Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-393-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
1S-393-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00023-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-393-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00023-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 54 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo..Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 20 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstai­gos. Nurodė, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lie­tuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, pažeisti bausmės indi­vidualizavimo bei teisingumo principai. Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis teigia, kad atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ko­dek­so (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatose keliamus kriterijus ir reikalavimus lygtiniam pa­leidimui, todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad komisija pagrįstai priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde taip pat pažymėta, jog ankstesni teistumai nėra niekaip susiję su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata, suteikiama nuteistajam už gerą jo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne už tai kaip jis elgėsi prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą. Nuteistasis pažymi, jog remiantis bylos duomenimis, jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas, nei neigiamas. Nuteistasis ketina mokytis ir ieškoti legalaus darbo, kad galėtų dorai gyventi, būti pavyzdingu ir doru Lietuvos Respublikos piliečiu. Skunde taip pat teigiama, jog Komisijos nutarimas atitinka BVK 164 straipsnio nuostatose keliamus reikalavimus ir normas, yra pagrįstas. Nuteistojo teigimu, teisėja stengiasi infor­ma­ciją apie nuteistąjį pateikti tik iš blogosios pusės, nepaisant visų jį teigiamai charak­teri­zuo­jančių aplinkybių ir yra šališka. Kadangi drausminės nuobaudos nuteistajam nebuvo skirtos, tokiu atveju jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, iki arešto legaliai dirbo, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol, darbe apibūdinamas teigiamai, neturi priteisto civilinio ieškinio ar kitų finansinių įsi­pa­reigojimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, dalyvauja pataisos programose. Nuteistasis teigia, jog paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškos darbo buvusioje darbovietėje bei individualiai, pataisos namų administracijos yra apibūdinamas kaip mėgstantis švarą ir tvarką, nesivadovauja kri­minalinės subkultūros elementais, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių, tarp jų ir labai sun­kaus nusikaltimo parda­vi­mą, rodo, kad nuteis­tasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu V. K. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įver­tintina ir tai, kad nors nuteistojo pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis dar išlieka 48 balų, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad nuteistasis neįvertina anks­tesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, pasirinkdamas veikimo būdą yra labiau linkęs su­sitelkti į pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. V. K. bausmės atlikimo metu fiksuoti du pažeidimai ir nors už juos nuobaudos neskirtos, vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažei­dimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pa­žymėtina, jog paskutinis svarstymas buvo praėjus pusei metų nuo bausmės atli­ki­mo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nuteistasis už gerą elgesį nei karto neskatintas, kas tai taip pat neteikia pagrindo spręs­ti apie pakankamą jo elgesio pažangą.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą V. K. vykdo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įver­ti­ni­mą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nu­teis­tasis rodo pastangas taisytis. Vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplinkybėmis, ji nesudaro pa­grin­do konstatuoti, kad V. K. daro aki­vaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Šiuo metu tei­giama V. K. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiek­vienas lais­vės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad V. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­mo­nė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas