Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-478/2015

Teisėjas Gintautas Kaulakis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00580-2014-5

2015 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistojo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius E. D. BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė už šį nusikaltimą paskirta – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 1 mėnesio ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė E. D. paskirta – vieneri metai ir penki mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. sausio 15 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas paskelbus nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atviroje kolonijoje, (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 11 val., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto nuteistojo, nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ir laikė paslėpęs prie savęs savo dešinės kojos kojinėje du polietileninius paketėlius, kurių viename buvo psichotropinės medžiagos- 0.3691 g sintetinių kanabinoidų AM-2201 ir 5-FUR-144 miltelių, kuriuose buvo 0,0151 g gryno AM-2201 (4,1 %), o kitame paketėlyje buvo psichotropinės medžiagos- 0,6788 g metamfetamino miltelių, kuriuose gryno metamfetamino- 0,0658 g (9,7%) iki kol 2014 m. rugsėjo mėn. 8 d. apie 11.20 val. jis buvo sulaikytas pataisos įstaigos valgykloje Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno A. K. ir asmens kratos metu pas nuteistąjį E. D. minėtos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. D. gynėja advokatė Sandra Pilkauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Toma Laurinaitienė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

E. D. apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus konstatuoja, kad E. D. už nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje nuteistas pagrįstai, veika kvalifikuota teisingai ir bausmė paskirta tinkamai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atleisti jį nuo bausmės, atsižvelgiant į tai, kad pas jį rastas psichotropinių medžiagų kiekis buvo labai nedidelis.

Pas kaltinamąjį E. D. buvo aptiktos dvi psichotropinių medžiagų rūšys: AM-2201 (grynasis kiekis 0,0151 g) ir metamfetamino milteliai (grynasis kiekis- 0,0658 g). Pažymėtina, kad nors metamfetamino rastas kiekis yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 (2014-02-21 redakcija) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytas nedidelis grynasis šios psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau sintetinio kanabinoido AM-2201 rastas grynasis kiekis ženkliai viršija nurodytose rekomendacijose numatytą nedidelį grynąjį šios psichotropinės medžiagos kiekį, kuris rekomendacijose nurodytas 0,005 g. Kadangi pas nuteistąjį rastos psichotropinės medžiagos kiekis viršiją nedidelį kiekį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

BK 259 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nuteistasis E. D. nurodo, kad jis įgijo iš kito nuteistojo psichotropines medžiagas ir jas laikė kojinėje, nes pats norėjo pavartoti, o BPK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę užtraukia bet kuris iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tarp kurių yra narkotinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, todėl nuteistojo E. D. nusikalstama veika dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuota tinkamai ir dėl to ginčo nekyla.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. bausmę, parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, vadovavosi BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija bei BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir tinkamai ją individualizavo. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad E. D. yra anksčiau teistas ir nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančias aštuonias drausmines nuobaudas, bausmei atlikti yra perkeltas į drausmės grupę šešiems mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. D. nusikalto būdamas recidyvistu, nes šį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir neišnykus teistumui (BK 27 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko E. D. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir pagrįstai paskyrė bausmę, artimą minimaliai BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai terminuotai laisvės atėmimo bausmei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio nesunkaus recidyvinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Be to, skiriant bausmę E. D. buvo atsižvelgta į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, todėl jam teisingai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi. E. D. šį nusikaltimą padarė pilnai neatlikęs 2012 m. gegužės 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis taisyklėmis, pridėta prie neatliktos bausmės. Subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalavimų taip pat nepažeidė.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atleisti nuteistąjį nuo bausmės, tačiau įstatymas (BK) numato, kad atleidimas nuo bausmės yra galimas tik dėl ligos (BK 76 straipsnis), dėl Amnestijos (BK 78 straipsnis) ar Malonės (BK 79 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. D. dėl ligos negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o taikyti kitų atleidimo nuo bausmės pagrindų teismas neturi įstatyminio pagrindo, todėl šis apeliacinio skundo prašymas taip pat atmestinas.

Be to, apeliantas skunde nurodo, jog Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendyje, kuriuo pripažino E. D. kaltu, paskirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino kaltu ir netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši baudžiamojo įstatymo norma buvo priimta 2013 m. liepos 2 d., tuo tarpu E. D. byla Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2012 m. gegužės 11 d. Taigi, pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, baudžiamojo kodekso papildymas 64¹ straipsniu dar nebuvo priimtas. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas dėl neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių (BPK 311 straipsnio 1 dalis), o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl aukštesnės instancijos teismas jo revizuoti neturi galimybės.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam E. D. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. D., išlaidas iki 2015-04-17 sudaro 32,77 Eur (1 t., 109 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą E. D. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.