Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės R. Č., jo gynėjui advokatui V. M. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme 2018 m. kovo 15 d. gautas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimas dėl priverčiamosios medicinos poveikio priemonės panaikinimo R. Č.. Teikime nurodoma, kad R. Č. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje stebimas ir gydomas nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. R. Č. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Asmuo reguliariai lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja, bendra būsena patenkinama, psichikos būklė stabilesnė, R. Č. turi užsiėmimą – dirba UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, remiantis VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – Komisija) išvada, prašo teikimą tenkinti – panaikinti R. Č. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Teikimą pateikusios institucijos atstovas gyd. G. R. teismo posėdyje patvirtino teikime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad nuo rugpjūčio mėnesio R. Č. psichinė būklė yra žymiai pagerėjusi ir tai tęsiasi jau 4-5 mėnesius, panaikinus priverčiamąją medicinos priemonę R. Č. turėtų tęsti ambulatorinį gydymą, kadangi vaistus vartoti asmuo privalo nuolat. Esant tokioms aplinkybėms mano, kad yra pagrindas panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę.

Prokurorė siūlo teikimą tenkinti esant nurodytiems pagrindams.

R. Č. teismo posėdyje parodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, dirba, daug kuo domisi, nebenori daugiau suklysti ir žada toliau gydytis bei vartoti paskirtus vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi R. Č. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi R. Č., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Asmens sveikatos būklei pagerėjus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vėliau šios priemonės taikymas pratęstas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į griežtesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į griežtesnę (BPK 405 straipsnio 4 dalis). Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 1 d. medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Č., kuriam yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, rekomenduojama panaikinti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro atstovo paaiškinimo teisme, pateiktos gydytojų Komisijos išvados apie asmens būklę, matyti, kad R. Č. sveikatos būklė stabilesnė, asmuo nuolat vartoja vaistus, lankosi gydymo įstaigoje, dirba. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas daryti išvadą, kad asmeniui išnyko būtinybė toliau taikyti paskirtą priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, todėl ji naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.