Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei Jūratei Jotautienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „V.“, duomenų apie administracines nuobaudas nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad R. G. savavališkai, neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti, 2019 m. balandžio mėnesį pradėjo ir vykdė neypatingo statinio - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą. Tuo statytojas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rekonstruojamas. Neypatingo statinio rekonstrukcijai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Patikrinus informacinėje sistemoje tokio leidimo nei nurodytu adresu, nei pavarde nerasta, vadinasi statytojas nepateikė statybą leidžiančio dokumento - leidimo rekonstruoti gyvenamą namą. 2019 m. birželio 25 d. statytojui buvo duotas nurodymas pašalinti savavališką statybą arba gauti statybą leidžiančius dokumentus. R. G. 2019 m. gruodžio mėnesį gavo leidimą rekonstruoti namą, t. .y pašalino padarytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2018 m. jis nusipirko namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir norėjo pakeisti langus bei stogą, tačiau tik pajudinus stogą, viskas įgriuvo. Jis, nežinodamas, kad reikia leidimo, 2019 metų balandžio mėnesį ėmėsi namo rekonstrukcijos – mūrijo sienas, pakėlė stogą. Kadangi tai buvo pirmas jo namas, R. G. nežinojo, kad tokiems statybos darbams reikalingi kokie nors dokumentai. Kai statybos inspekcija patikrino, tik tada jis sužinojo, kad tokiai rekonstrukcijai būtinas leidimas. Jis iš karto pradėjo tvarkytis rekonstrukciją leidžiančių dokumentų tvarkymąsi ir 2019 m. gruodžio mėnesį jis gavo statybą leidžiantį dokumentą. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarymo pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-4); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas su priedais (b. l. 5-8); fotonuotraukos (b. l. 9-10, 30-36); situacijos schemos (b. l. 11, 19); VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 12-14, 27-29); faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b. l. 15-16); kvietimas (b. l. 17); pranešimas (b. l 18); sutikimai dėl pastato rekonstrukcijos (b. l. 20-21); prašymas išduoti leidimą (b. l. 22-26).

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - savavališkos statybos aktas patvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. G. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliko neypatingojo statinio - vienbučio gyvenamojo namo rekonstravimą, neturint statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.

Duomenų apie R. G. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į R. G. nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant nuobaudą R. G., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie R. G. baustumus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad R. G. iš karto po pažeidimo nustatymo ėmėsi priemonių jo pašalinimui ir 2019 m. gruodžio mėn. jam buvo išduotas statybą leidžiantį dokumentas, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20109560209.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.