- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- e2-3252-837/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01015-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- K. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei K. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 575,00 Eur negrąžintą paskolos sumą, 27,03 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 549,20 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnis).
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti deklaruotos atsakovės gyvenamosios vietos adresu, pristatančiam asmeniui palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu, ar prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių ir nurodytų įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“, valdanti internetinę sistemą www.smscredit.lt, 2015 m. sausio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su atsakove, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovei 575,00 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui su 114,37 procentų dydžio metine palūkanų norma. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 punktu atsakovė pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2015 m. kovo 22 d. Pradinė kreditorė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai – pervedė atsakovei 575,00 Eur, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko ieškovei skolinga 575,00 Eur.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „4finance“ perleido International Risk Management OÜ reikalavimo teises pagal vartojimo kredito sutartis. Tarp International Risk Management OÜ ir ieškovės UAB „Finansų administravimas“ 2016 m. kovo 10 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovė įgijo reikalavimą į skolininkės K. Ž. finansinius įsipareigojimus, kylančius iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Apie reikalavimo teisių perėjimą naujajai kreditorei atsakovė buvo tinkamai informuota.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė ir su UAB „4finance“ tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Pradinei kreditorei perleidus reikalavimą International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ – ieškovei į atsakovės įsiskolinimą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 575,00 Eur skolos priteisimo įrodytas prie ieškinio pridėtais ir teismui pateiktais dokumentais.
Vadovaudamasi Sutarties 4.1 punktu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 27,03 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais (laikotarpis nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. kovo 22 d.) taikant sutartyje numatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 114,37 proc. Jos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 549,20 Eur palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais po sutarties nutraukimo (laikotarpis nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d.) taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 173,10 proc. Teismas sprendžia, kad šios palūkanos kvalifikuotinos kaip pelno (mokėjimo) palūkanos. Atsakovei už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jam atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Atsakovė privalėjo grąžinti visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Sutarties 7.1. punktu pirminė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad pradelsus grąžinti skolą toliau skaičiuojamos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 vasario 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc. pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Ieškovė prašo priteisti 549,20 Eur palūkanų už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, nors jis ir neviršija Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (įstatymo redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu), kuriuo remiasi ieškovė yra nepagrįstai didelis ir neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų ir vartojimo kredito sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi ir 6.228 straipsniu, teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl nagrinėjimu atveju palūkanų dydis mažintinas dviem trečdaliais – iki 183,07 Eur. Kita reikalavimo dalis dėl pelno palūkanų priteisimo laikytina nepagrįsta, todėl yra atmestina (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas įstatymu.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią piniginę prievolę grąžinti ieškovei kreditą tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir terminais, todėl ieškinys, nurodytais motyvais, tenkintinas iš dalies (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.249, 6.870, 6.873, 6.874, 6.881, 6.886 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 575,00 Eur skola, 27,03 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino, 183,07 Eur palūkanų suma po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas iš dalies (68 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, priteistinos, jos patirtos ir teismui pateiktais dokumentais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos – 17,68 Eur žyminio mokesčio (CPK 80, 93 straipsniai).
Pašto išlaidos valstybei, patenkinus ieškinį iš dalies, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimam, pašto išlaidos – 3,88 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) skolą, 27,03 Eur (dvidešimt septynių eurų 03 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 183,07 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 07 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (785,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,68 Eur (septyniolikos eurų 68 ct) žyminį mokestį ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870.
Priteisti iš atsakovės K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,88 Eur (trijų eurų 88 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.