- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- N-662-1178-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M., S. B. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Anykščių rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio pareigūnė 2008 m. balandžio 3 d. G. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad G. D. 2008 m. kovo 10 d. apie 16 val. viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini) namo 4 aukšto koridoriuje) nepilnametes J. M. ir R. B. bei 2008 m. balandžio 2 d. apie 19.40 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, vėl J. M. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, o 2008 m. kovo 10 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) namo 3 aukšto bendroje virtuvėje M. M. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, ją ir kartu buvusią nepilnametę I. L. apstumdė. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
II.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino G. D. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo ir nutarė administracinės nuobaudos neskirti.
Teismas nurodė, kad ATPK 174 straipsnio dispozicijoje sakoma, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėjo, kad G. D. padaryta veika atitinka ATPK 174 straipsnio pateiktą pažeidimo – nedidelio chuliganizmo, sampratą. Tačiau policijos pareigūnai niekaip netyrė, galimai pačių nukentėjusiųjų mergaičių elgesio. Teismas posėdžio metu apžiūrėjo mobiliuoju telefonu padarytą vaizdo įrašą, iš kuriuo matyti, kad kieme vyksta vaikų konfliktas, kurio metu tampomas, negalintis atsikelti berniukas. G. D. teigė, kad šis berniukas yra būtent jos sūnus ir šį įrašą atliko jo draugas. G. D. paaiškinimas ir bylos medžiaga duoda pagrindo manyti, kad šis įrašas padarytas tokiomis aplinkybėmis, kuriomis nurodo G. D. Teismas pažymėjo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą būtina nurodyti ir kitus duomenis, kurie būtini norint teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodyti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau policijos pareigūnai surašydami protokolą taip pat rinkdami paaiškinimus to nepadarė. Teismas konstatavo, kad G. D. teisės pažeidimą padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė pačių nukentėjusiųjų neteisėti veiksmai (tampymas traumuoto vaiko, keikimasis, rūkymas ne savo namo laiptinėje). Nurodyta aplinkybė yra atsakomybę lengvinantį aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 7 p.). Pažymėjo, kad M. M. gyvena (duomenys neskelbtini), o pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą, ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, t. y. ne ten kur gyvena. (duomenys neskelbtini) gyvena G. D., kas taip pat leidžia tikėti, kad G. D. reiškė priekaištus M. M. dėl to, kad ji rūkė ne savo namo virtuvėje.
III.
M. M., V. M. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir pavesti Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnams pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo priteisti iš G. D. teisinės pagalbos bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
M. M. nurodo, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nebuvo informuota, neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, todėl teismas pažeidė ATPK 280 straipsnio 3 punktą. Pabrėžia, kad G. D. ne tik iškoneveikė visuomenėje nepriimtinais žodžiais, bet smogė ranka į veidą tuo pačiu užkliudydama I. L. veidą viešoje vietoje – bendrabučio virtuvėje. Tokie veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies požymius. Mano, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes G. D. kaltę pripažino iš dalies, dėl pažeidimo nesigailėjo, ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – G. D. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis tik pažeidėjos melagingais paaiškinimais, pripažino, kad G. D. pažeidimą padarė dėl didelio susijaudinimo.
V. M. apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir M. M. Papildomai nurodo, kad G. D. grasino nužudysianti jų šeimas, jos dukrai J. M. tokiais G. D. veiksmais buvo padaryta žala, teko kreiptis į gydytojus.
S. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir paskirti G. D. griežtesnę nuobaudą ATPK 174 straipsnio sankcijos ribose, t. y. baudą arba areštą. Taip pat prašo priteisti iš G. D. teisinės pagalbos bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas be pagrindo pritaikė ATPK 30¹ straipsnį, nes nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į neigiamą pažeidėjos asmenybę, nes visi jos pažeidimai padaryti esant neblaiviai, padarė tris pažeidimus per trumpą laikotarpį. Pabrėžia, kad į teismą nebuvo kviesti ir apklausti liudytojai bei nukentėjusioji. Nurodo, kad jos dukrai šiuo pažeidimu padaryta žala, teko pirkti raminančius vaistus. Pažymi, kad nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl buvo pažeistas ATPK 280 straipsnio 3 punktas. Pabrėžia, kad teismas netyrė G. D. veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad ji 2008 m. kovo 10 d. ir dar tris kartus buvo atėjusi prie jos buto durų, jas atidarius, kalbėjo visuomenėje nepriimtinus žodžius, grasino išžudyti jos šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK dvidešimtajame skirsnyje asmenims, dalyvaujantiems administracinio teisės pažeidimo bylų procese, priskiriamas nukentėjusysis, kurį ATPK 273 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmenį, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. ATPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teismine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Sutinkamai su teismų praktika, institucija nagrinėjanti bylą turi nustatyti, ar administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala konkrečiam subjektui ir užtikrinti, kad toks asmuo būtų informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
ATPK nenumato, kad būtų priimamas koks nors procesinis dokumentas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju; teismai vertina, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui ir pradėjus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną. Rengdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija turi išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, prie kurių priskirtinas ir nukentėjusysis, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (ATPK 280 str. 3 p.). ATPK 283 straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises. Be to, posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Vertinant šias įstatymo normas darytina išvada, jog nukentėjusiajam privalo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjus nepranešus nukentėjusiajam būtų pažeista jo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą ir būtų nepasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslai: visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl šių įstatymo nuostatų pažeidimas, esant nukentėjusiojo skundui, gali būti pagrindas pripažinti nutarimą neteisėtu (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 317-318).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosiomis pripažintinos J. M., M. M. ir R. B., kurioms dėl G. D. administracinio teisės pažeidimo padaryta moralinė žala. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentais, jog buvo padarytas procesinis pažeidimas, nepripažįstant nukentėjusiųjų asmenimis, dalyvaujančiais administracinio teisės pažeidimo bylos procese, nepranešant nukentėjusiosioms apie bylos nagrinėjimą (ATPK 273 straipsnis). Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika ir teisės aktais, skundžiamas nutarimas yra priimtas iš esmės pažeidus proceso įstatymą, nuketėjusiųjų teises, teismų praktikos pripažįstamas taisykles, todėl yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso būdu šių proceso trūkumų pašalinti negali. Todėl nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. M., S. B. ir V. M. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.