Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Giedručiui Trinkūnui ir advokatui Rimantui Jonynui, atsakovo atstovei Kristinai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Algesa“ skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – antstolis R. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrovė raštu kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrą, tačiau kol kas jokio atsakymo negavo. Visi UAB „Algesa“ darbuotojai patikino, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. imtinai iki šios dienos jokių aktų, nutarimų dėl baudos skyrimo ar kitų dokumentų UAB „Algesa“ iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir jo padalinių negavo.

Tvirtina, kad išsiaiškins dėl baudos skyrimo fakto ir sieks atnaujinti mokestinio ginčo procesą arba administracinį procesą, kadangi pagrindo skirti baudą nebuvo, o mokesčių mokėtojas nežinojo apie baudos skyrimą ir negalėjo pasinaudoti savo teise apsiginti.

Šiuo atveju, pasak pareiškėjo, nebuvo priimtas sprendimas, kuriuo būtų patvirtintos kokios nors papildomai apskaičiuotų baudų sumos, toks sprendimas nebuvo įteiktas mokesčių mokėtojui. Pati Inspekcija pripažįsta, kad jokio raginimo susimokėti mokesčius geruoju pareiškėjui nesiuntė ir kitu būdu neįteikė. Tokiu būdu atsakovas nebuvo įgijęs teisės priimti sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto.

MAĮ detaliai reglamentuoja atvejus, kada mokesčių mokėtojui turi būti siunčiamas raginimas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Algesa“ nebuvo inicijavusi mokestinio ginčo pagal patikrinimo aktą bei nebuvo kitų MAĮ 89 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytų atvejų, raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas neturėjo būti siunčiamas. MAĮ 89 str. 2 d. imperatyviai numatyta, kad raginimas neteikiamas nustačius deklaruoto mokesčio nepriemoką ir mokesčio mokėtojui per 20 dienų nuo patikrinimo akto tvirtinimo nesumokėjus patikrinimo metu apskaičiuoto mokesčio. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas tik tais atvejais, kai patikrinimą atlieka mokesčių administratoriaus pareigūnai ir patikrinimo metu būna nustatyti pažeidimai. Atitinkamai priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, atsižvelgiant į padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, yra skiriamos baudos mokesčių mokėtojui. Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms atliekant patikrinimą ir surašant patikrinimo aktą, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nėra priimamas. Patikrinimo aktas yra galutinis dokumentas ir papildomas jo tvirtinimas nėra numatytas.

Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Kai raginimas nesiunčiamas, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama po 20 dienų nuo termino sumokėti mokesčius mokesčio įstatyme nustatytu terminu pabaigos. Vadovaujantis MAĮ 105 str., mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą išieškoti nesumokėtus mokesčius, delspinigius ir baudas iš mokesčių mokėtojo turto.

Pažymi, kad UAB „Algesa“ skunde ginčija tik dalį išieškomos skolos, būtent 123060 Lt valstybinių gamtos išteklių naudojimo mokesčio baudą, apskaičiuotą patikrinimo aktu. Kita dalis išieškomos mokestinės nepriemokos, kurios UAB „Algesa“ neginčija, yra pačios įmonės deklaruota. Inspekcija 2006 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (14.3)-46-33098 UAB „Algesa“ nurodytu registracijos adresu nusiuntė ginčijamą sprendimą ir mokestinių prievolių ataskaitą. Sprendimas grįžo neįteiktas. 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimas pasirašytinai buvo įteiktas bendrovės vyr. finansininkui.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Tvirtino, kad bendrovei nebuvo įteiktas gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2006 m. spalio 12 d. pateikė Inspekcijai UAB „Algesa“ gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktą, pagal kurį bendrovei apskaičiuota 12236 Lt mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir paskirta 123060 Lt minėto mokesčio bauda (b. l. 48). Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 33 str. 8 p., 34 str., 106 str. 1 d. 4 p., 2006 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 14-19-33260 išieškoti 130360,89 Lt mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo – UAB „Algesa“ turto (b. l. 43).

Su Inspekcijos 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 14-19-33260 pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas. Savo skundą UAB „Algesa“ grindžia tuo, kad mokesčio administratorius priėmė sprendimą nepateikdamas mokesčių mokėtojui patikrinimo akto bei mokesčių apskaičiavimo pagrindo, neįteikė mokesčių mokėtojui raginimo, nepriėmė sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Šioje byloje ginčas kilęs tik dėl Inspekcijos 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 14-19-3326 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra vertinamas gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip matyti iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2006 m. spalio 9 d. rašto Nr. 8.6-466 (b. l. 47), gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktą bendrovės vadovas atsisakė pasirašyti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti šiame ginče nedalyvaujančios valstybinės institucijos oficialiu raštu.

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. MAĮ 89 str. 1 d. įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Raginimas įteikiamas vienu iš šių atvejų:

1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis;

2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;

3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis.

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas, darytina išvada, kad įstatymu yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovė dėl jos atžvilgiu priimto gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto į Mokestinių ginčų komisiją kreipėsi tik po to, kai buvo priimtas Inspekcijos sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesilaikė MAĮ 89 str. nuostatų. Vėlesnis kreipimasis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo MAĮ 89 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytų atvejų, todėl mokesčių administratoriui nebuvo pareigos įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas.

Iš ginčo metu galiojusios Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos, patvirtintos Aplinkos ministro ir Finansų ministro 1996 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 155/96, 19, 20 p. matyti, kad gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktas yra baigiamasis mokesčio mokėtojo patikrinimo dokumentas ir dėl jo nėra priimamas atskiras jį patvirtinantis sprendimas. Todėl UAB „Algesa“ argumentas dėl to, kad turėjo būti priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, yra nepagrįstas.

MAĮ 106 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo turto, t. y. MAĮ 106 str. 1 d. 4 p. nuostatos pažeistos nebuvo.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad Inspekcijos 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 14-19-33260 yra teisėtas ir pagrįstas; nėra juridinio pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodomais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Algesa“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.