Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis). Teismo nustatytu terminu atsiliepimai pateikti, prašymų pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjos tėvas J. V. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja iki 1965 m. sausio 1 d. galiojęs Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (toliau - RTFSR) priimtas Civilinis kodeksas.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Paveldėjimo santykius reguliavo RTFSR civilinio kodekso 416 - 436 straipsniai. Kadangi J. V. testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Pagal minėto kodekso 418 straipsnio 1 dalį „ratas asmenų šauktinų paveldėti abiem 416 straipsnyje nurodytais pagrindais, yra apribojamas tiesioginiais žemutiniais giminėmis (vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais), įvaikiais (ir jų žemutiniais giminėmis) ir mirusįjį pergyvenusiu jo sutuoktiniu, taip pat nedarbingais ir beturčiais asmenimis, kurie buvo mirusiojo visiškai išlaikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus“. Pareiškėjos motina L. V. su J. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina santuokos liudijimo kopija. Todėl pagal įstatymą J. V. turtą paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė – L. V., nes 419 straipsnyje pasakyta, jog pagal įstatymą paveldima visais atvejais, kada ir kiek tatai nepakeista testamentu (minėto kodekso 419 straipsnio, 429 straipsnis). Pagal palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galiojusio civilinio kodekso 429 straipsnio 1 dalį „jeigu įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareikš atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu“.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos tėvų L. V. ir J. V. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu L. V. ir J. V. susilaukė dukros D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo L. V. nesikreipė. Po J. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamento palikėjas nebuvo sudaręs, tai patvirtina į bylą pateikta 2020 m. gegužės 21 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno rajono DŽDT Vykdomojo Komiteto 1959 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 112 J. V. buvo skirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas Kulautuvoje individualaus namo statybai, su juo sudaryta 1959 m. birželio 30 d. žemės skyrimo neterminuotam naudojimuisi sutartis. Pareiškėja nurodo, jog po tėvo mirties namas dar nebuvo pastatytas, todėl motina persirašė leidimą statyti savo vardu, ir užbaigė statybas pati viena, ką patvirtina į bylą pateiktas Kauno rajono DŽDT Vykdomojo Komiteto 1961 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. 361. 1995 m. vasario 13 d. L. V. nusipirko (privatizavo) žemės 0,0914 ha ploto sklypą, suformuotą po namu ir ūkiniu pastatu, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-p52/95-0240 su Kauno rajono Valdyba. 2002 m. gruodžio 18 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktu L. V. rekonstruotas gyvenamasis namas su priestatu pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėjos motina L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos L. V. mirties liko palikimas: 0,0914 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja siekia įteisinti po savo motinos mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, kadangi mano, jog tėvui J. V. priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje jos motina L. V. priėmė, pradėdama ją valdyti kaip savo. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau tvarkė ir rūpinosi turtu kaip savo, iki mirties nepertraukiamai gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi žemės sklypu ir jame esančiai kitais statiniais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos motina L. V. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. V. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog pareiškėjos motina L. V. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą. Pareiškėjos motina L. V. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo nepareiškė atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palikimo, todėl laikoma, kad atlikdama minėtus veiksmus priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. L. V. buvo palikėjo J. V. sutuoktinė. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Kadangi niekas pretenzijų dėl atsiradusio palikimo nereiškė, byloje nėra duomenų, kad J. V. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys, todėl pareiškėjos motina L. V. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina L. V. po sutuoktinio J. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).

Iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už minimalią priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, permokėta 37 Eur dalis grąžintina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Grąžinti pareiškėjai D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 3 d. (Lietuvos pašto sk.) Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.