- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2-223-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03781-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- S. S., V. J., A. N., D. T., G. T., A. T., V. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- T. P., B. T., E. L., V. T., A. T., V. C.
- Advokatai
- Dalia Stakvilevičiūtė
atsakovių Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laimai Pušinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., A. N., D. T., S. S., G. T., A. T., V. T. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos bei administracijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T. P., B. T., E. L., V. T., A. T., V. C., ir trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais T. P. ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos bei administracijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai V. J., A. N., D. T., S. S., G. T., A. T., V. T. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. T-38 dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimus Nr. 60-6-95 (A. T. ir A. N.), 60-6-96 (V. J. ir G. T.), 60-6-97 (D. T. ir S. S.), 60-6-98 (V. T.) dėl 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymų pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymo negaliojančiais; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymuose numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, ieškovų atstovė posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai įvykdė visus teisės aktų reikalavimus siekdami įsigyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pasinaudojant jiems priklausančia pirmumo teise. Dėl šios priežasties ieškovai prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti Kauno miesto savivaldybei priklausančio ūkinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 821/1576 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – gyvenamųjų pastatų teritorijos. Dar 587/1576 dalis žemės sklypo priklauso ieškovo V. T. seseriai B. T., o likusi 98/1576 dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype pastatyti keturi gyvenamieji namai, kioskas bei du priklausiniai – ūkiniai pastatai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso šie žemės sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini). 851/1000 dalis žemės sklype esančio priklausinio – ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2019 m. gegužės 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovams pateikė pasiūlymus pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausančią dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pasiūlymuose nurodyta kaina – 11 572,60 Eur. Ieškovai, vadovaudamiesi Kauno miesto savivaldybės administracijos pasiūlymuose nurodyta tvarka, per vieną mėnesį pateikė prašymus pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pagalbinio ūkio paskirties pastato dalį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, pagrindais. 2019 m. liepos 31 d. ieškovui V. T. buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 60-6-622, kuriame nurodyta, jog atsakovė gavo penkis prašymus įsigyti turtą, kuriais remiantis bus priimtas atsakovės sprendimas dėl turto pardavimo ir iki 2019 m. rugsėjo 24 d. nesulaukus atsisakymų įsigyti turtą, bus sudaromos turto pirkimo–pardavimo sutartys. 2020 m. vasario 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracija informavo ieškovus apie 2020 m. vasario 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. T-38, kuriuo 851/1000 dalis Kauno miesto savivaldybei priklausančio ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukta į viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. 2020 m. vasario 18 d. raštuose (A. T. ir A. N. adresuotas raštas Nr. 60-6-95, G. T. ir V. J. adresuotas raštas Nr. 60-6-96, D. T. ir S. S. adresuotas raštas Nr. 60-6-97, V. T. adresuoto raštas Nr. 60-6-98), taip pat nurodomas atsakovės sprendimas 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymus parduoti turtą laikyti negaliojančiais. Ieškovai nesutinka su 2020 m. vasario 18 d. raštuose nurodytu atsakovės sprendimu pasiūlymus laikyti negaliojančiais, šį raštą bei jame nurodytą 2020 m. vasario 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. T-38 (dalyje dėl ginčo turto) laiko neteisėtais ir naikintinais bei nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija turi pareigą parduoti nurodytą ūkinės paskirties pastatą ieškovams (ir, jei tokių buvo, kitiems prašymus įsigyti turtą pateikusiems asmenims), įstatyme nustatyta tvarka. Atsakovės priimti sprendimai yra neteisėti, priimti pažeidžiant viešojo administravimo subjektams taikomas pareigas ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl yra naikintini. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-38 prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms ir pažeidžia ieškovų pirmumo teisę įsigyti ginčo turtą. Pasiūlymų pateikimo metu galioję teisės aktai numatė aiškią tvarką kaip gali būti parduodamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas – pirmiausia teikiamas siūlymas gyvenamųjų namų savininkams jį įsigyti ir tik tuo atveju jei jie nesutinka savivaldybė gali organizuoti kitą turto pardavimo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracija dar 2019 m. gegužės 9 d. pateikė siūlymus ieškovams įsigyti ūkinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai, vadovaudamiesi įstatymais nustatyto termino ribose pateikė prašymus įsigyti ginčo turtą. Ieškovai turėjo teisę įsigyti turtą 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymuose nustatyta tvarka, t. y. už 11 572 Eur. Tinkamam santykio užbaigimui šalys turėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno miesto savivaldybės taryba, nepaisydama ieškovams pateiktų pasiūlymų ir gautų prašymų, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo ginčo turtą nusprendė įtraukti į aukciono būdu parduodamo turto sąrašą. Ieškovai išreiškė pageidavimą įsigyti ginčo pastatą, atsakovė neturėjo ir neturi teisės šio turto parduoti kitu būdu, o tame tarpe ir aukciono būdu. Vadovaujantis sprendimo neteisėtumu, neteisėtais ir naikintinais taip pat laikomi Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais negaliojančiais pripažinti pasiūlymai įsigyti turtą. Ginčijami sprendimai pasiūlymus laikyti negaliojančiais, remiasi neteisėtu Kauno savivaldybės tarybos sprendimu ir juose taip pat pažeidžiama viešojo administravimo subjektams keliama pareiga priimti motyvuotus ir objektyvius sprendimus. Kauno miesto savivaldybės administracija pasiūlymus laikydama negaliojančiais, nenurodo absoliučiai jokių pagrindų, kurie leistų abejoti ankstesnio individualaus teisės akto teisėtumu. Nei viename iš ginčijamų atsakovės sprendimų nėra pateikiama absoliučiai jokių motyvų, kokiais pagrindais ankstesni aktai (pasiūlymai įsigyti turtą) tapo negaliojančiais. Ieškovai ir atsakovė sudarė teisės aktų nuostatas atitinkančius susitarimus dėl turto įsigijimo, kurių a priimdama sprendimus pasiūlymus pripažinti negaliojančiais, siekia išvengti, taip pažeisdama ieškovų teises. Ieškovai per pasiūlymuose nurodytą terminą pateikė atsakovei savo akceptus ir atsakovė juos gavo. Pasiūlymų pripažinimas negaliojančiais (ofertos atšaukimas) buvo išsiųstas ieškovams jau po akceptų pateikimo (ir gavimo) atsakovei dienos. Atsakovės sprendimai ofertą (pasiūlymus) pripažinti negaliojančiais yra neteisėti. Kauno miesto savivaldybės 2020 m. vasario 18 d. sprendimai yra neteisėti ir naikintini, nes remiasi išimtinai Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu neteisėtu sprendimu ir nepateikia absoliučiai jokių kitų pasiūlymų įsigyti turtą pripažinimo negaliojančiais motyvų. Atsakovė nepriėmė jokių sprendimų, kuriais vadovaujantis būtų nustatyti trūkumai ar kitos ieškovų prašymų neteisėtumo sąlygos. Atsakovė visiškai be jokio pagrindo nevykdo savo įstatymais numatytų įpareigojimų ir nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovais. Bet kokie atsakovės veiksmai nesudarant nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutarties yra laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovams priklausančią pirmumo teisę įsigyti turtą. Atsakovės ikisutartiniai veiksmai teikiant pasiūlymus įsigyti turtą ir priimant ieškovų prašymus sukėlė pagrįstus bei teisėtus lūkesčius, kad ieškovai pasiūlymuose nustatytomis sąlygomis, galės įgyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį ūkinės paskirties pastatą. Atsakovės veiksmai nesudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidžia ieškovų teisėtus lūkesčius, todėl yra neteisėti. Atsakovė turėjo veikti operatyviai priimti reikiamus sprendimus ir sudaryti sutartis. Atsakovė savo neveikimu pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą laiku sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kas papildomai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir veiksmų, susijusių su ginčo turtu, neteisėtumą. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas 2019 m. liepos 31 d. raštas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad sudarys pirkimo–pardavimo sutartis su visais prašymus pateikusiais asmenimis. Atsakovės veiksmai turi būti sustabdyti ir atsakovė įpareigojama sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį taip apsaugant ieškovų teises. Teisės aktai numato aiškią ir nedviprasmišką tvarką, kaip turi būti parduodamas gyvenamojoje valdoje esantis ir savivaldybei priklausantis ūkinės paskirties pastatas. Ieškovai, gavę atsakovės pasiūlymus įsigyti jai priklausantį turtą, laikėsi visų teisės aktuose numatytų įpareigojimų ir laiku pateikė prašymus įsigyti turtą. Atsakovė savo ruožtu be jokio motyvuoto atsakymo į ieškovų prašymus, priėmė sprendimą ginčo turtą parduoti kitu – aukciono būdu. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė įstatymų nuostatas ir ieškovų teisėtus lūkesčius. Atsakovės sprendimai dėl turto pardavimo aukciono būdų prieštarauja teisės aktams, yra nepagrįsti ir naikintini, o atsakovė įpareigotina sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovės pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovių atstovė posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto ir akcijų vertinimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. SR-0189, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 12 d. nustatė ginčo ūkinio pastato dalies vertę – 11 500 Eur. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštais pateikė pasiūlymus pirkti dalį ūkinio pastato už kainą. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Prašymus pirkti dalį ūkinio pastato pateikė T. P., A. T., V. J., D. T. ir V. T.. Kiti gyvenamųjų namų savininkai per 1 mėn. nuo pasiūlymo įsigyti dalį ūkinio pastato išsiųsto registruota pašto korespondencija siuntos įteikimo pranešime nurodytos dienos raštu nepareiškė pageidavimo įsigyti dalį ūkinio pastato. Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-38, kuriuo nusprendė dalį ūkinio pastato įtraukti į Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. T-87 „Dėl Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“. Apie tai ieškovai ir trečiasis asmuo T. P. buvo informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2020 m. vasario 18 d. raštais. Minėtais raštais tiek ieškovai, teik trečiasis asmuo taip pat buvo informuoti, kad pasiūlymai dėl dalies ūkinio pastato pirkimo laikytini negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo ūkinio pastato dalis yra nenaudojama savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, ir kurios nenumatoma pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti buvo priimtas ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-38 dėl įtraukimo į viešame aukcione parduodamų nekilnojamojo turto sąrašą 851/1000 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punktas, bet ir Disponavimo įstatymas, kuriuo ginčo atveju pagrįstai ir vadovavosi atsakovės. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos nepanaikina savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų, numatančių privatizavimo objekto pardavimą būtent viešo aukciono būdu, taikymo, nes būtent viešo aukciono vienas iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą. Turto, kuris nebereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti pardavimo atveju maksimali nauda visuomenei gaunama pardavus turtą už maksimalią kainą. Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu nusprendė įtraukti dalį ūkinio pastato į viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą, ieškovai pagrįstai buvo informuoti, jog jiems duoti pasiūlymai dėl dalies ūkinio pastato pirkimo laikytini negaliojančiais, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo. Ginčijami sprendimai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus bendruosius reikalavimus. Šių sprendimų turinys suteikė ieškovams pakankamai informacijos apie tai, kodėl yra priimti ginčijami sprendimai, kodėl pasiūlymai pirkti dalį ūkinio pastato laikytini negaliojančiais, kokia jų apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimus. Atsakovės be teisės aktais priskirtų viešojo administravimo funkcijų, dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Keliamas ginčas dėl dalies ūkinio pastato pardavimo, todėl šiame kontekste savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių santykių dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės, veikiančios ginčo atveju ne kaip viešosios, o kaip civilinės teisės subjektas, turi savininko konstitucinę teisę siekti maksimalios ekonominės naudos iš turimos nuosavybės ir parduoti turimo turto dalį už didžiausią įmanomą kainą. Todėl laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė, veikdama, kaip civilinės teisės subjektas, pagrįstai nusprendė dalį ūkinio pastato parduoti viešo aukciono būdu.
Trečiasis asmuo T. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovai ieškinyje iš esmės visiškai teisingai nurodė kilusio ginčo faktines aplinkybes ir pateikė išsamius teisinius argumentus. Visiems ieškovų išsakytiems teisiniams argumentams pritaria ir juos palaiko. Taip pat pritaria ieškovų pareikštiems reikalavimams. Papildomai nurodo, kad taip pat yra naikintinas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 60-6-99, dėl 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymo pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), laikymo negaliojančiu. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 60-6- 99 liečia jį, kadangi jis taip pat yra pareiškęs 2019 m. gegužės 20 d. prašymą pirkti 851/1000 dalį savivaldybei nuosavybės teisę priklausančio ūkinės paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Prašymas buvo pateiktas, kaip atsakymas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. siūlymą pirkti dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Nr. 60-6-343. Kauno miesto savivaldybė yra įpareigotina per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymuose numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui ne tik su ieškovais, bet ir su juo. Jis savalaikiai ir tinkamai atliko visus veiksmus akceptuodamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. siūlymą pirkti dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Nr. 60-6-343, todėl, nepaisant to, kad jis neinicijavo teismo proceso ir neskundė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. T-38 savarankiškai, ignoruoti jo poziciją šioje byloje ir netenkinti jo prašymo būtų visiškai nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašo: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. T-38 dalyje dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 60-6-99 (T. P.), dėl 2019 m. gegužės 9 d. siūlymo pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), išdėstyto rašte Nr. 60-6-343, laikymo negaliojančiu; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su T. P., 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlyme numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškinyje nurodė, posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos 31 d. jam buvo išsiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 60-6-618, kuriame nurodyta, jog atsakovė gavo penkis prašymus įsigyti turtą, kuriais remiantis bus priimtas atsakovės sprendimas dėl turto pardavimo ir iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. nesulaukus atsisakymų įsigyti turtą, bus sudaromos turto pirkimo–pardavimo sutartys. 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. 60-6-99 Kauno miesto savivaldybės administracija informavo jį apie 2020 m. vasario 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. T-38, kuriuo 851/1000 dalis Kauno miesto savivaldybei priklausančio ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukta į viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Šiuo raštu taip pat nurodoma 2019 m. gegužės 9 d. atsakovės sprendimą – siūlymą parduoti turtą Nr. 60-6-343 laikyti negaliojančiu. Kauno miesto savivaldybės administracija turi pareigą parduoti nurodytą ūkinės paskirties pastatą trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais šioje byloje ir ieškovams, įstatyme nustatyta tvarka. 2020 m. vasario 4 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-38 prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms ir pažeidžia jo, kaip bendrasavininkio pirmumo teisę įsigyti ginčo turtą. Egzistuoja visos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, nes ginčas kilo dėl atsakovei (savivaldybei) priklausančios dalies ūkinės paskirties pastato, kuris yra gyvenamųjų namų valdoje (ginčo statinys yra jų priklausinys). Atsakovė, siekdama parduoti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą (ginčo ūkinį pastatą), turi vadovautis šiame įstatyme numatyta imperatyvia tvarka. Siūlymo pateikimo metu (2019 m. gegužės 9 d.) galioję teisės aktai numatė aiškią tvarką kaip gali būti parduodamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas – pirmiausia teikiamas siūlymas gyvenamųjų namų savininkams jį įsigyti ir tik tuo atveju jei jie nesutinka savivaldybė gali organizuoti kitą turto pardavimo būdą. Kauno miesto savivaldybės administracija dar 2019 m. gegužės 9 d. pateikė siūlymą jam įsigyti ūkinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis įstatymais nustatyto termino ribose pateikė prašymą įsigyti ginčo turtą. Jis turėjo teisę įsigyti turtą (kartu su ieškovais) 2019 m. gegužės 9 d. siūlyme nustatyta tvarka, t. y. už 11 572,00 Eur. Iki to momento atlikti atsakovės, jo bei ieškovų veiksmai atitiko įstatyme numatytus imperatyvius reikalavimus ir tinkamam santykio užbaigimui šalys turėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno miesto savivaldybės taryba, nepaisydama jam pateikto siūlymo ir gauto prašymo priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo ginčo turtą nusprendė įtraukti į aukciono būdu parduodamo turto sąrašą. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė įstatymo reikalavimus, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Pagal teisės aktus savivaldybės turtas gali būti parduodamas pagal kitus įstatymus arba teisės aktus tik tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo savininkai per mėnesį nuo siūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus dienos raštu nepareiškia pageidavimo įsigyti pastatus, jų dalis. Kadangi pageidavimas įsigyti ginčo pastatą buvo pareikštas, atsakovė neturėjo ir neturi teisės šio turto parduoti kitu būdu, o tame tarpe ir aukciono būdu. Atsakovės sprendimas ginčo statinį įtraukti į aukciono būdu parduodamo turtą sąrašą yra neteisėtas. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas 2019 m. gegužės 9 d. siūlymą parduoti turtą laikyti negaliojančiu remiasi išimtinai tik neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Jis nebuvo informuotas ar supažindintas su jokiomis aplinkybėmis, kodėl nurodytas siūlymas buvo pripažintas negaliojančiu ar kodėl pakeistas turto pardavimo būdas. Jam iki šiol nėra žinoma, kodėl jo prašymas dėl turto įsigijimo siūlyme nustatyta tvarka nebuvo tenkintas. Jis turi teisės aktuose įtvirtintą pirmumo teisę įsigyti ginčo pastatą ir teisės aktų nustatyta tvarka siekė ir siekia įgyvendinti šią teisę, tačiau atsakovė neteisėtais veiksmais siekia apriboti jo įstatymines teises. Atsakovės sprendimas ofertą (siūlymą) pripažinti negaliojančia prieštarauja imperatyvioms nuostatoms ir todėl yra neteisėtas. Kauno miesto savivaldybės 2020 m. vasario 18 d. sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes remiasi išimtinai Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtu neteisėtu sprendimu ir nepateikia absoliučiai jokių kitų siūlymo įsigyti turtą pripažinimo negaliojančiu motyvų. Nėra nustatytų jokių jo prašymo neteisėtumo sąlygų. Atsakovė visiškai be jokio pagrindo nevykdo savo įstatymais numatytų įpareigojimų ir nesudaro pirkimo–pardavimo sutarties su manimi. Atsakovės veiksmai nesudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidė mano teisėtus lūkesčius, todėl yra neteisėti. Atsakovės sprendimai dėl turto pardavimo aukciono būdų prieštarauja teisės aktams, yra nepagrįsti ir naikintini, o atsakovė įpareigotina sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsakovės pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
Atsakovės atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo ūkinio pastato dalis yra nenaudojama savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, ir kurios nenumatoma pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti buvo priimtas ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-38 dėl įtraukimo į viešame aukcione parduodamų nekilnojamojo turto sąrašą 851/1000 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punktas, bet ir Disponavimo įstatymas, kuriuo ginčo atveju pagrįstai ir vadovavosi atsakovės. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos nepanaikina savivaldybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų, numatančių privatizavimo objekto pardavimą būtent viešo aukciono būdu, taikymo, nes būtent viešo aukciono vienas iš tikslų – turtą parduoti už didžiausią kainą. Turto, kuris nebereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti pardavimo atveju maksimali nauda visuomenei gaunama pardavus turtą už maksimalią kainą. Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu tarybos sprendimu nusprendė įtraukti dalį ūkinio pastato į viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą, trečiasis asmuo pagrįstai administracijos sprendimu buvo informuotas, jog jam duotas pasiūlymas dėl dalies ūkinio pastato pirkimo laikytinas negaliojančiu, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo. Administracijos sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus bendruosius reikalavimus. Ginčijamo sprendimo turinys suteikė trečiajam asmeniui pakankamai informacijos apie tai, kodėl yra priimtas ginčijamas sprendimas, kodėl pasiūlymas pirkti dalį ūkinio pastato laikytinas negaliojančiu, kokia jų apskundimo tvarka, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimus. Laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė, veikdama, kaip civilinės teisės subjektas, pagrįstai nusprendė dalį ūkinio pastato parduoti viešo aukciono būdu. Trečiasis asmuo yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą sprendimams ginčyti ir nėra faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą Trečiasis asmuo skundžiamą administracijos sprendimą yra gavęs. Minėtame sprendimu trečiasis asmuo buvo informuotas, kad yra priimtas skundžiamas tarybos sprendimas. Taip pat skundžiamu administracijos sprendimu buvo informuotas, jog išsami informacija apie savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimą viešame aukcione yra teikiama savivaldybės svetainėje www.kaunas.lt skiltyje Verslas ir finansai – privatizuojami objektai. Tokio pobūdžio informacijos, kuri buvo paskelbta viešai nurodytoje informacinėje sistemoje trečiajam asmeniui, kaip gyvenamojo namo bendraturčiui, visiškai turėjo pakakti, tam, kad pasinaudoti teise į teisminę gynybą, jeigu jis manė, kad ginčo objekto įtraukimas į viešame aukcione parduodamų nekilnojamų turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, pažeidžia jų teises. Ieškinys teisme gautas tik 2020 m. gruodžio 31 d., todėl laikytina, kad trečiasis asmuo kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Prašymo dėl termino atnaujinimo byloje nėra pateikta, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl spendimų ginčijimo, nenurodė. Įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovams ir trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus ieškovų pusėje, 2019 m. gegužės 9 d. buvo pasiūlyta pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 821/1576 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – gyvenamųjų pastatų teritorijos. Dar 587/1576 dalis žemės sklypo priklauso ieškovo V. T. seseriai B. T., o likusi 98/1576 dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype pastatyti keturi gyvenamieji namai, kioskas bei du priklausiniai – ūkiniai pastatai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso šie žemės sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas – adresas (duomenys neskelbtini). 851/1000 dalis žemės sklype esančio priklausinio – ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 2019 m. gegužės 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovams pateikė pasiūlymus pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausančią dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pasiūlymuose nurodyta kaina – 11 572,60 Eur. Ieškovai, vadovaudamiesi Kauno miesto savivaldybės administracijos pasiūlymuose nurodyta tvarka, per vieną mėnesį pateikė prašymus pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pagalbinio ūkio paskirties pastato dalį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, pagrindais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-38, kuriuo nusprendė dalį ūkinio pastato įtraukti į Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. T-87 „Dėl Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“. Apie tokį priimtą sprendimą ieškovai ir trečiasis asmuo buvo informuoti.
Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ginčas kilo dėl įstatymo taikymo (tuo metu galiojusios redakcijos, kai buvo priimti ginčijami sprendimai). Ieškovai ir trečiasis asmuo mano, kad ginčo objektas turėjo būti parduodamas pagal PBĮIĮ nuostatas. Atsakovės mano, kad turėjo būti taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Civilinėje teisėje yra skiriamos dvi nuosavybės rūšys – viešoji ir privati (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalis). Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos reglamentuotos specialiame Turto valdymo įstatyme, kurio 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti tokio turto perdavimo būdai. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn, be kita ko, gali būti perduodamas, jį parduodant viešo aukciono būdu (20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Turto valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad viešas aukcionas, kaip vienas iš savivaldybės turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn būdų, yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Tačiau Turto valdymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad be šiame įstatyme išvardintų turto perdavimo būdų, savivaldybei priklausančio turto perdavimo sąrašą galima pildyti ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Tuo tarpu PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal šio straipsnio 3 dalį. Ketinant pirkti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių pardavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu tai pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti juos įsigyti pagal šį įstatymą. Jeigu gyvenamojo namo savininkai per mėnesį nuo pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis pateikimo dienos raštu nepareiškia pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis pagal šį įstatymą, pastatai, jų dalys gali būti parduodami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami (PBĮIĮ 24 straipsnio 3 dalis). Taigi nurodyti viešosios nuosavybės perleidimo būdai, nekilnojamąjį turtą parduodant viešame aukcione ar teikiant pirmenybę gyvenamųjų namų savininkams, skiriasi tiek perleidimo sąlygomis, tiek ir savo tvarka.
Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, ieškovams ir trečiajam asmeniui buvo pasiūlyta pirkti turtą, priklausantį savivaldybei. Ieškovai ir trečiasis asmuo per mėnesį pareiškė norą pirkti siūlomą nekilnojamąjį turtą. Siūlymas parduoti atitiko PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nuostatas. Parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, šių namų savininkams teikiant pirmenybę pagal to paties straipsnio 3 dalį.
Nors Turto valdymo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, tačiau įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra įtvirtinta blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus įstatymus, norma, kurioje nurodyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn gali būti vykdomas ir kitų įstatymų nustatytais būdais (pvz., nagrinėjamam ginčui aktualiu PBĮIĮ). PBĮIĮ 24 straipsnis įtvirtina savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarką ir tam tikrą asmenų, galinčių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kategoriją. Iš byloje esančių Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo pastatas yra ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta – pagalbinio ūkio. Ieškovai ir trečiasis asmuo patenka į asmenų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą (jo dalis), kategoriją, t. y. būdami butų (patalpų), esančių gyvenamuosiuose namuose, savininkais, turi teisę pirmenybės tvarka įsigyti gyvenamųjų namų valdose esančio pagalbinio ūkio paskirties pastatą (jo dalis) (PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl PBĮIĮ 24 straipsnyje visų pirma savivaldybei, kaip pastato valdytojai, nustatyta pareiga informuoti gyvenamųjų patalpų savininkus apie ketinimą parduoti tokį turtą ir pasiūlyti jį įsigyti, ir tik po tokių veiksmų seka parduodamo turto pirkėjo / ų veiksmai, nes būtent savivaldybės institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi užtikrinti tinkamą jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo įgyvendinimą.
Atsakovės nurodė, jog pardavus turtą viešo aukciono būdu, bus gautos žymiai didesnės lėšos, gauta maksimali nauda visuomenei. Teismas sutinka su šiuo argumentu, kad viešo aukciono metu už parduotą turtą tikėtina būtų gauta daugiau lėšų. Turto valdymo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. Tai visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1 punktas). Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (3 punktas). Remiantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Dėl šio principo reikšmės yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Joje pripažįstama, kad disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės siekis už parduodamą turtą gauti kuo daugiau lėšų negali pažeisti PBĮIĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje įtvirtintų, pirmenybę ginčo turtą įsigyti turinčių asmenų, teisių. Pažymėtina, kad savivaldybė, realizuodama jai priklausantį turtą, turi derinti kelis tikslus, kurie yra vykdomi laikantis teisės aktuose imperatyviai nustatytų sąlygų ir tvarkos, t. y. ne tik gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, tačiau ir sukurti sąlygas bei galimybes tenkinti kitus visuomenės poreikius.
Kauno miesto savivaldybė negalėjo priimti sprendimo pardavinėti ginčo ūkinį pastatą pagal kitą nei PBĮIĮ. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovų patikslintas ieškinys yra įrodytas, todėl tenkintinas. Panaikintinas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-38 dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikintini Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimai Nr. 60-6-95 (A. T. ir A. N.), 60-6-96 (V. J. ir G. T.), 60-6-97 (D. T. ir S. S.), 60-6-98 (V. T.) dėl 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymų pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymo negaliojančiais; įpareigotina Kauno miesto savivaldybė per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymuose numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Analogiška situacija ir dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškovų pusėje. Tačiau atsakovės papildomai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu tarybos sprendimu nusprendė įtraukti dalį ūkinio pastato į viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą, trečiasis asmuo pagrįstai administracijos sprendimu buvo informuotas, jog jam duotas pasiūlymas dėl dalies ūkinio pastato pirkimo laikytinas negaliojančiu. Administracijos sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus bendruosius reikalavimus. Ginčijamo sprendimo turinys suteikė trečiajam asmeniui pakankamai informacijos apie tai, kodėl yra priimtas ginčijamas sprendimas, šio sprendimo apskundimo tvarka, todėl mano, jog trečiasis asmuo praleido terminą skųsti bei neprašo šio termino atnaujinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad apie tai, jog nebus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis jis sužinojo tik įtraukus jį trečiuoju asmeniu į procesą. Pasiūlymai dėl pirkimo buvo siunčiami (duomenys neskelbtini), o nutarus neparduoti buvo siunčiama (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nurodė, jog pastaruoju adresu buvo tik deklaruotas iki 2020 metų. Todėl mano, kad terminas nepraleistas, nėra pagrindo prašyti terminą atnaujinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktą). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė siuntė trečiajam asmeniui dokumentus skirtingu laiku, skirtingais adresais. Manytina, kad trečiasis asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie priimtus sprendimus. Trečiąjį asmenį informavus apie teisminį procesą, jis laiku pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, pareikšdamas savarankiškus reikalavimus. Todėl dėl praleisto termino skųsti atsakovės sprendimus, nėra pagrindo atmesti trečiojo asmens reikalavimus, nebus pažeisti kitų proceso dalyvių interesai bei teisės, teisinių santykių stabilumas išliks nepakitęs.
Dėl šios priežasties laikytina, kad trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys yra įrodytas, todėl tenkintinas. Panaikintinas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. T-38 dalyje dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); panaikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 60-6-99 (T. P.), dėl 2019 m. gegužės 9 d. siūlymo pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), išdėstyto rašte Nr. 60-6-343, laikymo negaliojančiu; įpareigotina Kauno miesto savivaldybė per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su T. P., 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlyme numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai už šiuo ieškiniu reiškiamus tris neturtinius reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 263,00 Eur žyminį mokestį. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. P., pateikdamas ieškinį sumokėjo 225,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo ieškovams iš atsakovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 2 184,48 Eur (iš kurių – 263,00 Eur žyminis mokestis), jas priteisinant mokėtojui – ieškovui A. N.. Ieškovų patikslintą ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovių priteistinos 2 184,48 Eur bylinėjimosi išlaidos mokėtojui – ieškovui A. N.. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovių priteistinos 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui.
Valstybė šioje byloje patyrė 30,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinius patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovių (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. T-38 dalyje dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimus Nr. 60-6-95, Nr. 60-6-96, Nr. 60-6-97, Nr. 60-6-98 dėl 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymų ieškovams V. J., A. N., D. T., S. S., G. T., A. T., V. T. pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymo negaliojančiais.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovais V. J., A. N., D. T., S. S., G. T., A. T., V. T. 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlymuose numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 60-6-99 dėl 2019 m. gegužės 9 d. siūlymo trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus T. P., pirkti Kauno miesto savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), išdėstyto rašte Nr. 60-6-343, laikymo negaliojančiu.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus T. P., 2019 m. gegužės 9 d. pasiūlyme numatyta tvarka ir atlikti visus būtinus veiksmus šios sutarties sudarymui.
Priteisti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kodas 188764867, 2 184,48 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas mokėtojui – ieškovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pritiesti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kodas 188764867, 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais T. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kodas 188764867, 30,50 Eur (trisdešimties eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.