Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., pateikdamas melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo duodamas melagingus parodymus, kuriais kaltino asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 3 d., o būtent:

jis, 2012 m. liepos 23 d., 14 val. 40 min., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Kaunas, Taikos pr. 115, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už nekalto asmens, kaip padariusio nusikalstamą veiką melagingą įskundimą, melagingai pranešė apie tai, kad 2012 m. liepos 21 d., apie 14 val., Kaune, V. Krėvės pr. 57, bei vėliau automobilių plovyklos „Švaros broliai“, esančios Kaune, Taikos pr., patalpose D. M. jį sužalojo suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis; vėliau, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2012 m. liepos 23 d. nutarimu būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, 2012 m. liepos 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. apklausiamas kaip nukentėjusysis davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012 m. liepos 21 d., apie 14 val., Kaune, V. Krėvės pr. 57, ir automobilių plovyklos „Švaros broliai“, esančios Kaune, Taikos pr., patalpose D. M. jį sužalojo suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis bei panaudodamas fizinį smurtą atvirai prievartavo perduoti turtą, dėl ko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate ikiteisminio tyrimo metu D. M. buvo pateikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d. (nesunkus tyčinis nusikaltimas), 181 str. 2 d. (sunkus tyčinis nusikaltimas), ir D. M. apklaustas įtariamuoju.

Kaltinamojo kaltę, įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 29), taip pat neabejotinai įrodo: S. B. protokolas – pareiškimas (b. l. 8); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1919/12 (02) (b. l. 10); ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal S. B. pareiškimą, kuriame S. B. apklaustas kaip nukentėjusysis, metu S. B. duoti parodymai (b. l. 11-22) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, pateikdamas melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo duodamas melagingus parodymus, kuriais kaltino asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 235 str. 3 d.

BK 235 str. 3 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 59).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 3 d., kaltinamajam gali būti paskirta alternatyvi bausmė - bauda iki 1000 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 3 p.), kuri pagal bausmių hierarchiją iš minėto straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių yra švelniausia bausmė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (tyčinis apysunkis nusikaltimas), pobūdį, kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), į kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str.).

Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes daro išvadą, jog prokuroras kaltinamajam pagrįstai prašo skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro kaltinamajam siūlomos bausmės – baudos dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje už tyčinį apysunkį nusikaltimą numatytos bausmės - baudos vidurkis, kuris yra 500 MGL (BK 61 str. 3 d.); skirtina bausmė – bauda atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 3 d. ir skirti bausmę – baudą 24 MGL dydžio.

Paskirtąją bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – 16 MGL dydžio (2080 Lt – du tūkstančiai aštuoniasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti - baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.