- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-1089-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02375-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. A. (S. A.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal 2013-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.
Bausmės pradžia – 2014-08-27, bausmės pabaiga – 2015-08-24.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-03-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 4 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. A. skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartis yra neobjektyvi ir neišsami, todėl laikytina nepakankamai pagrįsta, dėl to turi būti panaikinta. Žemesnės instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų įtaką nuteistajam bausmės trukmės atžvilgiu. Teismas visiškai nepagrindė savo teiginio, kad nuteistasis nepatyrė pakankamai laisvės atėmimo bausmės sudaromų suvaržymų, nenurodė priežasties, dėl kurios atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmė, pati savaime, yra žiauri bausmė, kuri negali būti sunkinama tam nesant pagrindų. Dėl to teismas nepagrįstai vertino nuteistojo potyrius, kuriuos jis patyrė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat nepagrįstai teismas neįvertino aplinkybės, kad nutarimą taikyti lygtinį paleidimą priėmė Komisijos nariai, kurie yra savo srities specialistai. S. A. nurodo, kad yra nuteistas už nusikaltimus, kurie visiškai nesusiję su finansine padėtimi laisvėje. Būdamas laisvėje dirbo ir išlaikė šeimą, todėl finansinių sunkumų neturi. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laisvėje 15 metų dirbo globos namuose. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauja su žmona, palaiko socialinius ryšius.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti S. A. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.
Nors S. A. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.
Pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Nors nuteistasis S. A. bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, nusikaltimų pobūdis (smurtiniai nusikaltimai sveikatai), padarymo aplinkybės (smurtas naudotas savo artimo žmogaus – sutuoktinės atžvilgiu) rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir apibūdina jį kaip moralės ir elgesio normų nepaisantį asmenį. Itin svarbia aplinkybe vertinant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas laiko tai, kad nuteistajam S. A. teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo, tačiau nuteistasis S. A. parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertino. Manymą, kad nuteistasis S. A. savo nusikalstamų veiksmų nevertina kritiškai patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis, turėdamas priteistą civilinį ieškinį ir į savo sąskaitą per bausmės atlikimo laiką gavęs pakankamai pajamų civiliniam ieškiniui atlyginti, civilinio ieškinio savanoriškai neatlygino, gautus pinigus išleido savo poreikių tenkinimui. Tai rodo, kad nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas nuteistajam nėra prioritetas.
Teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, mokėsi specialybės, nusikalstamo elgesio rizika žema (32 balai), įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Tik tokiu atveju, kaip nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.
Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Priešingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo S. A. (S. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.