Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. L., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja M. M. pareiškimą palaikė, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo Z. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Paaiškino, kad su mama nuėjo pas notarą, kad jos vardu perrašytų butą, ir sužinojo, kad butas yra jos tėvų bendroji jungtinė nuosavybė. Ji nuo 1997 metų registruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena jame dar seniau. Tėvas Z. L. gyveno atskirai nuo šeimos dar iki santuokos nutraukimo. 1993 metais tėvų santuoka buvo nutraukta, tačiau turtas nepadalintas. Tik 2015 metais sužinojo, kad tėvas mirė 2003 metais. Tėvo mirties metu ji butą turėjo jau savo žinioje, jį valdė. Mama butu nesirūpino, gyveno Rūkaičių kaime. Buvo įsitikinusi, kad tai mamos butas, kuriuo apsikeitė su mama ir juo rūpinosi kaip savu.

Liudytoja I. L. parodė, kad pareiškėja yra kaimynė. Pažinojo pareiškėjos tėvus, nes atsikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), apie 1976 metus. Kiek tęsėsi pareiškėjos tėvų santuoka nebepamena, tačiau tėvas vaikus paliko. Bute liko gyventi pareiškėjos mama su trimis vaikais, vienas sūnus žuvo. B. L. tame bute negyvena daug metų. Kai gimė pareiškėjos vaikai, mama jau kartu negyveno.

Liudytoja B. L. parodė, kad norėjo dukrai padovanoti butą, bet nepavyko, nes butas įgytas gyvenant santuokoje. Santuoką pagal dokumentus nutraukė 1993 metais, tačiau su sutuoktiniu faktiškai kartu negyveno apie ketverius ar penkerius metus iki tol. Turto nesidalino. 1993 metais ji jau gyveno kaime ir nebuvo grįžusi gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Apie buvusio sutuoktinio mirtį sužinojo tik ruošiant advokatei procesinius dokumentus. Notarė liepė kreiptis į teismą. Ji senai atidavė dukrai butą. Pareiškėja rūpinosi butu, mokėjo visus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais – Z. L. mirties įrašo kopija, Z. L. ir B. L. santuokos sudarymo akto ir ištuokos liudijimo kopijomis, pareiškėjos gimimo liudijimo, santuokos sudarymo įrašo kopijomis, pažymos apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija, Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro pranešimo kopija, šilto ir šalto vandens skaitiklių įrengimo aktų kopijomis, įmokų ir rinkliavų kvitų kopijomis nustatyta, kad pareiškėjos tėvai B. L. ir Z. L. pagal 1992-01-21 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-416 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą B. L. vardu. Tarp pareiškėjos tėvų 1993 m. gegužės 20 d. santuoka buvo nutraukta, turtas nepadalintas, bute liko gyventi ir juo rūpinosi pareiškėja su šeima. Z. L. kitos šeimos nesukūrė, kitų įpėdinių neturi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas Z. L.. Nustatyta, kad Z. L. paliktą turtą (1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pareiškėja M. M. faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes dar iki tėvo mirties gyveno tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, rinkliavas, darė remontus. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro gautas pranešimas, kad šiame notarų biure dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, užvesta nėra. Pareiškėja, būdama Z. L. dukra, priskirtina pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 1 p.). Suinteresuotas asmuo R. L. taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, tačiau jis po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, su pareiškimu sutinka, į turtą nepretenduoja. Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius po tėvo Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.