Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 24 d., 02.35 val. iki 2022 m. spalio 24 d., 10.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2022 m. gruodžio 23 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,25 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą kartu gyvenančios ir vedančios bendrą ūkį buvusios sutuoktinės I. K. atžvilgiu, tai yra, tyčia, du kartus ranka smūgiavo I. K. į galvos sritį, bet ji kaire ranka dengėsi galvą, todėl jai pataikė ir į ranką, po to du kartus ranka sudavė I. K. į dešinį smilkinį, vertė stalą su lentyna bei joje buvusiais daiktais, kurie krisdami pataikė I. K. į įvairias kūno vietas, po to du kartus ranka sudavė I. K. į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvas kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinio žasto, kairės šlaunies ir abiejų blauzdų srityse, nubrozdinimus dešinės blauzdos, dešinės čiurnos ir kairės pėdos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Nuteistasis A. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti A. K. nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių arba grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu, netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir, atmesdamas nuteistojo prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, priėmė nepagrįstą išvadą.

2.2. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nusikalstama veika padaryta ne prieš šeimos narį. Pažymima, kad nukentėjusioji I. K. nėra apelianto šeimos narys ar artimas giminaitis, jie jau daugiau kaip 10 metų yra išsiskyrę, kartu neveda bendro ūkio, santuokos metu išsprendė turto padalijimo klausimus, todėl apelianto padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aktyviais veiksmais padėjo atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir padėjo išaiškinti nusikaltimą, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, nevilkinio ikiteisminio ir teismo proceso, nereiškė nepagrįstų prašymų, siekė greitesnio proceso, nevengė gresiančios atsakomybės, nesislapstė, kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teismą, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, su ja susitaikė, apelianto atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Apelianto nuomone, šios aplinkybės, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, patvirtina, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymima, kad apelianto padaryti keli administraciniai pažeidimai ir tai, kad jis daugiau nei prieš dešimt buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nesudaro pagrindo teigti, jog jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ar darys jas ateityje.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. neperkvalifikuoti nusikalstamos veikos į BK 140 straipsnio 1 dalį, bet taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Nukentėjusioji prašė prašymą tenkinti, kadangi susitaikė su nuteistuoju ir ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

3. Viena iš baudžiamojo proceso paskirčių yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 140 straipsnio taikymo

4. BK 140 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

7. Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nukentėjusioji ir A. K. yra nutraukę santuoką, tačiau veda bendrą ūkį, gyvena kartu vienoje vietoje, kur nukentėjusioji net vykdo individualią veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gruodžio 24 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad ji su nuteistuoju veda bendrą ūkį (1 t., b. l. 6-10), o 2022 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole Nr. (duomenys neskelbtini) – kad ji nuteistąjį laiko savo vyru (1 t., b. l. 68-70), tačiau tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu vienas kitą įvardino kaip „buvęs vyras“ ir „buvusi žmona“. Taip pat apklausiant nuteistąjį pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, nuteistasis nurodė, kad su nukentėjusiąja gyvena vienoje vietoje, bet atskirai, bendrai naudojasi patalpomis, yra išsiskyrę (1 t., b. l. 188-191). Be to, nukentėjusioji, apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. liepos 4 d., nurodė, kad su nuteistuoju gyvena „po vienu stogu“, bet ne kaip šeima, jie nėra pora, ji su dukra gyvena antrame aukšte, o nuteistasis – pirmame, mokesčius dalinasi atskirai, kalbasi su nuteistuoju dėl planų keisti gyvenamąją vietą. Nuteistasis posėdžio metu nurodė, kad kalbėjosi su nukentėjusiąja dėl namo pardavimo, bet pardavus nusipirkti kažką atskirai abiem neužtenka pinigų, kiekvienas turi atskiras pajamas, bendrų pinigų nėra, jei kažkuris kažką nuperka, turėtas išlaidas pasidalina per pusę, kad ateityje nekiltų problemų (2 t., b. l. 28-31).

9. Taigi, iš bylos matyti, kad sprendžiant, ar nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai atitinka šeimos narių santykius, pirmenybė teikta būtent abiejų gyvenimui tame pačiame gyvenamajame name, kuris jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu 2011 m. vasario 9 d. teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 14 d., kaip nurodė nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuo 2016 m. iki 2017 m. su nuteistuoju vėl bandė gyventi kartu, tuo metu įsigijo gyvenamąjį namą, tačiau gyvenimas kartu nepavyko ir nuo to laiko jie tiesiog gyvena kartu viename name. Bylos medžiaga neleidžia daryti išvadų, kad nagrinėjamų įvykių metu buvusius sutuoktinius dar būtų siejusi tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas, pagalba vienas kitam, planai dėl bendro gyvenimo ateityje. Akivaizdu, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios šeiminiai santykiai buvo nutrūkę.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kvalifikuodamas veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visų byloje nustatytų faktų neanalizavo ir neteisingai nustatė, kad nežymus sveikatos sutrikdymo sukėlimas buvo padarytas nuteistojo A. K. šeimos nariui. Esant šioms aplinkybėms, A. K. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

11. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

12. Taigi teismas, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Būtina pažymėti ir tai, kad būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nėra subjektyvi kaltininko teisė. Net ir esant visoms komentuojamo BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą. Taip pat nuteistasis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiąja, ką patvirtina pirmosios instancijos teismui jų pateiktas susitarimas ir kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų sąlygas (1 t., b. l. 187). Susipažinus su įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie A. K., nustatyta, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2012 m. spalio 4 d., teistumai išnykę (1 t., b. l. 73-76). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad A. K. 2022 m. baustas administracine tvarka 4 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 78-80). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad 2012 m. spalio 4 d. nuteistasis baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto panaudojimo prieš tuo metu buvusią sutuoktinę I. K., priėmė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. konstatavo BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygos nebuvimą, ir tuo pagrindu netaikė nuteistojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, ankstesni, jau išnykę, 5 teistumai ir 4 administraciniai nusižengimai, įvykdyti 2022 m. už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturėtų būti vertinami kaip neigiamai charakterizuojantys nuteistojo elgesį, kurių pagrindu jam nebūtų galima pripažinti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis atitinka visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalies sąlygas, todėl priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad yra visos sąlygos nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

15. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, paskyrė A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

16. Pažymėtina, kad asmens nubaudimo tikslams pasiekti ir teisės pažeidimų prevencijai užtiktini būtina A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. BK 72² straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį, remiantis teisiniu reglamentavimu, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio rūšies pakeitimo.

17. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise; viešųjų teisių atėmimas; teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; nemokami darbai; įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; turto konfiskavimas; įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; išplėstinis turto konfiskavimas; įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. fizinio smurto panaudojimą, nuteistajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui. Nuteistajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės dydis parenkamas minimalus, t. y. 10 MGL (500 Eur), nustatant 6 mėnesių terminą šios įmokos sumokėjimui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 113,33 Eur.

20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių, prašant A. K. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorius parinko gynėją advokatę Neringą Grubliauskienę, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ji buvo paskirta A. K. gynėju.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti A. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo A. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei vadovaujantis 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, A. K. įpareigotas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir priimti naują sprendimą:

pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą nuteistojo A. K. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad paskirta įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį ir įmokos sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą turi pristatyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. K. nepriteisti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.