Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės dalyvaujant pareiškėjos BUAB Prekybos namai „Lina“ atstovo UAB „Bankroto administratorių biuras“ atstovams Martynui Tilindei ir Mindaugui Staškui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB Prekybos namai „Lina“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja BUAB Prekybos namai „Lina“ pateikė skundą (b. l. 1-4), prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti jai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d. numatytą pažymą.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo vykdyta ūkinė-komercinė veikla apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą ir kt. Savo veiklą bendrovė vykdė aikštelėje, kuri yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė). Po bankroto bylos iškėlimo Aikštelėje liko per 67 tūkst. tonų pareiškėjos veikloje susidariusių mišrių statybinių ir griovimo atliekų, atliekų kodas 170904 (toliau – ir atliekos). Šios Atliekos pareiškėjos balanse buvo apskaitytos kaip trumpalaikis turtas, įvertintas 1 696 768,10 Lt suma.

Atsakovo 2014-02-10 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-78 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad Aikštelėje yra keturi bendro 92 453,77 m³ tūrio atliekų kaupai. Departamento 2014-02-17 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-177 (toliau – ir Nurodymas1) pareiškėja įpareigota iki 2014-05-16 atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Atsakovo 2014-09-18 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-799 (toliau – ir Nurodymas2) pareiškėjai pakartotinai nurodyta atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Pareiškėjos kreditorių komitetas 2014-10-14 nutarė parduoti (perduoti) atliekas vieninteliam suinteresuotam atliekų registre registruotam atliekų tvarkytojui – UAB „Eviteks“, ATVR kodas REOBJ0013795, ATĮR kodas 141415 (toliau – ir Eviteks). 2014-10-21 mišrių statybinių ir griovimo atliekų sutartimi (toliau – ir Sutartis) visos pareiškėjos veikloje susidariusios atliekos buvo parduotos Eviteks. Sutartimi atliekos, taip pat visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė, į Atliekas buvo perduota Eviteks (Sutarties 2.1. punktas).

Pareiškėja tvirtina, jog tinkamai įvykdė privalomaisiais nurodymais duotus įpareigojimus bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 31 str. 5 p. numatytą pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, ką patvirtino pats atsakovas 2015-02-10 sprendimu Nr. VR-14.6-205. Pareiškėja dar 2014-10-28 pranešimu, siekdama geranoriškai bendradarbiauti, kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti pažymą, tačiau 2014-11-11 atsakyme Departamentas nemotyvuotai ir neargumentuotai nurodė, kad „atliekas perleidus (pardavus) trečiajam asmeniui (kitai įmonei), nėra laikoma pagrindu išduoti bankroto pažymą“. 2014-11-11 pranešimu pareiškėja išsamiai išdėstė argumentus, paneigiančius nepagrįstą atsakovo išvadą, taip pat dar kartą paprašė atsakovo išduoti pažymą. Departamentas 2014-12-01 atsakyme dėl pareiškėjos nurodytų argumentų visiškai nepasisakė, todėl bendrovė 2014-12-19 pateikė pakartotinį prašymą, kurį 2015-01-14 papildė. Atsakovas 2015-01-21 atsakyme dėl pareiškėjos argumentų vėl nepasisakė, todėl pakartotinai vėl kreipėsi 2015-01-29 pranešimu, į kurį Departamentas neatsakė. Skunde pabrėžia, kad įstatymų nustatyta ir atsakovo nurodyta tvarka pareiškėja sutvarkė atliekas (perdavė jas atliekų tvarkytojui), atsakovas su ja visiškai nebendradarbiauja, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako išduoti pažymą, kuri būtina, norint užbaigti bankroto procedūras ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas), pareiškėjos vertinimu, yra neteisėti.

Nagrinėjamu atveju pabrėžė, kad atsakovas, vykdydamas valstybinę aplinkos apsaugos priežiūrą, privalomaisiais nurodymais nurodė pareiškėjai atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Bendrovė Sutartimi visas atliekas pardavė atliekų registre registruotam atliekų tvarkytojui Eviteks, kuri užsiima dar ir statybinių atliekų perdirbimu mobilia įranga statybvietėje bei statybinių atliekų perdirbimu įmonei priklausančioje statybinių atliekų priėmimo aikštelėje, taip pat inertinių medžiagų, gautų po statybinių atliekų perdirbimo, pardavimu. Sutarties 2.1. punkte šalys aiškiai susitarė, kad Sutartis kartu laikoma ir atliekų perdavimo aktu, nuosavybės teisė, o taip pat ir visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė, į atliekas pereina Eviteks. Pareiškėja tikina, kad tinkamai įvykdė atsakovo duotus privalomuosius nurodymus (perdavė Atliekas atliekų tvarkytojui), daugiau jokių atliekų neturi, todėl ĮBĮ 31 str. 5 d. ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. nustatytas pareigas įvykdė tinkamai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 48-51) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad pareiškėjai buvo išduotas Taršos integracijos ir kontrolės leidimas Nr. 4.7-V-02-196, pagal kurį pareiškėja užsiėmė statybinių atliekų priėmimu, rūšiavimu ir perdirbimu į skaldą. Bendrovė paraiškoje minėtam leidimui gauti nurodė, kad nutraukus veiklą teritorija bus sutvarkoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad sukauptos atliekos būtų išvežtos ir Aikštelė būtų atlaisvinta. Be to, pareiškėjos sukauptos atliekos iki šiol nėra sutvarkytos.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išduoti ĮBĮ 32 str. 4 d. numatytą pažymą.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi (b. l. 7-9) BUAB prekybos namai „Lina“ buvo iškelta bankroto byla.

Patikrinimo aktu nustatyta, kad Aikštelėje yra keturi bendro 92 453,77 m³ tūrio Atliekų kaupai (b. l. 18-19). Nurodymu1 pareiškėja įpareigota iki 2014-05-16 Atliekas perduoti atliekų tvarkytojams (b. l. 25-56). Nurodymu2 pareiškėjai pakartotinai nurodyta Atliekas perduoti atliekų tvarkytojams (b. l. 27-28).

Pareiškėja ir Eviteks 2014-10-21 sudarė Mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartį (b. l. 30-31), pagal kurią atliekos, taip pat visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė, į Atliekas buvo perduota Eviteks.

Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (ĮBĮ 31 str. 1 d. 5 p.). Pagal ĮBĮ 32 str.4 d. nuostatas po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 str. 8 p. nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pripažinimas apie bankrutavusios įmonės veiklos pasibaigimą galimas tik tada, kai bankroto procedūros metu išduodama Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma.

ĮBĮ 31 str. 1 d. 5 p. numatyta pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Sutartimi atliekas perleido Eviteks. Pažymėtina, kad pareiškėja paraiškoje TIPK leidimui gauti, kuris jai buvo išduotas, ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane įsipareigojo per 3 mėnesius nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sutvarkyti teritoriją. Minėtuose dokumentuose yra detalizuoti po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atliktini veiksmai, nurodant, kad Aikštelėje sukauptos atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojams, būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, įmonės teritorija iššluojama, pastatai ir įranga demontuojami.

Kadangi pareiškėja nutraukė atliekų perdirbimo veiklą, remiantis pareiškėjos prisiimtais įsipareigojimais veiklos nutraukimo atveju, turėjo pareigą sutvarkyti Aikštelę. Teismo vertinimu, atliekų perleidimas tretiesiems asmenims nėra tinkamas ĮBĮ 31 str. 1 d. 5 p. įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas - sutvarkytos atliekas, užterštas dirvožemis ir gruntas.

Ginčo atveju svarbus ir reikšmingas pats Atliekų nesutvarkymo faktas, kurio pareiškėja neginčija. Taigi nustačius minėtą aplinkybę, darytina išvada, jog bankroto administratorius ĮBĮ 31 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nėra įvykdęs, o atsakovas, tinkamai įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, dėl to turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išduoti ieškovui šio ĮBĮ 32 str. 4 d. numatytą pažymą. Taigi pareiškėjos prašymas įpareigoti išduoti pažymą, atmestinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB Prekybos namai „Lina“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.