- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- Ik-232-406/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00885-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Cekanauskas (pirm.), Asta Urboniene, Natalja Zelionkiene
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Kauno
- Suinteresuotas asmuo
- Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos
Kauno apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Gintaro Cekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Nataljos Zelionkienes ir Astos Urbonienes,
viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. K. skunda atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie LR teisingumo ministerijos del administraciniu aktu panaikinimo, neturtines žalos priteisimo, akto ištyrimo, kreipimosi i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas V. K. kreipesi i teisma, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarima Nr. 35/118 „Del suimtojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarima Nr. 35/125 „Del suimtojo nubaudimo“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 5000000 Lt neturtines žalos atlyginimo; 4) ištirti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus isakymus: 2009 m. liepos 5 d. Nr. 1-89 „Del suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“, 2010 m. vasario 17 d. Nr. 1-24 „Del suimtuju elgesio taisykliu patvirtinimo“ del prieštaravimo Lietuvos istatymams ir juos panaikinti; 5) kreiptis i Konstitucini Teisma del Suemimo vykdymo istatymo 34 ir 36 straipsniu prieštaravimo Lietuvos Respublikos pagrindiniam istatymui – Konstitucijai.
Pareiškejas nurodo, kad 2010 m. birželio 10 d. nutarimu paskirta drausmine nuobauda už tai, jog kameroje, kurioje jis buvo, rytinio patikrinimo metu pastebeta sulaužyta spintele. V. K. nurodo, jog kameroje esancia spintele jis sulauže netycia. 2010 m. birželio 4 d. ir birželio 7 d. prašymais jis kreipesi i Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriu, prašydamas apskaiciuoti sulaužytos spinteles duru kaina ir sutikdamas apmoketi sugadinto inventoriaus išlaidas, taciau atsakovas kategoriškai atsisake tenkinti prašyma, o 2010 m. birželio 10 d. nubaude ji 10 paru bausme atlikti areštines salygomis. 2010 m. birželio 16 d. atsakovo nutarimu jam buvo atimta teise 4 savaites pirkti maisto produktus už tai, jog keleta dienu nebuvo pasiruošes rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirenges, nepasiklojes lovos. Pareiškejas nurodo, jog tuo metu, kai i kamera buvo užeje pareigunai, jis atlikinejo religines apeigas, buvo meditacijos pozoje, o lova buvo paklota pagal jo poreiki, kadangi buvo šilta, vilkejo šortais ir marškineliais. Teigia, jog del nepagristo nubaudimo labai pergyveno, todel prašo priteisti neturtine žala. Taip pat mano, jog atsakovo isakymais patvirtintos suimtuju elgesio taisykles ir suimtuju ir nuteistuju patikrinimo tvarkos aprašas prieštarauja Suemimo vykdymo istatymui, kuris apibrežia ka gali ir ko negali daryti suimtieji bei nuteistieji. Suemimo vykdymo istatymo 34 ir 36 straipsniuose numatyta, jog pareigunai, o ne teismas suvaržo suimtojo asmens teise, asmuo praranda apskundimo teise, nes nuobauda turi buti vykdoma nedelsiant, todel prašo kreiptis i Konstitucini Teisma su prašymu ištirti, ar mineti istatymo straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas su pareiškejo skundu nesutinka ir prašo ji atmesti. Atsakovo atstovas teigia, kad 2010 m. birželio 4 d. rytinio patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje, kurioje buvo patalpintas pareiškejas, yra suniokota spintele. V. K. prisipažino, jog spintele sulauže netycia ir iteike prašyma atlyginti atsiradusius nuostolius iš jo asmenines saskaitos. Kadangi pareiškejo saskaitoje tuo metu buvo tik vienas litas, istaiga negalejo išieškoti padaryta materialine žala. Žalos dydis buvo salyginai nedidelis, todel istaiga nesikreipe del žalos atlyginimo i Kauno miesto apylinkes teisma Civilinio kodekso numatyta tvarka, o apsiribojo drausmines nuobaudos – 10 paru uždarymo i drausmes izoliatoriu – skyrimu. Pareiškejas, atlikdamas drausmine nuobauda izoliatoriuje, toliau piktybiškai pažeidinejo nustatyta suemimo vykdymo režima, t.y., patikrinus keleta dienu iš eiles, nustatyta, jog jis nebuvo pasiruošes rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirenges ir nepasiklojes lovos, i perspejimus nereagavo, elgesi ižuliai, atsikalbinejo, nevykde pareigunu teisetu reikalavimu. V. K. atsisake del pažeidimu pasiaiškinti raštu, kaip to reikalauja Tardymo izoliatoriu vidaus tvarkos taisykliu 129 punktas, todel 2010 m. birželio 16 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausmine nuobauda – atimta teise 4 savaites pirkti maisto produktus. Istaigos direktorius savo nutarimais skirdamas pareiškejui drausmines nuobaudas tinkamai vadovavosi galiojanciais teises aktais, todel nera teisiniu pagrindu juos naikinti. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius, tvirtindamas pareiškejo skundžiamus isakymus, veike vadovaudamasis Suemimo vykdymo istatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymais bei bendrosiomis pilieciu bendravimo normomis ir elgesio taisyklemis. Nesutinka, jog pareiškejo nurodyti teises aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi jie suderinti su Europos Sajungos teises aktais, priimti vadovaujantis musu šalies Konstitucija, suemimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikoje galiojancius istatymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagristas ir atmestinas.
Del Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 paskirtos nuobaudos.
Suemimo vykdymo istatymo 34 str. nustatyta, kad už suemimo vykdymo režimo pažeidima suimtiesiems gali buti skiriamos nuobaudos. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 pareiškejui V. K. paskirta nuobauda – uždarymas 10-ciai paru i drausmes izoliatoriu - už tai, kad 2010 m. birželio 4 d. jis padare suemimo vykdymo režimo pažeidima – apie 8 val. 30 min. rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 203 buvo pastebeta sulaužyta spintele.
Byloje esantys objektyvus ir negincijami irodymai patvirtina, kad 2010 m. birželio 4 d. rytinio patikrinimo metu kameroje Nr. 203 rasta sulaužyta spintele sugadino V. K.. Pats pareiškejas šios aplinkybes negincija ir taip pat pripažista, kad šia spintele sulauže, tik teigia tai padares netycia. Taigi kameroje buvusio inventoriaus netausojimo ir sugadinimo faktas nustatytas.
Suemimo vykdymo istatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti istatymu reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos tvarkos ir tausoti tardymo izoliatoriaus turta. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. isakymu Nr. 1-24 patvirtintu „Suimtuju elgesio taisykliu“ 4.1 ir 5.13 punktuose nustatyta, kad suimtiesiems istaigoje draudžiama gadinti kamerose esanti inventoriu (laužyti ar kitaip gadinti kibirus, šluotas, lovas, santechnikos ar elektros irengimus ir t. t., plešyti ar kitaip gadinti informacinius segtuvus). Netausodamas bei sugadindamas istaigai priklausanti kameroje esanti inventoriu - spintele, V. K. pažeide suemimo vykdymo režima ir nurodytu teises aktu reikalavimus.
Pareiškejas nurodo, prašes atsiradusius materialinius nuostolius padengti iš jo asmenineje saskaitoje esanciu piniginiu lešu (b.l. 46; 50), taciau iš Kauno tardymo izoliatoriaus pažymos (b.l. 109) matyti, kad pareiškimo del padarytos žalos atlyginimo diena V. K. asmenineje saskaitoje buvo tik 1,11 Lt. Vadovaujantis Suemimo vykdymo istatymo 39 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad suimtuju valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmenineje saskaitoje esancios pinigu sumos, darytina išvada, jog Kauno tardymo izoliatorius negalejo išieškoti padarytos materialines žalos motyvuotu direktoriaus nutarimu. Kadangi žalos išieškojimas iš pareiškejo nebuvo galimas, todel Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius pagal pažeidimo fakta ir surinkta medžiaga, ivertines, kad V. K. už drausmes pažeidimus baustas 46 kartus (b.l. 52), teisetai 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 35/118 skyre pareiškejui drausmine nuobauda – 10 paru uždaryti i drausmes izoliatoriu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, del salyginai nedidelio žalos dydžio, atsakovas taip pat nesikreipe del žalos atlyginimo ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka, apsiribodamas tik drausmines nuobaudos skyrimu.
Del Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 35/125 paskirtos nuobaudos.
2010 m. birželio 16 d. atsakovo nutarimu Nr. 35/125 „Del suimtojo nubaudimo“. V. K. buvo atimta teise 4 savaites pirkti maisto produktus už padaryta suemimo vykdymo režimo pažeidima – t.y. kad jis nebuvo pasiruošes rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirenges, nepasiklojes lovos, netvarkinga kamera, nereagavo i perspejimus, elgesi ižuliai, nevykde teisetu pareigunu reikalavimu.
Nagrinejamos bylos kontekste pažymetina, kad pataisos namai - specifine istaiga, jos veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis šiose istaigose nustatytu elgesio taisykliu. Nuteistieji yra asmenys, kuriu teisine padetis taip pat speciali – ju asmeniniu laisviu suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenes interesai, naujos specialios teises ir pareigos, kuriu neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami. Europos kalinimo taisyklese taip pat yra kalbama apie kalinimo istaigos režimo ypatumu, kuriuos pateisina izoliacija bei butinumas palaikyti disciplina, leistinuma.
Ivykio metu Kauno tardymo izoliatoriaus suimtuju ir nuteistuju elgesi reglamentavo Kauno tardymo izoliatoriaus „Suimtuju elgesio taisykles“ (toliau – Taisykles), patvirtintos istaigos direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. isakymu Nr. 1-24 ir „Suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos aprašas“ (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjucio 5 d. isakymu Nr. 1-89. Pagal Taisykliu 4.1 punkta suimtieji privalo laikytis Suemimo vykdymo istatyme numatytu reikalavimu ir istaigos direktoriaus nustatytu tvarku ir taisykliu bei dienotvarkes, pagal 4.2 punkta - privalo vykdyti teisetus istaigos darbuotoju nurodymus, isakymus ir reikalavimus, pagal 4.3 punkta – bendraujant su istaigos darbuotojais suimtieji privalo elgtis mandagiai, o pagal 4.4 punkta suimtieji privalo tvarkyti ir prižiureti savo gyvenamaja vieta, budeti eiles tvarka kamerose (b.l. 82). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, jog pareigunams, atliekantiems patikrinima, iejus i kamera, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis kameroje prie savo miegamuju vietu arba pareigunams pareikalavus del kameros apžiuros atlikimo, suimtieji ir nuteistieji privalo rikiuotis koridoriuje, šalia kameros duru, 5 punkte numatyta, kad patikrinimo metu, pareigunui užejus i kamera, turi buti sutvarkytos ir paklotos miegamosios vietos, nuvalytas stalas, išjungtas radijas, radijo grotuvas, televizorius, o 6 punkte reglamentuota, jog patikrinimo metu atliekama ir kameros apžiura, todel pareigunams pareikalavus, suimtasis ar nuteistasis privalo patraukti savo asmeninius daiktus nuo sienu, langu, grotu, lovu ir spinteliu; esant reikalui pakelti miegamaji ciužini (b.l. 95).
Byloje esantys objektyvus ir negincijami irodymai patvirtina, jog V. K. 2010 m. birželio 10 d. apie 20.10 val., birželio 11 d. apie 8.20 val. ir 20.20 val., birželio 12 d. apie 8.15 val. ir 20.10 val., birželio 13 d. apie 8.05 val. ir 20.05 val. padare suemimo vykdymo režimo pažeidima – nebuvo pasiruošes rytiniams ir vakariniams patikrinimams, buvo neapsirenges, nepasiklojes lovos, netvarkinga kamera, i pareigunu perspejimus jis nereagavo, elgesi ižuliai, demonstratyviai atsikalbinejo ir nevykde teisetu pareigunu reikalavimu, grasino skundais, atleidimu iš darbo ir teismais, prašesi buti sumuštas guminemis lazdomis taip, kad ant kuno liktu kraujosruvos. Šias ivykio aplinkybes patvirtina tarnybinio tyrimo išvada (b.l. 54-56), pareigunu tarnybiniai pranešimai (b.l. 57-77), liudytoju R. Š., R. K., M. A., V. B., V. S. nuoseklus parodymai teismo posedžio metu, kuriais netiketi teismas neturi pagrindo, o jokiu duomenu, kad liudytojai siektu pareiškeja nepagristai apkaltinti, byloje nera.
Pareiškejas mano, kad pareigunu reikalavimai, kuriu nevykdymu jis buvo apkaltintas, buvo neteiseti. Šiuo aspektu pabrežtina, jog teises aktuose, kuriuose reglamentuotas suimtuju ir nuteistuju elgesys, nera nurodyta, kad nuteistasis privalo vykdyti tik teisetus suemimo istaigos arba pareiguno reikalavimus. Kaip savo praktikoje yra pažymejes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokia teises normos konstrukcija nera atsitiktine. Ji turi buti aiškinama kartu su teisetumu principu, reiškianciu, jog bausmes vykdymo istaigos ir ju pareigunai gali veikti tik istatymu numatytais budais ir priemonemis (pasielgus priešingai, kyla atsakomybe pagal istatymus). Pagal ši teisini reglamentavima nuteistasis, abejodamas pareiguno reikalavimo teisetumu, privalo reikalavima ivykdyti, o ivykdes turi teise apskusti jo manymu neteisetus veiksmus ar sprendimus istatymais nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 35/125 „Del suimtojo nubaudimo“ yra pagristas ir teisetas, todel istatyminio pagrindo panaikinti gincijama nutarima, nera.
Del neturtines žalos atlyginimo.
Pareiškejas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5000000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Neturtines žalos atsiradima sieja su atsakovo veiksmu neteisetumu, neteisetai ir nepagristai paskyrus jam nuobauda.
Žala, atsiradusi del viešojo administravimo subjektu neteisetu veiksmu, gali buti atlyginama tik nustacius butinas viešosios civilines atsakomybes salygas: 1) neteisetus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikima), 2) žalos padarymo fakta, 3) priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtines žalos padarymo atveju butina nustatyti visus, jau minetus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.
Neturtine (moraline) žala yra dvasine skriauda, kuri gali buti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirta fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, emocine depresija, pažeminimus, reputacijos pablogejima ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teises taikymo praktika, yra konstataves, jog siekiant neturtines žalos atlyginimo, butina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipesi teismines gynybos, tikrai patyre dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajaute emocine depresija, pažeminimai buvo apciuopiami, reputacijos pablogejimas juntamas ir ši dvasine skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintu elementu, nebuvo vienkartinio pobudžio ar momentine (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracineje byloje išvardintu aplinkybiu, suponuojanciu neturtine žala, nenustatyta. Vien tik pareiškejo paaiškinimu, kurie taip pat turetu buti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais irodymais, nepakanka, todel teismas daro išvada, jog skundo reikalavimas del 5000000 Lt neturtines žalos priteisimo yra nepagristas ir atmestinas. Byloje nera jokiu duomenu, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais sieke pareiškejui samoningai sukelti dvasini sukretima ir skriauda (ABTI 57 str.). Taigi pareiškejas neirode civilines atsakomybes salygu (ABTI 57 str.). nes bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad pareiškejo gincijamos nuobaudos paskirtos pagristai už bausmes atlikimo režimo reikalavimu pažeidimus.
Akivaizdu, jog, nesant visu butinu civilines atsakomybes salygu, pareiškejo reikalavimas del žalos atlyginimo yra nepagristas ir atmestinas.
Del norminiu aktu ištyrimo.
Pareiškejas prašo ištirti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. isakymu Nr. 1-89 patvirtinta Suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos apraša (b. l. 95) ir 2010 m. vasario 17 d. isakymu Nr. 1-24 patvirtintas Suimtuju elgesio taisykles (b.l. 82), nurodydamas, kad šie aktai prieštarauja Lietuvos istatymams.
Pareiškimu del norminiu administraciniu aktu teisetumo ištyrimo procesine tyrimo tvarka, jiems keliami reikalavimai, turinciu teise kreiptis subjektu sarašas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ABTI) šešioliktame skirsnyje. ABTI 110 str. nustato atvejus, kai pateikiamas abstraktus prašymas del norminio administracinio akto teisetumo. Pareiškejas nepatenka i tokiame straipsnyje apibrežta subjektu, turinciu teise paduoti abstraktu prašyma del norminio administracinio akto teisetumo, rata. ABTI 111 str. 1 d. nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka istatyma ar Vyriausybes normini akta, turi teise ir šio istatymo 22 str. 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinejama konkreti byla del ju teisiu pažeidimo. Taigi ABTI 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teise kreiptis del norminio administracinio akto teisetumo sietina išimtinai tik su tais atvejais, kai teisme jau nagrinejama individuali byla, susijusi su tokiu subjektu teisemis ir teisetais interesais.
Nagrinejamu atveju pažymetina tai, kad pareiškejas neprašo ištirti minetu norminiu aktu konkreciu punktu atitikimo istatymui ar Vyriausybes norminiam aktui, nenurodo, kokiam konkreciam istatymui ar Vyriausybes norminiam aktui jie prieštarauja. Pareiškejas savo abejone del prašomu ištirti norminiu aktu teisetumo grindžia nekonkreciais, abstrakciais motyvais bei argumentais, kurie neišsamus, neaiškus, nelogiški ir nenuoseklus, nenurodydamas teisiniu motyvu bei apsiribodamas vien tik bendro pobudžio samprotavimais ar teiginiais.
Teismas pareiškejo prašyma del norminiu aktu ištyrimo (b.l.26,27) prieme, todel nagrinejamu atveju teisminio nagrinejimu metu nustacius konkrecias aplinkybes, kurios yra procesine kliutis pareiškejo prašomiems norminiams aktams ištirti (ABTI 111str. 2 d. 4 p.), ši administracine bylos dalis, vadovaujantis ABTI 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. I7-04/2007, 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracineje byloje Nr. I-575-3/2009).
Pareiškejo prašymas kreiptis i Konstitucini Teisma spresti klausima, ar Suemimo vykdymo istatymo 34 ir 36 straipsniai neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nepagristas ir atmestinas. ABTI 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad istatymas ar kitas teises aktas, kuris turetu buti taikomas konkrecioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teise kreiptis i Konstitucini Teisma del nurodyto istatymo ar kito teises akto atitikimo Konstitucijai. Teiseju kolegija konstatuoja, kad teismui nekyla pagrista abejone del minetu teises aktu prieštaravimo Konstitucijai. Pažymetina ir tai, kad pareiškejas savo prašymo nepagrinde jokiais teisiniais argumentais, jo prašymas yra abstraktaus pobudžio, teisiškai nemotyvuotas, todel kreiptis i Konstitucini Teisma pareiškejo nurodytais motyvais nera jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas aukšciau išdestyta, bei Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 str. 1 p., 101 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Administracines bylos dali del norminiu aktu - Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 5 d. isakymu Nr. 1-89 patvirtinto „Suimtuju ir nuteistuju patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“ ir 2010 m. vasario 17 d. isakymu Nr. 1-24 patvirtintu „Suimtuju elgesio taisykliu“ ištyrimo nutraukti.
Kita skundo dali atmesti.
Sprendimas per 14 dienu nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.