Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-166/2015

Teisėjas Vaclovas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00209-2013-1

2015 m. liepos 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K. ir R. G. (R. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 6 MGL (225,96 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-19 iki 2013-03-21 (dvi paros).

R. G. (R. G.) pripažintas kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir skirta:

- pagal BK 260 str. 2 d. - laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-19 iki 2013-03-21 (dvi paros).

Priteista proceso išlaidų už atliktus tyrimus: iš R. G. – 106,60 Eur; iš T. K. ir V. R. solidariai – 106,60 Eur; iš T. K. – 85,28 Eur ir 63,96 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų V. R. ir A. L. netenkintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. P. (E. P.), A. L. (A. L.), V. R., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, disponavo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, o būtent:

2013 metais kovo 16-17 dienomis, būdamas savo bute, esančiame Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. G. įsigijo ne mažiau kaip 27,08 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nemažiau kaip 1,331 g psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-3-(1-naftoil)indolas), po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytą dalį šios medžiagos suvartojo pats bei pardavė D. J. (D. J.) ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 2013-03-18 apie 13 val. būdamas Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini) tarp daugiabučių namų Nr. 5 ir Nr. 7, nemažiau kaip 0,977 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nemažiau kaip 0,023 g psichotropinės medžiagos - 1-(5-fruoropentil)-3-(1-naftoil)indolas), už 30 Lt (8,69 eurus) neteisėtai pardavė A. L., po ko dalį 0,806 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,021 psichotropinės medžiagos- 1-(5-fluorpentyl)-3-(1-naftoil)indolas neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs - striukės kišenėje iki tol, kol 2013-03-19 14 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė 0,021 g psichotropinės medžiagos - 1-(5-fluorpentyl)-3-(1-naftoil)indolas, kitą dalį 0,109 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,003 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-3-(1-naftoil)indolas) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo kuprinėje, kol 2013-03-19 12.50 val. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai rado ir paėmė 0,003 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 – 1-(5-fluoropentil)-3-1(1-naftoil)indolas, o likusią kitą dalį 26,165 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis 1,307 psichotropinės medžiagos - AM-2201 neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki 2013-03-19 19.15 val. savo bute, esančiame Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini), kai minėtame bute atliktos kratos metu minėtą kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai

Tokiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d.

R. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo bei disponavo narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, ir neteisėtai įgijo, disponavo ir laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo nemažiau kaip 0,284 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po ko 2013-02-06 apie 22.30 val. būdamas prie parduotuvės „IKI Cento“, esančios Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų g., ne mažiau kaip 0,284 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, už 30 Lt (8,69 eurus) neteisėtai pardavė A. L. ir E. P., kurie veikė kartu.

Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d.

R. G. nuteistas už tai, kad 2012 metais gruodžio mėnesio pabaigoje, būdamas savo namuose, esančiuose Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš vaikino vardu Edvard, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, įsigijo nemažiau kaip 33,509 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nemažiau kaip 1,62 g psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-3-(1-naftoil)indolas), po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje nenustatytą dalį šios medžiagos suvartojo pats, dar kitą dalį 2013 metais kovo mėnesį 16-17 dienomis, būdamas adresu Vilniaus r., Nemėžio sen., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, atlygintinai, platinimui T. K. perdavė nemažiau kaip 27,08 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra nemažiau kaip 1,331 g psichotropinės medžiagos - 1-(5-fruoropentil)-3-(1-naftoil)indolas), po ko dalį 0,931 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,052 psichotropinės medžiagos - AM-2201 (1-(5-fluorpentil)-3-(1-naftoil)indolas) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė prie savęs iki tol, kol 2013-03-19 17.10 - 17.25 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė 0,052 g psichotropinės medžiagos- AM-2201 (1-(5-fluorpentil)-3-(1-naftoil)indolas), o kitą dalį – 32,578 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis - 1,568 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-3-(1-naftoil)indolas), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė iki 2013-03-19 19 val. savo namuose, esančiame Vilniaus r., Nemėžio sen(duomenys neskelbtini), kai minėtame name atliktos kratos metu minėtą kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūnai,

Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistieji T. K., R. G. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. K. ir R. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistieji T. K. ir R. G. apeliaciniuose skunduose, neginčija kaltės jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, tačiau nuteistasis T. K. prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o nuteistasis R. G. prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 54 str. 3 d., jos pagrindu laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ne didesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo ribos ir pritaikius BK 75 str. atidėti bausmės vykdymą. Nors nuteistieji ir ginčija jiems paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos bausmės yra teisingos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentų

Kaip matyti iš nuteistojo T. K. apeliacinio skundo, jis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis nenurodė teisinio pagrindo, įstatymo nuostatos, kuriuo remiantis, jo nuomone, jam turėtų būti paskirta tokia bausmė, tai yra iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokias teisės normas, jo atžvilgiu nuteistasis prašo taikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertins teisės normas, kurių pagrindu nuteistajam galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ( BK 62 str., BK 54 str. 3 d. ir BK 75 str. (nauja redakcija)).

Visu pirmą pažymėtina, kad skiriant nuteistajam T. K. bausmę, apylinkės teismas įvertino tai, kad buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Taipogi pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę T. K. apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į įsigytos, laikytos ir platintos psichotropinės medžiagos didelį kiekį. Įvertinęs šias bei kitas bylos aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. K. realų laisvės atėmimą, tačiau paskyrė mažiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ str. 1 d. buvo sumažinta trečdaliu. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, jis disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, kurią platino kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę.

Tuo tarpu svarstant nuteistajam T. K. BK 62 str. taikymo galimybes, pažymėtina, kad pagal įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 str.1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, priešingai, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sulaikytas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bent ketinęs kada nors tai padaryti. Pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tik tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis tik nors T. K. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taikyti jam BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę nėra teisinio pagrindo, nes nėra šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Kasacinė byla Nr. 2K-508/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios iš esmės mažintų padarytos nusikalstamos veikos bei T. K. pavojingumą, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jam taip pat negali būti taikomos.

Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistajam T. K. bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi naujoji BK 75 str. 1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 str. taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 str. taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Nagrinėjamu atveju T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė (nesubendrinta) 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiuo atveju nėra net formalių, Baudžiamajame įstatyme nustatytų, sąlygų, kurių pagrindu T. K. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Be to, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad sunkų nusikaltimą T. K. padarė būdamas teistas, o tai rodo, kad asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir toliau daro naujus nusikaltimus, nusikaltimai sunkėja. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dėl savo elgesio išvadų nedaro, pakartotinai pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su T. K. padaryta nusikalstama veika, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam T. K. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl T. K. taikyti naujai įsigaliojusias BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam T. K. paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek bausme siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str. nepažeidė. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, tai, kad jis jauno amžiaus, visiškai suvokia, ką padarė, bei pasižada niekada ateityje taip nesielgti, be to, turi nuolatinį darbą teisėjų kolegijos vertintini teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo keisti paskirtos bausmes šiuo pagrindu. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis R. G. prašo pritaikyti LR BK 54 str. 3 dalį ir jos pagrindu laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ne didesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo ribos ir BK 75 str. pagrindu atidėti bausmės vykdymą. Toks prašymas netenkintinas. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai ir nepasisakė, kodėl nuteistojo R. G. atžvilgiu nebuvo taikytos LR BK 54 str. 3 d. ir BK 75 str. nuostatos, tačiau iš esmės bausmė individualizuota tinkamai ir su tokia bausme aukštesnės instancijos teismas sutinka.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už R. G. padarytas nusikalstamas veikas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. G. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), atsižvelgė ir į jo įgytų, laikytų ir platintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelį kiekį. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių R. G. baudžiamąją atsakomybę aplinkybių, nėra. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. G. yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas neutraliai. Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, iš esmės ir tų, kurios nurodytos apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui skirtinos mažiausios sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo bausmės. Be to paskirtos bausmės nuteistajam sumažintos trečdaliu. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją byla konstatuoja, kad ir šiuo atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. G. aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Nuteistasis R. G., apeliaciniame skunde apeliuodamas į jį patį charakterizuojančias bei šeimynines aplinkybes teigia manąs, jog jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes ir vertina teigiamai, tačiau pažymi, kad tai, jog nuteistasis po nusikaltimo padarymo pasmerkė savo elgesį, pakeitė gyvenimo būdą, suderino mokslą su darbu: visiškai nebevartoja jokių narkotinių medžiagų, pakeitė mokslo formą- iš dieninio skyriaus perėjo į neakivaizdinį, pradėjo dirbti pragyvena tik iš legalių pajamų, vienas prižiūri ir rūpinasi garbingo amžiaus seneliu, be to yra susižadėjęs su A. U. nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima taikyti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės, nes teismų praktikoje tokie atvejai dažni, kai jauni, dirbantys, turintys šeimą asmenys, ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir net nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių už sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, į kitas aplinkybes, kaip antai, į tai, kad apeliantas neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas neutraliai, todėl jam paskyrė mažiausias sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes, o pritaikęs BK 64¹ str. nuostatą, bausmę sumažino trečdaliu. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu galimybes, negalima neatsižvelgti į tai, kad R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už du sunkius nusikaltimus ( BK 11 str. 5 d.), į jo įgytų, laikytų ir platintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelį kiekį. Nors nuteistasis R. G. nurodo, jog buvo jauno amžiaus, neturėjo jokios esminės gyvenimiškos patirties, buvo linkęs lengvabūdiškai pasitikėti kitais žmonėmis, dėl ko pasitikėjo Edvardu, kuris pasiūlė platinti medžiagą, kaip jis pasakė, kad tai ne narkotikai, o legali medžiaga, tačiau tokie apelianto argumentai neįtikinami. Bylos duomenimis įrodyta, kad apeliantas pardavė narkotines medžiagas – kanapes, o tokią nuteistojo poziciją teisėjų kolegija vertina, kaip siekį palengvinti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas taip pat nurodo, jog tai, kad jis apie šią medžiagą po sulaikymo pats paaiškino policininkams, savo noru nurodė, kad gyvena realiai ne deklaruotoje gyvenamoje vietoje, o sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) pas senelį, o atvykus į šį sodo namą pats parodė policininkams, kur yra jų ieškoma medžiaga, pats palydėjo juos į antrą aukštą ir padavė kuprinę, kurioje ši medžiaga ir buvo, todėl tokie jo veiksmai turėjo būti teismo įvertinti, kaip lengvinanti aplinkybė - padėjimas išsiaiškinti veiką (BK 56 str. 1 p.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį nuteistojo R. G. argumentą vertina kritiškai. Kaip ir kitas nuteistasis T. K., R. G. savo noru pats neatvyko, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie daromus sunkius nusikaltimus, o buvo sulaikytas, narkotines medžiagas taip pat laikė, kol jos nebuvo paimtos pareigūnų kratos metu, todėl pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis padėjo išsiaiškinti jam inkriminuotus nusikaltimus nebuvo pagrindo.

Taigi, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog R. G. numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ar neatitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Laikyti paskirtą iš esmės minimalią sankcijoje numatytą bausmę aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tuo tarpu vertinant BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymo galimybes nuteistojo R. G. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad R. G. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą ir jam paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi ir šiuo atveju nėra net formalių, Baudžiamajame įstatyme nustatytų, sąlygų, kurių pagrindu R. G. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Be to teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų platinimu, o narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelią didelį pavojų visuomenei), daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam R. G. iš esmės prieštarautų teisingumo pricipo įgyvendinimui.

Svarstant klausimą dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, taikymo nuteistiesiems iš esmės pastebėtina, kad nuteistųjų T. K. ir R. G. apeliaciniuose skunduose bandoma iškraipyti normų, reguliuojančių bausmių dydžio mažinimo taikymo praktiką. Faktiškai prašoma taikyti beveik visas laisvės atėmimo bausmės mažinimo normas, o pasiekus ketverių metų ribą, taikyti dar BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą. Šiuo gi atveju, nuteistiesiems T. K. ir R. G. paskyrus mažiausias sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes ir pritaikius BK 64¹ str. bei bausmes sumažinus trečdaliu, galutinė bausmė vis tiek viršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ribą. Todėl dar papildomai taikyti lengvatines normas nėra pagrindo, nes šių normų visumos taikymas iškraipytų Baudžiamojo įstatymo prasmę bei BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji T. K. ir R. G. padarė nusikaltimus, susijusius su narkotikų disponavimu, platinimu ir tai yra labai pavojingas visuomeninis reiškinys, kuris sukelia didelę žalą ir pavojų ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei. Tuo tarpu nuteistieji siekė tuo pasinaudoti ir pardavinėjo įstatymo uždraustas medžiagas, tad jų veiksmai buvo savanaudiško pobūdžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra teisingos, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, todėl nuteistųjų T. K. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl teismo išlaidų priteisimo

Iš Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės tarnybos buvo gautas 2015-05-29 prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 104, 22 Eur priteisimo iš T. K. už advokato paslaugas Vilniaus apygardos teisme, bei 2015-07-13 prašymas antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 348,36 Eur priteisimo iš R. G. už advokato paslaugas Vilniaus apygardos teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų prašymai priteisti iš nuteistųjų T. K. ir R. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintini. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. Gynėjų dalyvavimas apeliacinio proceso metu buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias organizuojant nuteistųjų T. K. ir R. G. teisių gynimą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-40-507/2015).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų T. K. ir R. G. (R. G.) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų iš T. K. ir R. G. priteisti valstybei už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teisme, netenkinti.