- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-787-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05844-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- UAB „Baltijos realizacijos centras“
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-787-826/2016
2016 m. gegužės 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei ir prašė priteisti 1178 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog žalą patyrė dėl atsakovės kaltės. 2013-09-24 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria įmonė įgaliota parduoti automobilį ,,Mercedes Benz B 200 CDI“ atsakovės vardu ir gauti už tai atlyginimą. Automobilis 2013-10-01 parduotas R. J., kuris, pastebėjęs užslėptą automobilio gedimą, kreipėsi į gamintojo atstovę UAB ,,Silberauto“, kur gavo informaciją, jog automobilis buvo pristatytas bendrovei anksčiau ir jam buvo nustatytas greičių dėžės gedimas, tačiau automobilio savininkė, atsakovė, atsisakė remonto darbų dėl didelės kainos. Ieškovė 2013-10-01 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovės E. S. automobilį. Automobilio greičių dėžės gedimas buvo prieš jį perduodant ieškovei, tad yra visos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovės išlaidos tinkamai iš atsakovės įsigyto daikto būklei atkurti yra nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė įsigydama netinkamos kokybės daiktą. Ieškovė remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18696-432/2014 surinktais įrodymais, kur buvo konstatuota, kad atsakovės ieškovei perduotas parduoti automobilis buvo su paslėptais trūkumais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1178 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2015-05-12 iki visiško sprendimo įvykdymo, 27 Eur žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad pastaroji tarpininkautų parduodant atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, 2013-10-01 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu automobilis buvo parduotas ieškovei. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptarti klausimai, susiję su parduodamo daikto kokybe, kiekiu ir kitais kriterijais, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso XXIII skyriaus pirkimą ir pardavimą reglamentuojančios bendrosios normos. Ieškovei priimant automobilį akivaizdžių gedimų nustatyta nebuvo. Atsakovė teigė, jog transporto priemonės gedimus pašalino, kreipėsi į privačiai dirbantį meistrą, kuris, atsakovės teigimu, sutvarkė greičių dėžę, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neturi ir teismui nepateikė. Iš byloje pateiktos UAB ,,Silberauto“ pažymos nustatyta, jog 2013-08-21 į UAB ,,Silberauto“ buvo pristatytas atsakovei tuo metu priklausęs automobilis „Mercedes Benz“, buvo nustatytas automobilio greičių dėžės gedimas, tačiau greičių dėžės remontas UAB ,,Silberauto“ dirbtuvėse atliekamas nebuvo. Analogiškas to paties automobilio greičių dėžės gedimas buvo nustatytas, kai 2013-10-14 automobilį į UAB ,,Silberauto“ atvežė naujasis automobilio naudotojas. Įvertinęs aplinkybes, jog automobilio greičių dėžės gedimas buvo nustatytas 2013-08-21, kai automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovei, tapatus automobilio gedimas buvo nustatytas 2013-10-14, kai automobilį diagnostikai pateikė naujasis turto valdytojas (naudotojas), atsakovės nurodytas aplinkybės, jog transporto priemonės greičių dėžės gedimą pašalino, tačiau ji jokiais įstatymo leidžiamais įrodymais to nepagrindė, teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovė transporto priemonės greičių dėžės gedimo nešalino, nors apie automobilio gedimą žinojo. Atsakovė ieškovei pardavė automobilį su paslėptu gedimu, automobilio gedimas atsirado iki jo perdavimo ieškovei momento, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės teiginius apie automobilio remontą iki daikto perdavimo UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog daikto remonto išlaidos sudarė 1178,00 Eur, ieškovė dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo patyrė išlaidų, todėl atsakovei kaip pardavėjai tenka pareiga šias išlaidas ieškovei atlyginti. Teismas netaikė ieškinio senaties termino, nes konstatavo, kad nors ieškovė apie daikto trūkumus sužinojo iš 2013-11-11 pretenzijos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kada šis raštas UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ buvo įteiktas, o dėl nagrinėjamos civilinės bylos ieškovė anksčiau pretenzijos atsakovei nepareiškė, nes atsakovais Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo patraukta tiek UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, tiek atsakovė. Ieškovės ieškinys Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2015-05-11, teisėjos rezoliucija priimtas 2015-05-12. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė anksčiau ieškinio neteikė, kadangi nežinojo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos baigties, tiksliai nežinojo apie savo teisės galimą pažeidimą, todėl, teismo vertinimu, skaičiuojant ieškinio senaties terminą, laikotarpis, kol teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal R. J. ieškinį UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, E. S., neįtrauktinas. Todėl ieškinio senaties termino UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ pradžia laikytina 2015-03-04, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas.
Atsiliepimas
Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Silberauto“ pažyma apie automobilio būklės patikrinimą, nes ši pažyma nėra pagrindas patvirtinti, kad prieš atsakovei perduodant automobilį ieškovei šis turėjo greičių dėžės gedimą. Atsakovė prieš perduodama automobilį ieškovei buvo pašalinusi visus buvusius gedimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilio pavaros dėžės gedimų buvo automobilio perdavimo momentu. Be to, ieškovė, kaip profesionali automobilių rinkos dalyvė, galėjo ir privalėjo patikrinti perduodamą automobilį. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, nes ieškiniams dėl daikto trūkumų ieškinio senaties pradžia nustatytina pagal tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui. Ieškovei apie tai, kad daiktas automobilį įsigijusiam R. J. parduotas su trūkumais, tapo žinoma 2013-11-11, t. y. R. J. pareiškus pretenziją, dėl to ieškinio senaties terminas praleistas.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad automobilį atsakovė ieškovei perdavė su trūkumais, kurių šalinimo išlaidas ieškovė atlygino, t. y. iš jos buvo priteista pinigų suma asmeniui, įsigijusiam automobilį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo iš netinkamos kokybės prekę pardavusio asmens regreso tvarka. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi dviem motyvais: pirma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Silberauto“ pažyma apie automobilio greičių dėžės gedimus ir konstatavo, kad atsakovė juos nuslėpė; antra, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ieškovės teisei pareikšti ieškinį dėl žalos dėl netinkamos kokybės prekės.
Taigi apeliantė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą aplinkybę apie jos ieškovei parduoto automobilio paslėptus trūkumus. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę. Teismo sprendimo prejudicija pasireiškia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18696-432/2014, kurioje dalyvavo ir šios bylos šalys, t. y. ieškovė ir atsakovė, buvo nustatytos aplinkybės, reikšmingos šioje byloje. Paminėtoje byloje buvo konstatuota, kad automobilis, kurį parduoti ieškovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ perdavė atsakovė E. S., buvo su paslėptu trūkumu (greičių dėžės gedimas). Ši aplinkybė buvo įvertinta, remiantis UAB „Silberauto“ pažyma apie automobiliui nustatytus gedimus, kontekste su kitais byloje esančiais įrodymais. Paminėtas sprendimas buvo revizuotas instancine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 nutartimi paliktas nepakeistas, konstatavus, kad bylai reikšmingi įrodymai, tarp jų ir atsakovės neigiama UAB „Silberauto“ pažyma apie automobilio gedimą, įvertinti tinkamai. Paminėtos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėjant šią bylą, todėl jos turi būti laikomos prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėjamos. Apeliantė taip pat teigia, kad automobilio gedimus ji pašalino iki jo perdavimo ieškovei, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių savo teiginių atsakovė niekaip nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, o tik apsiribojo deklaratyviais hipotetiniais teiginiais.
Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai netaikė 6 mėnesių ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimams, nes apie netinkamos kokybės prekę jai tapo žinoma 2013-11-11, kai automobilį nusipirkęs R. J. pateikė jai pretenziją dėl automobilio kokybės. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-03-04 nutarties priėmimo ir paskelbimo. Ieškovės reikalavimas yra susijęs su parduoto daikto trūkumu, šiam reikalavimui pareikšti teisme taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri prasideda tuomet, kai asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sudarė su atsakove 2013-09-24 pavedimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti atsakovės automobilį. Atsiradus pirkėjui ir šiam pageidaujant automobilį pirkti išperkamosios nuomos (lizingo) būdu, ieškovė 2013-10-01 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko iš atsakovės automobilį ir tą pačią dieną jį pardavė R. J.. Šalys automobilį apžiūrėjo tik išoriškai, jokie trūkumai nebuvo užfiksuoti. Ieškovė atsakovės jai parduotą automobilį pardavė R. J., kuris 2013-11-11 pateikė jai pretenziją apie daikto trūkumus. Ieškovė su pretenzija nesutiko, tarp šalių vyko susirašinėjimas, kol galiausiai šalių ginčas dėl atlyginimo už daikto trūkumų šalinimą priteisimo atsidūrė teisme. Iš esmės tik po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo, įsiteisėjusio 2015-03-04, kuriuo iš ieškovės buvo priteistas 1178 Eur žalos atlyginimas už parduoto daikto trūkumų šalinimą, ieškovei tapo neginčijama žinoma, kad automobilis, kurį jį nupirko ir iš karto pardavė, buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka iš atsakovės E. S. ieškovė pareiškė 2015-05-11, t. y. po 2 mėn., kai tapo neginčijamai žinoma, kad daiktas parduotas su trūkumais (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 1.127 straipsnio 4 dalis). Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senatis nepraleista, dėl to nebuvo pagrindo jos taikyti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.