirasti darbą ir gauti kuo didesnes pajamas; įsidarbino viešbutyje B. H. V.. Už 2019 m. vasario – birželio mėnesius ji gavo po 416,91 Eur darbo užmokestį, nuo liepos mėnesio gauna po 456,77 Eur darbo užmokestį, nurodytoje darbovietėje dirba iki šiol.

5.2. Vien ta aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo nesugebėjo sutaupyti tiek piniginių lėšų, kiek tikėjosi, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti bankrutuojančio asmens nesąžiningumą, nebendradarbiavimą su bankroto administratoriumi ar piktybišką mokumo atkūrimo plano pažeidinėjimą. Teismas visiškai neatsižvelgė į jos sąžiningai dedamas pastangas didinti savo mokumą ir aktyvius veiksmus, siekiant užtikrinti tolimesnį bankroto bylos tęstinumą.

5.3. Aplinkybės, jog nėra duomenų, kad pareiškėja būtų teikusi išrašus iš savo sąskaitos ir pan. ne rečiau nei tris mėnesius, nesudaro pagrindo fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui.

6. Atskirajame skunde kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl įpareigojimo bankroto administratorę grąžinti kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ 1 767,34 Eur bankroto administravimo išlaidas ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nutraukus bankroto bylą bankroto administravimo išlaidų grąžinimo klausimą išsprendė netinkamai atlikdamas aritmetinę klaidą (3 630-2 420+567,34=1 777,34 EUR) ir nesivadovaudamas patvirtinta bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarka.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Skundžiamojoje nutartyje padarytos išvados yra ne tik pagrįstos, priimtos ištyrus bei įvertinus aplinkybes susijusias su mokumo atkūrimo plano nevykdymu, bet ir nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

7.2. Atskirajame skunde nurodytas faktas, kad pareiškėja viso bankroto proceso metu ėmėsi aktyvių veiksmų didesnėms pajamoms gauti yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes bankroto byloje esantys faktai yra priešingi: pareiškėja į V. išvyko 2017 m., nepranešusi apie gyvenamosios vietos pateikimą bankroto administratorei; neteikė bankroto administratorei visų su procesu susijusių dokumentų; nevykdė pareigos grynuosius pinigus įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje; nevykdė pareigos pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti geriau apmokamo darbo, nes būdama jauno amžiaus V. įsidarbino tik 2019 metais, be to dirba ne pilną darbo dieną; nebendradarbiauja su bankroto administratore.

7.3. Argumentas, kad mokumo atkūrimo plano vykdymo metu iš varžytynių buvo parduotas visas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas - nereiškia tinkamo plano vykdymo. Ilgas delsimas ir nevykdymas FABĮ įtvirtintų pareigų, kreditoriaus vertinimu, liudija sąmoningą bankrutuojančio asmens pareigos ignoravimą ir nenorą maksimaliai atsiskaityti su savo kreditoriais per ribotą bankroto procesą.

7.4. Aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo nesugebėjo sutaupyti planuotų lėšų tikrai nesudarytų pagrindo nutraukti bankroto bylą, tačiau FABĮ nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano, juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, pareiškėjai turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą.

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas – 2015-2020 metais. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista.

11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė bankrutuojančios K. D. bankroto bylą, įpareigojo bankroto administratorę UAB „Atenergo“ grąžinti kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ 1 767,34 Eur bankroto administravimo išlaidų.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

12. Kreditorė kreipėsi į teismą FABĮ 10 straipsnio 2 dalies pagrindu su prašymu nutraukti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu - fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Kreditorės prašymas grindžiamas argumentais, jog pareiškėja nevykdo mokumo atkūrimo plano – neskiria piniginių lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui; nevykdo FABĮ 16 straipsnyje nurodytų pareigų. Kreditorės vertinimu, bankroto administratorė nevykdo kreditorių susirinkimo nutarimų.

13. Skundžiama nutartimi nutraukta pareiškėjos fizinio asmens bankroto byla.

14. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados yra nepagrįstos, padarytos netyrus ir nevertinus aplinkybių, susijusių aplinkybių mokumo atkūrimo plano vykdymu ar jo netinkamu vykdymu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

15. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

16. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarta netenkinti prašymo dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo, motyvuojant, jog pareiškėjos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Pažymėtina, jog minėtas prašymas iš esmės buvo motyvuojamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje nagrinėjamas prašymas.

19. Kreditorė prašyme nutraukti bankroto bylą nurodė, jog pareiškėja nevykdo mokumo atkūrimo plano, kadangi per visą plano vykdymo laikotarpį kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ gavo vienintelę įmoką – 146,65 Eur. Ginčo dėl to, jog pareiškėja yra sumokėjusi tik vieną įmoką, nėra.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, jog pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertinami nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau iš esmės nevertino aplinkybių, kurios lėmė plano nevykdymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos situacija per 9 mėnesių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpį nepasikeitė, o pareiškėjos įsidarbinimas nešalina bankroto bylos nutraukimo pagrindo.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų argumentų.

22. Pirmiausia, pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog patvirtinto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano 4.1. dalyje „Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė, tvarka ir grafikas“ numatyta, jog „pirmąja eile bus tenkinami įkeitimu užtikrintos prievolės reikalavimai <...> paskirstymo kreditoriams proporcingumas bus nustatomas, kai bus parduotas turtas, kuriam nustatyta hipoteka ir paskirsčius gautas pinigines lėšas už parduotą turtą, bei patikslinus kreditorinius reikalavimus. Šuo metu tiksliai apskaičiuoti visų kreditorių reikalavimų proporcingumą neįmanoma, nes nežinoma, už kokią kainą bus parduotas įkeistas turtas ir kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto. Todėl kartu su šiuo mokumo atkūrimo planu pateikiamas preliminarus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Pardavus įkeistą turtą ir patikslinus kreditorinius reikalavimus, kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas bus atitinkamai tikslinamas. Siūloma nustatyti, jog fizinio asmens sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos, kurios nebūtų panaudotos fizinio asmens poreikiams tenkinti, būtų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų turimo kreditorinio reikalavimo dydžiui <...>.

23. Taigi, matyti, jog iš esmės mokumo atkūrimo plane, nebuvo nustatytas tikslus įmokų mokėjimo grafikas. Prie mokumo atkūrimo plano buvo pridėtas tik preliminarus kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimų grafikas, todėl reikalinga ištirti, kokio dydžio realias įmokas ir kokiu grafiku pareiškėja turėjo mokėti kreditoriams, kadangi kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ 800 Eur suma pagrįsta tik preliminaraus kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko duomenimis.

24. Antra, ginčo nėra, jog pareiškėja nuo 2019 m. sausio 29 d. dirba, jos pajamas 2019 m. vasario – birželio mėnesiais sudarė 416,91 Eur, nuo liepos mėnesio pareiškėjos atlyginimą sudaro 456,77 Eur darbo užmokestį. Taigi, faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos nei vertinant pareiškėjos mokumo atkūrimo plano vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo, kadangi bankrutuojantis asmuo dirba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pareiškėja įsidarbino, nepagrįstai vertino kaip nepakankamus pareiškėjos kaip bankrutuojančio asmens veiksmus, siekiant vykdyti mokumo atkūrimo planą, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, lėmusių situaciją, jog asmuo, uždirbantis daugiau nei 400 Eur, neskiria net dalies savo pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Nesiaiškino įmokų nemokėjimo priežasčių, tik konstatavo, jog pareiškėjos įsidarbinimas nėra laikytinas pakankamomis pastangomis tinkamai įvykdyti mokumo atkūrimo planą.

25. Vienintelė mokumo atkūrimo plano 4.1. dalyje „Kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė, tvarka ir grafikas“ numatyta konkreti įmokų kreditoriams mokėjimo sąlyga yra ta, jog lėšos, sukauptos patenkinus būtinuosius pareiškėjos poreikius, turėtų būti paskirstytos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl pareiškėja, kurios būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtina 250 Eur, neskyrė likusios sumos nuo gaunamo atlyginimo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, bei nevertino šių priežasčių pagrįstumo.

26. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų aplinkybių bei įrodymų, todėl galimai netinkamai išnagrinėjo prašymą dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo, kadangi vien tik konstatavimas aplinkybių, jog pareiškėja galimai netinkamai vykdo mokumo atkūrimo plano, nevertinant nevykdymo priežasčių, jų pagrįstumo, faktinės pareiškėjos finansinės situacijos, pareiškėjos veiksmų, nėra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

27. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir apeliacinės instancijos teismas negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus bylą, bus užkirstas kelias į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl nutarties dalies, kuria bankroto administratorė įpareigota grąžinti kreditorei bankroto administravimo išlaidas

28. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi taip pat įpareigojo bankroto administratorę UAB „Atenergo“ grąžinti kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ 1 767,34 Eur bankroto administravimo išlaidų.

29. Atskirajame skunde kreditorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nutraukus bankroto bylą bankroto administravimo išlaidų grąžinimo klausimą išsprendė netinkamai atlikdamas aritmetinę klaidą (3 630-2 420+567,34=1 777,34 EUR) ir nesivadovaudamas patvirtinta bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarka.

30. Kadangi anksčiau konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl pareiškėjos bankroto bylos nutraukimo ir šis klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepasisakytina dėl kreditorės atskirojo skundo argumentų dėl administravimo išlaidų skaičiavimo, kadangi šis klausimo išsprendimas susijęs su pareiškėjos bankroto bylos nutraukimu ir bus sprendžiamas, išnagrinėjus iš naujo prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo.

31. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos K. D. fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo bei administravimo išlaidų grąžinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Erika Misiūnienė