Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Lietuvos policijos profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas nustatė:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. LP5-s-100 (23), kuriuo atsisakyta teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B., teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje (toliau – PD IV Kauno apygardos skyrius) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės (duomenys neskelbtini) A. B..

Nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. 2023 m. gegužės 17 d. reagavimo raštą Nr. IBPSS-283618-23 dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. nevykdomų prokuroro pavedimų, reikiamų priemonių, kad tyrimas byloje būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką ir atskleista nusikalstama veika, nesiėmimo.

Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareigūnas veika, kuri vertinama kaip netiesioginė tyčia, kadangi pagal darbo patirtį ir kompetenciją turėjo suvokti ir suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai ir, nors tų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti, todėl pažeidė Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2016 m. vasario 26 d. Marijampolės apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 64-V-72, 6.2, 6.3 punktų numatytus reikalavimus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 14.1, 14.2, 14.8 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio, 170 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 21 straipsnio 6 punkto nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinis patikrinimas baigtas PD IV Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. B. 2023 m. liepos 14 d. išvada Nr. 5-IS-98 „Dėl (duomenys neskelbtini) A. B. veikos“ (toliau – Išvada). Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą (netiesioginė tyčia) ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, priimtas sprendimas pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Marijampolės AVPK, vadovaudamasi Statuto 61 straipsnio 5 dalimi, 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. 64-S-3293 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, Lietuvos policijos profesinės sąjungos prašė duoti sutikimą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą.

Į pareiškėjo kreipimąsi Lietuvos policijos profesinė sąjunga 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. LP5-s-100 (23) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – Raštas) nurodo, kad Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) A. B. negalima skirti tarnybinės nuobaudos – pastabos, kadangi Išvada yra nepagrįsta, taigi jos pagrindu priimtas įsakymas būtų neteisėtas.

Byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. – Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsisakymas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo vertintinas tik tuo aspektu, ar profesinė sąjunga ginčijamame atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje ir, atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nepriskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, pripažįstamas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pradėtas dėl jo veiksmų, užbaigtas bei priimta Išvada jau po pareigūno veiksmų įvertinimo.

Į bylą pateikta Išvada patvirtina, jog pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pareigūnams, profesinių sąjungų nariams, negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi į profesinę sąjungą su prašymu duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B.. Rašte nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) A. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Kadangi jis yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas. Prašo pateikti raštišką sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas atsakovės 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodytus atsisakymo duoti sutikimą motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nesusijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Lietuvos policijos pareigūnų profesinėje sąjungoje.

Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo poziciją grindė aplinkybėmis, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo renkami įrodymai, apsiribota tik tiesioginio vadovo tarnybiniu pranešimu bei IBPS ataskaita, netinkamai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, todėl išvada negali būti pripažinti kaip pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Lietuvos policijos pareigūnų profesinėje sąjungoje. Teismo vertinimu, iš Išvados matyti, kad A. B. veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinį nusižengimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai siejama su trečiojo suinteresuoto asmens padaryta veika.

Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Išvadoje, ir jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai yra susiję su trečiojo asmens veikla ar naryste Lietuvos policijos pareigūnų profesinėje sąjungoje, nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, ar jis buvo pradėtas siekiant nubausti A. B. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Lietuvos policijos pareigūnų profesinės sąjungos narys.

Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia diskriminuoti jam nepalankų aptariamos profesinės sąjungos narį.

Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymu (išaiškėjimo momentas, kvalifikavimas, nuobaudos skyrimo terminai ir kt.) nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų paskirta tarnybinė nuobauda ir ji būtų ginčijama.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui pateikė tik raštą Nr. LP5-s-100 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, o ne profesinės sąjungos tarybos sprendimą, kuris įforminamas tarybos posėdžio protokole. Skundžiamas raštas turi informacinį pobūdį – informuoja darbdavį, jog tarybai neteikiamas svarstyti klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.. Teismas, išanalizavęs Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ turinį konstatuoja, jog atsakovė rašte aiškiai išdėstė savo poziciją – sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavė. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteikimas tarybai svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vienareikšmiškai laikytinas nesutikimu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamą raštą pasirašė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K., kuri profesinės sąjungos vardu išreiškė nesutikimą skirti drausminę nuobaudą pareigūnui. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos pirmininkei suteiktus įgaliojimus ir iš skundžiamo rašto turinio teismui nekyla abejonių, jog skundžiamu raštu Lietuvos policijos profesinė sąjunga išreiškė nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B..

Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaudama savo nariams, turi teisę pareikšti nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl darbdavio bendradarbiavimo su profesine sąjunga, informavimo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir kt., tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui tik dėl jo veiklos Lietuvos policijos pareigūnų profesinėje sąjungoje.

Atmetant atsakovės atsiliepimo argumentus kvestionuojant pareiškėjo teisę kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovės Sprendimo panaikinimo pažymėtina, jog LVAT praktika patvirtina, kad ginčai tarp darbdavio ir darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos, jei darbdavys – viešojo administravimo subjektas, o trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės tarnautojas, sprendžiami Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Lietuvos policijos profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, viršijo savo kompetencijos ribas, nurodydama nepagrįstus argumentus, nesusijusius su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Lietuvos policijos pareigūnų profesinėje sąjungoje, dėl negalėjimo teikti sutikimą dėl siūlomos tarnybinės nuobaudos, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę savalaikiai reaguoti į pareigūno atliktą tarnybinį nusižengimą. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. LP5-s-100 (23), naikintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2023 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. LP5-s-100 (23) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.