- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-393-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00023-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. K. nuteistas 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį 54 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 54 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo..Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 20 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis teigia, kad atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatose keliamus kriterijus ir reikalavimus lygtiniam paleidimui, todėl atsižvelgiant į tai, manytina, kad komisija pagrįstai priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde taip pat pažymėta, jog ankstesni teistumai nėra niekaip susiję su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata, suteikiama nuteistajam už gerą jo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne už tai kaip jis elgėsi prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą. Nuteistasis pažymi, jog remiantis bylos duomenimis, jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas, nei neigiamas. Nuteistasis ketina mokytis ir ieškoti legalaus darbo, kad galėtų dorai gyventi, būti pavyzdingu ir doru Lietuvos Respublikos piliečiu. Skunde taip pat teigiama, jog Komisijos nutarimas atitinka BVK 164 straipsnio nuostatose keliamus reikalavimus ir normas, yra pagrįstas. Nuteistojo teigimu, teisėja stengiasi informaciją apie nuteistąjį pateikti tik iš blogosios pusės, nepaisant visų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir yra šališka. Kadangi drausminės nuobaudos nuteistajam nebuvo skirtos, tokiu atveju jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, iki arešto legaliai dirbo, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol, darbe apibūdinamas teigiamai, neturi priteisto civilinio ieškinio ar kitų finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, dalyvauja pataisos programose. Nuteistasis teigia, jog paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškos darbo buvusioje darbovietėje bei individualiai, pataisos namų administracijos yra apibūdinamas kaip mėgstantis švarą ir tvarką, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už kelių, tarp jų ir labai sunkaus nusikaltimo pardavimą, rodo, kad nuteistasis yra abejingas visuomenės vertybėms ir yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu V. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau vis dar išlieka 48 balų, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, pasirinkdamas veikimo būdą yra labiau linkęs susitelkti į pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. V. K. bausmės atlikimo metu fiksuoti du pažeidimai ir nors už juos nuobaudos neskirtos, vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis svarstymas buvo praėjus pusei metų nuo bausmės atlikimo pradžios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nuteistasis už gerą elgesį nei karto neskatintas, kas tai taip pat neteikia pagrindo spręsti apie pakankamą jo elgesio pažangą.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. K. vykdo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, kas rodo, jog nuteistasis rodo pastangas taisytis. Vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, ji nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. K. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo metu teigiama V. K. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.