Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB “V. B.” pareiškimą dėl skolininko R. R. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., antstolis A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio A. N. kontoroje vykdomas Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-06-23 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2913-535/2016 dėl 2018,24 EUR pagrindinės skolos ir kitų mokėjimų išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojo UAB “V. B.” naudai (Vykdomoji byla Nr. 0157/16/1729). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas išieškotojo reikalavimus būtų patenkinęs ir padengęs įsiskolinimą.

Antstolis A. N. 2016-08-29 areštavo skolininkui R. R. bendrai su sutuoktine priklausantį turtą bei pasiūlė vykdymo proceso šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Antstolis nustatė, kad skolininko turto nepakanka, kad būtų įvykdyti išieškotojo reikalavimai, skolininkas yra sudaręs nuo 2009-12-19 santuoką su J. R., vedybų sutarčių tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra, skolininkui priklausanti turto, kuri yra bendra su sutuoktine, dalis nenustatyta, tuo tarpu skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį.

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo išieškotojas padavė teismui per antstolio nustatytą terminą.

CK 3.81 str. nustato, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Byloje nenustatyta, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų sudaryta vedybų sutartis, taigi, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Pagal CK 3.87 str. nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kaip turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – skolininko sutuoktinės esamos ir būsimos pajamos iš darbinės veiklos, - nėra padalintas, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Remiantis CK 3.127 str. 1 d., turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas. Jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta, ar šie būtų sudarę vedybines sutartis. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas dalyje dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, nustatant, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. R. iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 str., 667 str. 2 d. teismas

nutarė:

patenkinti pareiškėjo UAB “V. B.” pareiškimą.

Nustatyti, kad R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.