Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato – atstovui Justui Priedininkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Č. 2014 m. liepos 27 d. 4.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,21 promilių) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (neįgijęs), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. Č. teismo posėdyje neprisipažino padaręs teisės pažeidimą ir paaiškino, jog protokole nurodytu laiku automobilį vairavo jo žmona, o jis sėdėjęs automobilio galinėje keleivio sėdynėje. Policijos pareigūnai važiavo iš paskos, bet jų nestabdė, net nebuvo įsijungę švyturėlių ir garsinio signalo. Jiems įvažiavus į kiemą policijos pareigūnai įvažiavo iš paskos. Tada jis išlipo iš vairuotojo pusės galinės sėdynės, apėjo automobilį iš priekio ir jį pareigūnas pakvietė prieiti.

Liudytoju apklaustas G. Ž. paaiškino, jog 2014 m. liepos 27 d. įvažiavę į Vytauto gatvę pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris juos pastebėjęs perjungė šviesas iš trumpųjų į ilgąsias. Prie Vytauto g. 43 namo pradėjus stabdyti švyturėliais, automobilis pristojo ir iškart greitai įvažiavo į (duomenys neskelbtini), namo kiemą. Tada jie greitai apsisukę įvažiavo į tą patį kiemą ir pastebėjo, kad N. Č. perbėgo iš vairuotojo pusės į keleivio pusę palei priekinę automobilio dalį, atsistojo prie keleivio pusės, atsidarė dureles ir stovėjo. Akivaizdžiai matėsi, kaip moteris iš priekinės keleivio pusės persėdo į kairiąją – vairuotojo sėdynę. Galiniai langai nebuvo tamsinti ir tas akivaizdžiai matėsi. Automobilyje buvo vyriškis ir moteris ir matėsi, kad automobilį vairavo vyriškis. Kai sumirksėjo iš priekio su šviesomis ir bandė stabdyti, matė, kad už vairo sėdi vyriškis. Jis buvo trumpai kirptais plaukais, apsirengęs mėlynais marškinėliais. Akivaizdžiai matėsi, kad priekyje už vairo sėdi vyras, o šalia – moteris. Priėjus prie automobilio matėsi, kad vairuotojo sėdynė iki pat galo atitraukta. Logiškai galvojant, atsižvelgiant į ūgį, tiek atitraukus sėdynę pedalų nepasieksi. Tai, kad buvo atitraukta vairuotojo sėdynė, pastebėjo „Autobastiono“ vairuotojas, nes jis atvažiavęs atsisėdo į tą automobilį, kad užkelti ant tralo.

Liudytoju apklaustas M. R. paaiškino, jog įjungę švyturėlius stabdė mašiną prie Vytauto g. 43 namo. Automobilis nestojo, įsuko į savo kiemą. Tada jie apsisuko ir iš paskos įvažiavo į kiemą. Matėsi, kad vyras išlipo iš vairuotojo pusės ir apibėgęs automobilį atėjo į kitą pusę. Jis sėdėjo policijos mašinos priekyje ir matė, kaip automobilyje buvusi moteris persėdo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą. Matė atitrauktas sėdynes. Kai pradėjo stabdyti, neatkreipė dėmesio, kas sėdi už mašinos vairo, o kas šalia. Kai įvažiavo į kiemą, per mašinos galinį langą matėsi, kad moteris, sėdėdama mašinoje, persėdo iš keleivio pusės į vairuotojo vietą.

Liudytoja apklausta R. V. paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), o šalimais, už tvoros yra 41 namas. Liepos 27 d. ryte, keliolika minučių po ketvirtos savo namo kieme ant suoliuko gerdama su vyru kavą išgirdo, kad į kaimynų kiemą įvažiavo mašina. Atsistojusi pažiūrėti, pamatė, kad įvažiavo kaimynė Č., o iš paskos policijos automobilis. Žinojo, kad kaimynė laukiasi, pagalvojo, kad jai atsitiko kas nors bloga, gal reikalinga pagalba, priėjo prie tvoros pasižiūrėti, kas nutiko. Pamatė jauną pareigūną, kuris buvo išlipęs iš mašinos, barėsi su tuo vaikinu. Mergina išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir pareigūnų paklausė, ko nori, ko triukšmauja. Č. sėdėjo mašinos gale, matė, kad jis lipo iš vairuotojo pusės galinės sėdynės, nes jis buvo prie tvoros. Kai įvažiavo, jis sėdėjo gale. Garsinio signalo nebuvo, švyturėlių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors N. Č. teigė nevairavęs automobilio, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta: 2014 m. liepos 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-15903584-14, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; asmens blaivumo testo lapu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; vaizdo įrašu, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnų automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais, N. Č. bėga iš kairės automobilio pusės palei priekį į dešinę; liudytojų G. Ž. ir M. R. anksčiau nurodytais parodymais, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, yra nuoseklūs ir tapatūs; pažyma apie baustumą, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Liudytojos R. V. parodymus, jog automobilį vairavo N. Č. žmona, teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes jie nebuvo užfiksuoti iš karto po įvykio, savo esme prieštarauja anksčiau nurodytų ir išanalizuotų suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų parodymams. Minėtos liudytojos parodymai vertintini kaip siekimas sušvelninti N. Č. teisinę padėtį, todėl jie atmestini.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

N. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą – 2013-02-14 baustas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti pažeidėjui mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes, minėta, nėra ATPK 31 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų įstatymo nenurodytų lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, N. Č. skirtina piniginė bauda, kurios dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, su transporto priemonės PEUGEOT 406, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), konfiskavimu (ATPK 26, 30² straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. Č. pripažinti padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su transporto priemonės PEUGEOT 406, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Išaiškinti N. Č., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui