Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 5 dalimi šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 7 d. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 27 d.

Iš kaltinamųjų E. M. ir E. K. solidariai priteista nukentėjusiam E. J. 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. ir E. K. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje užpuolė E. J. ir reikalavo atiduoti pinigus, o šiam atsisakius trenkė kumščiu į veidą ir nuvirtusiam spyrė į galvą ne mažiau kaip šešis kartus reikalaudami pinigų, bei užsukęs ranką laužė pirštą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė 300 Lt vertės vestuvinį žiedą, nuplėšė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, 250 Lt vertės, iš kišenių pagrobė automobilio raktelį, 150 Lt vertės, su pultu, 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „LG“, 200 Lt vertės su 50 Lt vertės baterija ir SIM kortele 20 Lt vertės, bei odinę, 100 Lt vertės, piniginę, su joje buvusiais – viena 20 Lt kupiūra, 40 Lt vertės asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2011-07-11 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyrio, 50 Lt vertės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-01-02 VĮ „Regitra“, 20 Lt vertės, automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-16 VĮ „Regitra“, 20 Lt vertės, „(duomenys neskelbtini) “ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Lt vertės, „Omni ID“ kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini) “ saugos raktą, 15 Lt vertės, bei vestuvinį auksinį žiedą, 300 Lt vertės, tokiais veiksmais dėl dešinės rankos IV piršto lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė bendrą 1345,00 Lt turtinę žalą.

Be to, E. M. ir E. K. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo E. J. priklausančius ir jo vardu išduotus dokumentus t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-01-02 VĮ „Regitra“, automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-16 VĮ „Regitra“, „Omni ID“ kortelę, kuriuos neteisėtai laikė prie savęs iki 2013 m. spalio 5 d., kol šiuos dokumentus, rado ir asmens kratos metu paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be to, E. M. ir E. K. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje, plėšimo būdu pagrobė ir taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. E. J. priklausančią ir jo vardu išduotą, „(duomenys neskelbtini) “ banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė prie savęs iki 2013 m. spalio 5 d., kol šią elektroninę priemonę asmens kratos metu paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdžiusių priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį, nuosprendis surašytas laikantis nuosprendžio surašymo taisyklių, jame padarytos išvados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl kaltės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. BK 178 ir 180 straips­niuo­se nu­ma­ty­tos va­gys­tės ir plė­ši­mo nu­si­kal­ti­mų su­dė­tys tu­ri daug ben­drų po­žy­mių (šias nusikalstamas veikas sie­ja tai, kad da­rant jas sve­ti­mas tur­tas yra pa­gro­bia­mas, t. y. ne­tei­sė­tai ir ne­at­ly­gin­ti­nai už­val­do­mas), tačiau esminis jų at­ri­bo­ji­mo kri­te­ri­jus yra nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo bū­das. Kaip va­gys­tė kva­li­fi­kuo­ja­mas slap­tas ar at­vi­ras, ta­čiau tik ne­smur­ti­nis sve­ti­mo tur­to pa­gro­bi­mas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (kasacinė byla Nr. 2K-488/2011).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-75/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad E. M. po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. J., palaužęs jo pasipriešinimą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, todėl jo veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Kolegija išanalizavusi baudžiamąją bylą ir joje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo E. M. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, tai nukentėjusiojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole, nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kratų protokoluose, ir kituose pirmosios instancijos teisme ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad jis padarė tik tai, ką pilnai pripažino yra paneigtas byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais pirmiau išdėstytais įrodymais ir todėl yra nepagrįstas.

Dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, t. y. kad padaryti apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai, kad baustas administracine tvarka, teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs.

Ir nors nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam skirta yra per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sušvelninti paskirtą bausmę.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Be to iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis būdamas neseniai paleistas iš pataisos įstaigos, kurioje atliko arešto bausmę už plėšimą, padarė tris apysunkius nusikaltimus, praeityje teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam taikomos nuobaudos ir bausmės nebuvo efektyvios, nepasiekė joms keliamų tikslų, nuteistasis iš jam taikytų poveikio priemonių išvadų nedaro ir savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Yra dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam skirtos bausmės yra mažesnės už padarytų nusikaltimų straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistajam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kai šių bausmių vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nuteistajam E. M. paskirtos bausmė yra ir taip švelnios ir jų dar labiau švelninti nėra pagrindo. Paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių ir galutinė paskirta bausmė taip pat nėra per griežta.

Dėl kaltinimo tikslinimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog vagystės ir plėšimo dalyku yra svetimas turtas, tačiau šių straipsnių prasme turtu nelaikomi asmens dokumentai, elektroniniai mokėjimo instrumentai, civilinėje apyvartoje draudžiami daiktai (narkotinės-psichotropinės medžiagos, ginklai ir pan.), tokių daiktų pagrobimas kvalifikuojamas pagal atskirus BK straipsnius, taip pat, kad asmens dokumentai ir elektroniniai mokėjimo instrumentai neturi materialinės vertės. Nagrinėjamu atveju iš kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį formuluotės matyti, kad asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas), banko mokėjimo kortelė, automobilio registracijos dokumentas yra įvertinti pinigais ir laikomi plėšimo dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks veikos kvalifikavimas prieštarauja teismų suformuotai praktikai, jog dokumentai ir elektroniniai mokėjimo instrumentai neturi turtinės vertės, todėl toks veikos kvalifikavimas yra ydingas, be to kaltinime padarytos aiškios aritmetinės klaidos. Dėl šių priežasčių kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tikslintinas, jį išdėstant taip: E. M. ir E. K. 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje užpuolė E. J. ir reikalavo atiduoti pinigus, o šiam atsisakius trenkė kumščiu į veidą ir nuvirtusiam spyrė į galvą ne mažiau kaip šešis kartus reikalaudami pinigų, bei užsukęs ranką laužė pirštą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė 300 Lt vertės vestuvinį žiedą, nuplėšė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, 250 Lt vertės, iš kišenių pagrobė automobilio raktelį, 150 Lt vertės, su pultu, 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „LG“, 200 Lt vertės su 50 Lt vertės baterija ir SIM kortele 20 Lt vertės, bei odinę, 100 Lt vertės, piniginę, su joje buvusiais pinigais ir daiktais: viena 20 Lt kupiūra, asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2011-07-11 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyrio, vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2008-01-02 VĮ „Regitra“, automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2012-03-16 VĮ „Regitra“, „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Omni ID“ kortele, UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos raktu, 15 Lt vertės, bei vestuvinį auksinį žiedą, 300 Lt vertės, tokiais veiksmais dėl dešinės rankos IV piršto lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė bendrą 1505,00 Lt turtinę žalą.

BK 302 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą, realizavimą ar pagrobimą.

Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius.

Iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį matyti, kad šio nusikaltimu dalyku pripažinta „Omni ID“ kortelė. Iš daiktų apžiūros protokolo (1 t., 11-16 b. l.) matyti, kad „Omni ID“ kortelė yra nuolaidų kortelė, ant šios kortelės nėra nurodyta jokių asmens anketinių duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo ir pan.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu „Omni ID“ kortelė nelaikytina dokumentu ir ji negali būti laikoma BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, dėl šių priežasčių iš kaltinimo pagal BK 302 traipsnio 1 dalį, šalintina aplinkybė, kad E. M. ir E. K. neteisėtai įgijo dokumentą – „Omni ID“ kortelę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neįvertinęs, kad suformuluotas kaltinimas yra ydingas ir prieštaraujantis teismų formuojamai praktikai, kad kaltinime padarytos aiškios aritmetinės klaidos, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti ir kaltinimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

E. M. ir E. K. 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje užpuolė E. J. ir reikalavo atiduoti pinigus, o šiam atsisakius trenkė kumščiu į veidą ir nuvirtusiam spyrė į galvą ne mažiau kaip šešis kartus reikalaudami pinigų, bei užsukęs ranką laužė pirštą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė 300 Lt vertės vestuvinį žiedą, nuplėšė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, 250 Lt vertės, iš kišenių pagrobė automobilio raktelį, 150 Lt vertės, su pultu, 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „LG“, 200 Lt vertės su 50 Lt vertės baterija ir SIM kortele 20 Lt vertės, bei odinę, 100 Lt vertės, piniginę, su joje buvusiais pinigais ir daiktais: viena 20 Lt kupiūra, asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2011-07-11 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Migracijos poskyrio, vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2008-01-02 VĮ „Regitra“, automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2012-03-16 VĮ „Regitra“, „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), „Omni ID“ kortele, UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos raktu, 15 Lt vertės, bei vestuvinį auksinį žiedą, 300 Lt vertės, tokiais veiksmais dėl dešinės rankos IV piršto lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė bendrą 1505,00 Lt turtinę žalą.

E. M. ir E. K. 2013 m. spalio 5 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), atvirame kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio (3,15; 1,53 promilės), veikdami bendrininkų grupėje pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo E. J. priklausančius ir jo vardu išduotus dokumentus t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008-01-02 VĮ „Regitra“, automobilio „Opel Astra“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-03-16 VĮ „Regitra“, kuriuos neteisėtai laikė prie savęs iki 2013 m. spalio 5 d., kol šiuos dokumentus, rado ir asmens kratos metu paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.