- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-780-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž.
- Pareiškėjas
- A. Ž.
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 129.1; 129.11.
NUTARTIS
2007 m. liepos 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos A. Ž., suinteresuotas asmuo R. Ž., skundas dėl antstolės L. U. D. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad antstolės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl sekančių aplinkybių:
Areštuodama turtą antstolė privalėjo remiantis LR CPK 667 str. pasiūlyti išieškotojui arba bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolė 2006-03-10 pasiūlė išieškotojui AB,,Lietuvos telekomas,, pasinaudoti šia teise, tačiau išieškotojas nepateikė teismui prašymo iki 2006-03-25 dėl skolininko asmens turto dalies nustatymo, todėl išieškojimas iš areštuoto turto turėjo būti nutrauktas;
Antstolė 2007-01-03 priėmė patvarkymą pakeisti 2006-09-13 patvarkymu areštuotą pareiškėjos turto mąstą padidino nuo 1 500,31 Lt. iki 5 694,35 Lt;
Antstolė pažeidė CPK 675 str., kadangi patvarkymu areštavo turto iš esmės daugiau, negu reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti;
Ginčijame 2007-01—03 patvarkyme yra paskaičiuotos 1053,00 Lt. vykdymo išlaidų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog po 2006-09-13 priimto patvarkymo būtų atlikti kokie nors vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje.
Visi paminėti antstolės procesiniai veiksmai priimant 2007-01-03 patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo yra pareiškėjos manymu neteisėti, todėl skundžiamas patvarkymas naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė pripažinti neteisėtais antstolės L. U. D. veiksmus priimant 2007m. sausio 3d. patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo Nr.0050/0306789,0050/04/01879 ir jį panaikinti.
Nutraukti išieškojimą iš areštuoto A. Ž. priklausančio turto- 88/100 dalių buitinių patalpų esančių (duomenys neskelbtini) unik. Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolės L. U. D. veiksmų tenkino iš dalies: 2007-01-03 patvarkymą dėl turto arešto akto patikslinimo Nr.0050/0306789, 0050/04/01879 pripažino neteisėtu, skundą dalyje nutraukimo išieškojimo iš areštuoto A. Ž. priklausančio turto - 88/100 dalių buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) atmetė. Teismas iš antstolės L. U. D. kontoros pareiškėjai A. Ž. priteisė bylinėjimosi išlaidas 100 Lt. advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad antstolei L.U. D. vykdymui buvo pateikti du vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo už telekomunikacines paslaugas iš skolininko R. Ž. išieškotojo AB „Lietuvos telekomas“ naudai: Kauno rajono apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-053/2000 dėl 3 437,12 skolos ir 85,92 Lt žyminio mokesčio išieškojimo (vykd. b. Nr. 0050/03/06789, b.1.1) ir Kauno rajono apylinkės teismo išduotas vykd. raštas Nr. 2-1739-01/2004 dėl 771,59 Lt skolos, 50 Lt žyminio mokesčio, 296,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2004-07-20 ) iki teismo visiško sprendimo įvykdymo išieškojimo. Pagal vykdomuosius raštus Nr. L2-1053/2000 ir Nr. 2-1739-01/2004 skolininkas R. Ž. buvo skolingas AB „Lietuvos telekomas“ 4 641,35 skolos ir vykdymo išlaidų 1 053 Lt, viso 5 694,35 Lt. Skola nebuvo išieškota, kadangi skolininko vardu turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. 2003-10-14 turto arešto aktu buvo areštuota R. Ž. priklausanti 231/2316 dalis žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (vyk.byla 0050/03/06789). 2005-10-11 turto arešto aktu, vykdant išieškojimą pagal teismo įsakymą Nr. L2-1053/2000 vykdomojoje byloje Nr. 0050/03/06789 areštuotas skolininko R. Ž. sutuoktinės A. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas 88/100 dalys mūrinio pastato-buitinių patalpų esančių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.29). 2006-03-10 antstolė L.U. D. pasiūlė AB “Lietuvos telekomas” nustatyti skolininko turto dalį ir nustatė terminą prašymui į teismą paduoti iki 2006-03-25 nurodė, kad nepateikus prašymo išieškojimas iš areštuoto turto bus nutrauktas (b.l. 11, vykd.b. Nr. 0050/04/01897). Išieškojimas iš areštuoto turto nutrauktas nebuvo. 2006-09-13 patvarkymu antstolė pakeitė 2005-10-11 turto arešto akte Nr. 0205002511 nurodytą areštuotą turto dalį, tai yra 88/100 pastato, priklausančio A. Ž. į 1/100 areštuotą dalį ir sumažino turto arešto mastą nuo 4 641,35Lt į 1 500,31 Lt (b.l. 30). 2007-01-03 patvarkymu pakeitė 2006-09-13 patvarkymu dėl turto arešto akto patikslinimo areštuotą 1/100 dalį jai priklausančių buitinių patalpų į 39,7 kv.m., bei turto arešto mastą padidino nuo 1 500,31 Lt iki 5 694,35 Lt (b.l. 9).
Dėl turto arešto akto teisėtumo teismai pasisakė civ. byloje Nr. 2-5129-422/2006 (b.l. 125-128) ir nustatė, kad buvo areštuota turto daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (vykd. b.0050/03/06789, b.l. 61, 63-64, 59,54), todėl 2006-09-13 patvarkymu Nr. 0050/03/06789 antstolė minėtus pažeidimus pašalino, pripažinus, kad nutartis yra įsiteisėjusi ir turi šalims prejudicinę galią.
Antstolės L. U. D. veiksmus priimant 2007-01-03 patvarkymą, dėl turto arešto akto patikslinimo Nr. 0050/03/06789 ir 0050/04/018789, teismas pripažino neteisėtais. Skundžiamą patvarkymą teismas panaikino paaiškėjus, jog areštuojant didesnės vertės turtą, nei buvo nurodyta įsiteisėjusiame 2006-09-13 antstolės patvarkyme, antstolė nesurašė turto arešto akto, pakeičiančio ankstesnį turto arešto aktą (CPK 678 str. 4 d.) ir neišaiškino vykdymo proceso dalyviams jo apskundimo tvarkos.
Teismas vadovavosi nutartyje nustatytomis civilinėje byloje Nr. 2-5129-422/2006 ( b.l. 125-128), bei 2006 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartyje aplinkybėmis, apie tai, jog skolininko R. Ž. skolos išieškotojui pagal abu vykdomuosius raštus, yra asmeninės skolininko R. Ž. skolos (c.b. Nr. 2-5129-422/2006, b.l. 149-153). Antstolė 2006-03-10 išieškotojui AB „Lietuvos telekomas“ pasiūlė (vykd.b. Nr. 0050/04/01897 b.1.4) kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo iki 2006-03-25, tačiau išieškotojas į teismą nesikreipė. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju išieškojimas iš areštuoto turto privalėjo būti nutrauktas, pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus antstolė galėjo ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str.1 d.). Teismas konstatavo, kad pareiškėja galėjo kreiptis į anstolę dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo, tačiau pareiškėja nesikreipė į antstolę dėl išieškojimo iš jos turto nutraukimo, todėl byloje nėra antstolės atsisakymo atlikti šį veiksmą. Ryšium su tuo pareiškėjos prašymas teismo nuomone negali būti tenkinamas, nes nuo susižinojimo apie antstolės neveikimą praėjo daugiau nei 30 dienų., tai teismo nuomone patvirtina nagrinėjama nuo 2006-03-17 iki 2006-10-16 prie civ.b. Nr. 2-5129-422/2006 ir vykdomosios bylos.
Teismas su skundo reikalavimu, nutraukti išieškojimą iš areštuoto A. Ž. priklausančio turto - 88/100 dalių buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tik ta apimtimi, kad nustačius turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškojimas iš A. Ž. priklausančio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėtų būti nutrauktas. Teismas nurodė, kad iki nebus nustatyta pareiškėjai A. Ž. tenkanti turto dalis, ar pastatas nebus pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe, tai yra neatlikus CPK 667 str. 1 d. nustatytos skolininko turto dalies nustatymo procedūros, nutraukti išieškojimą iš areštuoto A. Ž. priklausančio turto, teismo nuomone nėra teisinio pagrindo.
Proporcingai patenkintiems skundo reikalavimams, teismas iš antstolės pareiškėjai priteisė 100 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 81).
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Ž. nesutiko su teismo nutartimi dalyje, kurioje buvo atmesti pareiškėjos reikalavimai ir prašė šioje dalyje nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundo reikalavimus tenkinti, dėl šių motyvų:
1) 2006-03-10 antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą ir nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje bei išaiškino, kad to nepadarius per antstolės nustatytą terminą, išieškojimas iš areštuoto turto vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. bus nutrauktas. Ir nors teismas pripažino, kad išieškotojas nesikreipė į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, tačiau turto arešto nenutraukė, tuo pažeidė CPK 667 str. 1 d. reikalavimus;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nutartimi nustatė, kad nutraukti išieškojimą iš areštuoto A. Ž. priklausančio turto - 88/100 dalių buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo, taip pat nurodė, kad antstolei yra privalomos teismų priimtos nutartys. Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-16 ir Kauno apygardos teismo 2006-12-06 nutartimis pripažinta, kad R. Ž. skolos atsirado iš sandorių, sudarytų iki santuokos sudarymo. Pagal byloje pateiktus A. Ž. dokumentus, matyti, kad ji išreiškė valią įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šie įrodymai, sutinkamai su CPK 197 str. 2 d. yra oficialūs rašytiniai įrodymai, juose nurodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis. CK 3.89 str. 2 d. nurodyta, kad faktas, kad tam tikras priklauso asmeninei vieno iš sutuoktinių nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Taip pat užregistruotas nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe tik esant CK 3.88 str. 3 d. nurodytoms sąlygoms. Teismas turėjo panaikinti neteisėtą antstolės taikytą nekilnojamojo turto areštą;
3) teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas, kadangi antstolės veiksmai buvo neteisėti, prieštaraujantys įstatymams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė L.U. D. nesutiko su atskirojo skundo argumentais dėl šių motyvų:
1) prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti ar išieškojimas gali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 1-6p., 2 d., 3.112 str. 1 d.), ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 28 d. konsultacija Nr. A3-113). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas R. Ž. ir A. Ž. būtų sudarę vedybų sutarti arba separaciją (gyvenimas skyriumi), todėl atsiradusi prievolė gali būti vykdoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Todėl A. Ž. motyvas, kad ji įsigijo areštuotą turtą (88/100 dalių buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) už savo asmenines lėšas atmestinas. CK 3.89 str. 2 d. yra įtvirtinta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Apelianto sutuoktinės pateikta Brangaus turtą įsigijusio gyventojo pajamų deklaracija nėra laikoma rašytiniu įrodymu įrodančiu pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisę į turtą, nes nėra žinoma pačių piniginių lėšų, už kurias buvo įsigytas tas turtas, kilmė.
Prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus. Remiantis CK 3.92 str. 3d., galioja prezumpcija, kad vienas sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui įtvirtinti reikia kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nėra paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole. Preziumuojant tai, kad skola AB „Lietuvos telekomas” vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/01897 atsirado po R. Ž. ir A. Ž. santuokos įregistravimo, ir tai, kad šios prievolės teisinė prigimtis yra atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio rašytinio sutikimo nereikėjo, buvo areštuota pareiškėjos A. Ž. banko sąskaitos ir nekilnojamasis turtas.
Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2d.), nereikia išduoti naujo vykdomojojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (LR CPK 667 str.) nereikia atlikti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7; 129.17). Areštuojant pareiškėjos A. Ž. sąskaitas ir negyvenamąsias patalpas, ir atsižvelgus į pareiškėjos turto teisinį statusą, buvo areštuotas ne asmenine teise įregistruotas turtas, bet tik tas turtas, kuris buvo įgytas esant įregistruotai santuokai, preziumuojant, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 3d.). Nepagrįstas A. Ž. motyvas, kad išieškojimas pagal Kauno r. apylinkės teismo 2000-07-12 įsakymą Nr. L2-1053 (v.b. 0050/03/06789) dėl 3 523,04 Lt skolos išieškojimo, trečios eilės išieškotojo AB „Lietuvos telekomas” naudai yra vykdomas iš bendro sutuoktinių turto pagal prievoles, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. CK 3.110 str. 1 d. numato išimtis, kada galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto - kada išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Remiantis aukščiau išdėstytu, antstolė L.U. D. 2005-11-10 turto arešto aktu areštavo (2006-09-19, 2007-01-03 patikslinimai) skolininko R. Ž. sutuoktinei A. Ž. priklausančią turto dalį tokios vertės, kokios reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo eigoje jau susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d);
2) teismui nagrinėjant pareiškėjos A. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, pats R. Ž. 2007-04-20 sumokėjo skolas, tai yra 3 523,04 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0050/03/06789 bei 1 118,31 Lt vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/01897, pagal Kauno m. apylinkės teismo 2004-11-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-1739-01 R. Ž. nesumokėjo 5 procentų metinių palūkanų, kurios sudaro 106,12 Lt.
Atsižvelgiant į tai, jog vykdomojoje byloje 0005/03/06789 vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas, o vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/01897 liko neišieškotos palūkanos, antstolė, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, 2007-04-23 panaikino areštus sąskaitoms, priklausančioms R. ir A. Ž., taip pat buvo panaikintas 2005-10-11 (2006-09-19, 2007-01-03 turto arešto akto patikslinimai) apribojimas turtui (turto arešto aktas Nr. 0205002511), esančiam (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Nustačius, kad R. Ž. dirba UAB „Rompetra” ir UAB “Hiposta” ir turint duomenų, jog minėtos bendrovės veiklos nevykdo, palūkanų išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko R. Ž. sutuoktinės A. Ž. darbo užmokestį (CK 3.88 str.; 3.109 str.; 3.112str.; CPK 733-743 str.). 2007-05-15 palūkanos išskaitytos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
Apelianto R. Ž. prašymas nutraukti išieškojimą iš areštuoto turto - 88/100 dalių, buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi, be pagrindo, kadangi visi areštai yra panaikinti 2007-04-23. Patvarkymai dėl lėšų arešto ir turto arešto panaikinimo 2007-04-24 registruotu laišku buvo išsiųsti R. ir A. Ž. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini);
3) turtas (88/100 dalys, buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. Ž. vardu įgytas santuokoje yra bendrąja jungtine nuosavybes teise įgytas turtas, todėl areštas šiam turtui negalėjo būti panaikintas vykdant skolos išieškojimą;
4) teismo nutartis neatitinka CPK 291 str. 1 d., 5 p. reikalavimų, kadangi nėra išdėstyti motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, o motyvų (sutrumpintų motyvų) nebuvimas nutartyje yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.);
5) apelianto reikalavimai jo atskirame skunde, neesant apribojimams tiek jo, tiek jo sutuoktinės turtui bei turtinėms teisėms, neturi teisinio pagrindo ir negali būti laikomi skundo dalyku.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė L.U. D. prašė teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Antstolė nurodė, kad teismo nutartis surašyta be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Turtas (88/100 dalys buitinių patalpų esančių (duomenys neskelbtini) ) įgytas santuokoje pareiškėjos vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl areštas šiam turtui negalėjo būti panaikintas vykdant skolos išieškojimą. Apelianto reikalavimai nurodyti atskirajame skunde yra nepagrįsti, kadangi tai neturi jokio teisinio pagrindo. Visi areštai ginčo turtui yra panaikinti 2007-04-23. Apeliantai elgėsi nesąžiningai, kadangi kreipėsi skundu į apeliacinės instancijos teismą, nors areštai turtui panaikinti, tokiu būdu apeliantas piktanaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą pareiškėja A. Ž. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylas.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos A. Ž. skundas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 512 straipsnio, numatančio skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminus, reikalavimus. Ši norma numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra nustatęs trisdešimties dienų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, ir toks terminas negali būti atnaujintas. Pasibaigus nurodytam trisdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, o skundas, paduotas teismui jį praleidus, nenagrinėtinas teisme. Toks nurodytos CPK 512 straipsnio normos aiškinimas yra įtvirtintas ir LR Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 26 d. konsultacijoje (“Teismų praktika” Nr. 19 psl. 265-266). Paaiškėjus, jog pareiškėja buvo informuota apie antstolės veiksmus, kuriais išieškotojui AB,,Lietuvos telekomas,, buvo 2006-03-10 pasiūlyta kreiptis į teismą iki 2006-03-25, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, pasibaigus nurodytam terminui (2006-03-25), pareiškėja galėjo formuluoti savo reikalavimus antstolei arba teismui dėl CPK 667 str.1d. nuostatų nevykdymo. Tačiau pareiškėjos A. Ž. skundas gautas teisme tik 2007-01-15, t.y. praleidus nustatyta įstatyme procesinį terminą, terminas skundui paduoti pasibaigė 2006-04-25.Teismui nustačius procesinio termino praleidimo faktą, pareiškėjos A. Ž. skundas negalėjo būti patenkintas.
Apeliantas netinkamai aiškina CPK 667 str.1d. nuostatas dėl to be pagrindo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs antstolės veiksmus neteisėtais privalėjo atlaisvinti areštuotą turtą nuo suvaržymo. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs iš dalies pareiškėjos skundą neturėjo įstatyminio pagrindo panaikinti arba nutraukti turto arešto aktus tame tarpe nutraukti išieškojimą iš areštuoto turto nustatytam įstatyme terminui- vieneriems metams, nes to nenumato įstatymas. Nurodyti CPK 667 str. 1d. procesiniai veiksmai priskirti antstolio diskrecijai, o ne teismui. Pateikus teismui skundą dėl antstolių veiksmų, teismas patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 510-512,513 str.), sutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, teismas skundžiamus veiksmus pripažįsta neteisėtais. Įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), kuriuo antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais, ne teismas, o antstolis vykdo teismo sprendimą (nutartį) (CPK 18 str.). Todėl ir šis atskirojo skundo motyvas pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė pripažino, kad vykdymas vykdomojoje byloje faktiškai yra baigtas, ryšium su tuo panaikinti (2007-04-23) ginčo areštai ir apribojimai taikyti tiek pareiškėjos A. Ž. turtui, tiek apelianto areštuotam turtui. Šis atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas byloje nenuginčytas ir įrodytas rašytiniais įrodymais ( b.l. 96-108). Todėl sprendžiama, jog neteisėtų veiksmų pasekmės yra pašalintos dėl objektyvių priežasčių, tame tarpe dėl to, jog skola išieškotojui yra išmokėta.
Negalima sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad teismo nutartis yra be motyvų, todėl turi būti panaikinta nes tai yra absoliutus procesinio dokumento negaliojimo pagrindas. Teismo nutartis surašyta civilinėje byloje (b.l.78-82) atitinka įstatymo reikalavimus, todėl atsiliepime nurodytais motyvais teismo nutartį panaikinti nėra pagrindo, nes tai draudžia įstatymas (CPK 328 str.).
Teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą remiantis skunde nurodytais motyvais ir suformuluotu reikalavimu. Prašymai panaikinti areštą ginčo turtui nebuvo suformuluoti pareiškėjos skunde (b.l.3-5).Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti byloje, nes tai draudžia įstatymas (CPK 42 str.1d.). Pažymėtina, kad teismas kalbėjo nutartyje apie kitoje civilinėje byloje išnagrinėtus skundus, dėl antstolio veiksmų ir vadovavosi nutartyje galiojančiais sprendimais. Civilinėje byloje Nr. 2-5129-422/2006 buvo išnagrinėtas pareiškėjos A. Ž. prašymas dėl turto arešto 2005-10-11 akto panaikinimo, pareiškėjos skundas buvo nepatenkintas, byla šioje dalyje nutraukta. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo antrą kartą nagrinėti tuos pačius klausimus, be to kaip nurodyta anksčiau pareiškėjos skunde toks prašymas 2007-01-15 nebuvo suformuluotas. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad apeliantas kalbėjo atskirajame skunde apie reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, o tai draudžia įstatymas (CPK 312 str.), todėl šis atskirojo skundo motyvas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai A. Ž., jų dydis nustatytas remiantis pateiktu byloje kvitu (b.l.7), kuris patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo advokatei 200,00 Lt. (kvito Nr. 188986). Patenkinus iš dalies pareiškėjos skundą, pareiškėjai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos bendrai 100,00 Lt. sumai. Teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka CPK 98 str. nuostatas ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius už suteiktas teisinės paslaugas. Todėl apelianto motyvas, kad teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai yra teisiškai nereikšmingi byloje todėl teismas dėl jų nepasisako nutartyje.
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl teismo nutartis nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str.1d.1p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties nekeisti.