Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2016-07-30 apie 12.30 val. Gariūnų g. 68, Vilniuje, vairuodama automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Dulko tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2016-07-30 apie 14.41 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Gariūnų g. 68 (Gariūnų turgus), lauks apgadinto automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Nuvykus į eismo įvykio vietą nustatyta, kad nukentėjusysis M. L., kuris paaiškino, kad rado apgadintą savo stovintį automobilį ir už automobilio valytuvo paliktą raštelį su įvykį sukėlusio ir pasišalinusio automobilio valstybiniais numeriais, pats nukentėjusysis įvykio nematė. Buvo apgadintas automobilio Opel priekinis bamperis dešinėje pusėje (aukštis 0,6-0,75 m). Paskambinus pasišalinusio automobilio savininkei B. D., paaiškėjo, kad automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Gariūnų turguje, bet kas jį vairavo nurodyti atsisakė (b. l. 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-07-30 apie 12.30 val. baigė darbą Gariūnuose, sėdo į automobilį Seat Ibiza, priklausantį jos krikšto mamai, įjungė muziką ir važiavo namo. Apie 15 val. jai paskambino krikšto mama ir paklausė, kas jai atsitiko, nes jai paskambino iš policijos ir pranešė apie eismo įvykį. K. D. apžiūrėjusi automobilį rado nubrozdinimą vairuotojo pusėje gale prie rato ant sparno. Toje vietoje buvo nubrozdinti dažai, įlenkimo nebuvo, tik smulkūs nubrozdinimai. Ji prisiminė, kad išvažinėjo iš vietos automobilio priekiu, suko iš stovėjimo vietos į kairę. Išvažinėdama iš vietos ji buvo atsidariusi vėdinimui langą, bet nesidairė, žiūrėjo per veidrodėlį, sustojusi nebuvo, Ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, jeigu būtų pajutusi, sustotų, praneštų policijai Vėliau buvo nuvykusi į policiją, kur apžiūrėjo automobilį Opel Vectra, kurio dešinės pusės bamperis prie žibinto buvo nubrozdintas, matėsi jos automobilio dažų, bet įlenkimo nebuvo. Ji nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai. Nematė, kad kažkas jai motų ranka. Vairuoja neseniai, 2 metų vairavimo stažo dar neturi. Toks atvejis pirmas, visada vairuoja atsakingai. Po šio įvykio, kitą dieną ji atsitrenkė priekiu į kito automobilio VW Sharan galą, nes užstrigo vairas.

Liudytoja I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad datos neprisimena, Gariūnuose ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę į savo automobilį. Pati I. K. vairuoja antrus metus. Ji matė, kaip tamsiai žalios spalvos automobilis išvažiuodamas priekiu ir sukdamas į kairę galiniu ratu ir rato arka užkabino sidabrinės spalvos automobilį Opel, sustojo, tada įsijungė galinės šviesos. Ji galvojo, kad pavažiuos atgal, bet automobilis nuvažiavo į priekį. Ji sustojusi žiūrėjo kas bus, bet vairuotoja išlipusi nebuvo. Kai išvažinėjo, matė, kad vairuotojo langas buvo pravertas. Ji negirdėjo garso, tik matė kaip sujudėjo užkliudytas automobilis. I. K. užrašė išvažiuojančio automobilio valstybinį numerį ir savo telefoną ant žalio lapelio ir įkišo į dureles, vairuotojo nelaukė. Ji grįžo pažiūrėti ir pamatė, kad automobilio Opel dešinėje pusėje sudraskytas bamperis. Jos manymu vairuotoja turėjo pajausti, kad užkabino kitą automobilį.

Liudytojas M. L. teismo posėdyje paaiškino, kad datos neprisimena, apie 8.00 val., jis atvažiavo į Gariūnus. Savo automobilį paliko nemokamoje stovėjimo aikštelėje. Apie 14.30 val. atėjęs pamatė apgadintą savo automobilio dešinės pusės bamperį, matėsi gilūs įbrėžimai, kito automobilio dažų. Automobilio durelėse rado lapelį, ant kurio buvo užrašytas automobilio valstybinis numeris ir asmens, mačiusio įvykį, telefono numeris. Jis iš pradžių paskambino liudytojai merginai, kuri papasakojo, kad kitas automobilis, mėlynos ar žalios spalvos, įsirėmė į jo automobilį ir išvažiavo. Daugiau jis nieko neklausinėjo. Jį kvietė į policiją, atliko automobilių sugretinimą ir pasakė, kad sugadinimų aukščiai atitiko. Automobilį dalinai suremontavo pats. Draudimas nustatė 134 eurų žalą. Automobilis pagamintas 2003 metais. Jo vairavimo stažas virš 10 metų. Jo nuomone jauna mergina galėjo nepajausti, kad apgadino kitą automobilį. Nors ant bamperio yra gilūs įbrėžimai, likę kito automobilio dažų, bamperis nuo saulės buvo minkštas ir grįžo į savo vietą.

B. D. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad perdavė naudotis savo automobiliu Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. nuo 2015 metų sausio mėnesio (b. l. 15).

Iš byloje esančios fotolentelės nuotraukų matyti ant automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymus įlenkimas priekinėje dalyje, virš priekinio bamperio (b. l. 27).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas priekinio bamperio apgadinimas (b. l. 6).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo duomenimis, automobiliui Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis iš dešinės pusės, matosi pašalinės žalios spalvos dalelės. Automobiliui Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintos galinės durys iš kairės pusės, taip pat galinis sparnas iš kairės pusės, galinis bamperis iš kairės pusės. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Opel Vectra galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Seat Ibiza (b. l. 17).

Iš byloje esančios fotolentelės matyti ant automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinėje pusėje padarytas nubrozdinimas su likusiomis žalios spalvos kito automobilio dažų žymėmis, ant automobilio Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti nežymus nubrozdinimas virš kairės pusės galinio rato bei nubrozdinimas ant galinio bamperio kairėje pusėje (b. l. 18-20).

K. D. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, jog ji 2016-07-30 apie 12.30 d. vairuodama automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. K. D. surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu kaltinama tuo, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma-apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo K. D. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdama. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal LR ATPK 130 str.1d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t.y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009)

Vertindamas K. D. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir faktus, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jo padaryta veika. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodama paaiškinimus K. D. nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Tokius pažeidėjos parodymus atitinka kiti faktiniai duomenys byloje. Byloje esančiose fotonuotraukose bei transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti abiejų transporto priemonių nežymūs apgadinimai, slystamojo pobūdžio kontaktas, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys rodo, kad automobilių susidūrimas nebuvo akivaizdžiai aiškus. Teismo įsitikinimu toks automobilių kontakto būdas, vairuotojos nedidelė vairavimo patirtis, muzikos klausymasis vairuojant sąlygojo, jog K. D. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto, sukeltų jo padarinių, dėl ko neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Kadangi administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. atsiranda, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio tyčia (LR ATPK 10 str.), o nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato ir žinojo, jog atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. neįrodyta tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, teismas daro išvadą, jog K. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties ir pradėta teisena turi būti nutraukta (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

K. D. pažeidė KET 126, 222 punktus, nes nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidi ir vairuodama automobilį kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvertinus K. D. kaltės turinį, jos veiksmus ir pažeistus KET reikalavimus teismas pripažįsta, kad jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., požymius.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

K. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), taip pat į pažeidėjos asmenybę (praeityje nebuvo bausta administracine tvarka, teisę vairuoti įgijo 2015-06-04). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad K. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. skirtina nuobauda artima minimaliai bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) Eur baudą.

Nutraukti administracinio teisė pažeidimo teiseną dalyje nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-13852-1039/2016, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16061219834, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.