Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Juozui Adomui Grišanovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje

M.T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, aukštojo išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje visas darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą:

2012 m. sausio 4 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendrovės darbuotojui M. L. už darbą 2011 m. lapkričio mėn. buvo išmokėta 230 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitą. 2012 m. sausio ir vasario mėn. bendrovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), darbuotojui G. G. buvo išmokėta bendra - 1443 Lt, į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio suma: 2012 m. sausio mėn. bendrovės biure G. G. už darbą 2011 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta - 721,50 Lt, darbo užmokesčio suma, neįtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. 2012 m. vasario mėn. G. G. už darbą 2012 m. sausio mėn., buvo išmokėta - 721,50 Lt darbo užmokesčio suma, neįtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš viso per 2012 m. sausio ir vasario mėn., (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo išmokėta 1873 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. T. tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. T. padaręs teisės pažeidimą prisipažino ir parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2010 m. (duomenys neskelbtini) buvo labai pelningi metai. Tuo metu atlyginimai darbuotojams buvo nuo 2000 Lt iki 3000 Lt, algos tokios buvo iki 2011 m. lapkričio 1 d. Visada norėjo bendrovėje išlaikyti darbuotojus. Pradėdamas vadovauti bendrovei nuo spalio mėn. bendrovės finansinė būklė pradėjo blogėti. Tuomet jis bendrovės akcininkui pasakęs apie galimybę Baltarusijoje plėtoti verslą, tačiau tam reikėjo, kad pelno nuostolio ataskaita būtų teigiama. Su dauguma darbuotojų susitarė, kad visi atlyginimai bus sumažinti iki minimumo, kai kuriems darbuotojams mokėjo savo asmeninius pinigus. Pripažįsta, kad pinigus davė darbuotojams, bet tai buvo jo asmeniniai pinigai, o ne įmonės. Bendrovėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nenustatyta, kad piniginės lėšos būtų paimtos iš įmonės. Pripažįsta, kad jo tokie veiksmai, kuomet jis mokėjo darbuotojams savo pinigus, buvo nelegalūs, tačiau jo elgesį sąlygojo vienintelė priežastis – siekis, kad įmonė nebankrutuotų, t.y. teisės pažeidimą nulėmė žmogiškasis faktorius. Įmonei šiuo metu nesiseka, joje padėtis tik blogėja, prarado daug darbuotojų. Pripažįsta suklydęs, nuoširdžiai gailisi, įsipareigoja daugiau nebedaryti teisės pažeidimų. Nurodo, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki - šeimoje auga du mažamečiai vaikai, jo žmona dirba paskutinį mėnesį likviduojamoje įmonėje (duomenys neskelbtini), be to, turi nedidelių finansinių įsipareigojimų bankui. Prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes ir skirti kuo mažesnę administracinę nuobaudą, ir baudos mokėjimą, esant galimybei, išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Juozas Adomas Grišanovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas operatyvus patikrinimas pagal tarnybinį pranešimą, kad šioje įmonėje mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas atlyginimas. Atlikus operatyvų patikrinimą, bendrovės darbuotojai nurodė, kad darbuotojui M. L. vieną kartą buvo išmokėta 230 Lt, o G. G. 1443 Lt, tačiau atlikus buhalterinės apskaitos patikrinimą nenustatyta, kad pinigai buvo paimti iš įmonės kasos ir būtų panaudoti neoficialiam atlyginimui išmokėti, tačiau tai neįrodo, kad teisės pažeidimas padarytas nebuvo, nes kiekviena įmonė turi buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų. Vykdomi sandoriai grynais pinigais, kurie ne visi apskaitomi buhalterinėje apskaitoje, todėl buvo sąlygos išmokėti darbuotojams nelegalų, buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą atlyginimą. Be to, paaiškino, kad atliekant patikrinimą minėtoje bendrovėje, buhalterinė apskaita buvo tvarkinga, tačiau buvo remtasi liudytojų darbuotojų parodymais, kurie nurodė, jog jiems mokėta nelegaliai. Bendra nelegaliai išmokėto atlyginimo suma - apie 1600 Lt. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje. Kadangi M. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neneigė, nuoširdžiai dėl to gailisi, neprieštarauja, jei teismas paskirs mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Be M. T. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, jo kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-10), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 11-13), rašytiniu M. T. paaiškinimu (b. l. 13, 14), (duomenys neskelbtini) darbuotojų G. G., M. L., P. Z. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 14-16), darbo sutartimis (b. l. 17-18, 20-21), (duomenys neskelbtini) asmeninių sąskaitų išrašais (b. l. 23-26), (duomenys neskelbtini) priskaitymų-išskaitymų žiniaraščių išrašais (b. l. 27-33), banko sąskaitų išrašais (b. l. 34-86), mėnesio darbo laiko žiniaraščių išrašais (b. l. 87-96) bei kitais surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog M. T., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje visas darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, t.y. 2012 m. sausio 4 d. bendrovės darbuotojui M. L. už darbą 2011 m. lapkričio mėn. buvo išmokėta 230 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės apskaitą; o 2012 m. sausio ir vasario mėn. darbuotojui G. G. buvo išmokėta bendra 1443 Lt į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio suma. Iš viso per 2012 m. sausio ir vasario mėn., (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo išmokėta 1873 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą. Tokiu būdu laikytina, jog M. T. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekse numatytą veiką, tai yra, darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio neįtraukimas į buhalterinės apskaitos dokumentus, įrodyta visiškai. M. T. pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje. M. T. skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

M. T. neginčydamas padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių, prašo teismo skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

M. T. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir iš tiesų nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė teismo pripažintina M. T. atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, jog M. T. administracinį teisės pažeidimą padarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekdamas išvengti ekonominės krizės įmonėje, įmonės bankroto, ir šiais savo veiksmais nenorėjo padaryti žalos įstatymų saugomiems gėriams, nes darbuotojams jų darbo užmokestį mokėjo būtent iš savo asmeninių pinigų, kurių, pažymėtina, jis neatgavo, taip pat atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, turi nedidelių finansinių įsipareigojimų bankui, galiojančių nuobaudų už tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus neturi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į šiuo metu sunkią ekonominę padėtį valstybėje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šios M. T. atsakomybę švelninančios aplinkybės pripažįstamos išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą. Be to, pažymėtina, kad Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo dėl švelnesnės sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytos nuobaudos paskyrimo M. T.

Esant šioms aplinkybėms, M. T. skirtina administracinė nuobauda – bauda, švelnesnė, nei minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje.

M. T. teismo posėdžio metu prašė išdėstyti paskirtą baudą per vienerius metus. Teismas, atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens prašymą, jo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, taip pat į paskirtos baudos dydį, mano, kad protingas ir realus baudos sumokėjimo terminas yra du mėnesiai.

Apie nuobaudos paskyrimą M. T. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41⁴ straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

M.T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Mokėjimo įmokos kvitą apie sumokėtą baudą pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.