- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-179-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu ir A. P. skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykit ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – viena diena (nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d., apie 15.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Kirtimų geležinkelio stoties autobusų sustojime, esančiame prie Dariaus ir Girėno gatvės 175-ojo namo Vilniuje, 4-ojo maršruto autobuse prisėdęs prie neblaivaus V. B. (V. B.), iš jo striukės išorinės viršutinės kišenės pagrobė 180 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5 Android“ su jame buvusia 7 Eur vertės UAB „Tele-2“ „Pildyk“ SIM kortele, ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip jis pagrobė V. B. 187 Eur vertės turtą. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu A. P. prašo peržiūrėti jo bylą, kadangi skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už praeitą gyvenimą ir ankstesnius nusikaltimus, o ne už šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą. Pats prokuroras prašė A. P. nuteisti šešiasdešimties parų arešto bausme. Teisėja nepagrįstai manė, jog A. P., stovėdamas darbo biržoje neieškos darbo ir gyvens iš vagysčių.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos A. P. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau A. P. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog teismas skyrė per griežtą bausmę, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė žymiai švelnesnės bausmės. Taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai vertino ankstesnius A. P. teistumus. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
5. Teisėjų kolegija atsakydama į A. P. skundo argumentą, jog teismas skyrė nuteistajam griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, pažymi tai, jog prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Tai yra – bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog prokuroro prašyta skirti bausmė (60 parų areštas) būtų visiška neadekvati ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, neteisinga A. P. asmenybės vertinimo aspektu bei neatitiktų gausios teismų praktikos nuostatų.
6. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę, parinkdamas jos rūšį ir dydį, įvertino padarytą nusikalstamą veiką (jog padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika), A. P. asmenybę (jis niekur nedirba, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, nors 2018 m. ir registravosi darbo biržoje, galimybė jam įsidarbinti yra minimali ir praktiškai nereali dėl pastoviai daromų nusikaltimų, teisiamas jau dvidešimt penktą kartą), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pažymėjo, kad visos A. P. praeityje padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su nusikaltimais nuosavybei ir tai rodo, kad jis pragyvena vogdamas, A. P. buvimo laisvėje trukmė paprastai būna labai trumpa, matyti, kad jis šiais laikotarpiais nuolat daro dar ir administracinius nusižengimus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad vienintelė skirtina bausmės rūšis, kuria galima bandyti siekti jos paskirties, visų pirma, atimti ar apriboti A. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, yra laisvės atėmimo bausmė.
7. Kaip matyti, nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu A. P. buvo teistas dvidešimt keturis kartus, didžioji dalis ankstesnių teistumų – už nusikaltimus nuosavybei. Paskutinį kartą A. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, atlikęs paskirtą bausmę iš pataisos namų jis paleistas 2018 m. spalio 26 d. (b. l. 87). Taigi nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. P. padarė po paleidimo praėjus kiek mažiau nei trims savaitėms (veika padaryta 2018 m. lapkričio 15 d.). Nors A. P. yra darbingo amžiaus, Sodros duomenimis oficialiai nėra dirbęs (b. l. 68), šiuo metu darbo susiradęs taip pat nėra (po jo paleidimo iš pataisos namų iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka praėjo beveik penki mėnesiai). Ankstesni A. P. teistumai, naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas (iš karto atlikus bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu) rodo, jog A. P. pragyvenimo šaltinis yra daromi nusikaltimai, jis visiškai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles ir savo elgesio keisti nebando. Šiuo atveju už vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą teismas skyrė A. P. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra kelis kartus mažesnė už numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra treji metai ir pusantro mėnesio). Pagrindo teigti, jog tokia bausmė yra per griežta, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.