Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 16 d., lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, vairuojamojo automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu kliudė priešpriešine eismo juosta važiuojančio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Protokole pažymėta, jog šiais savo veiksmais V. M. pažeidė KET 141.3 ir 231 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

II.

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam įspėjimą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukė, nenustačius jo veikoje šio įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad V. M. kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos įrodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas, nukentėjusiojo Z. J. paaiškinimas, transporto priemonių apžiūros aktai, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai bei automobilių foto nuotraukos, darytos po eismo įvykio. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, stabdomas Z. J., sustojo ir kartu laukė policijos pareigūnų (o tai patvirtina, jog jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės), į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo). Administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl eismo įvykio sukėlimo teismas nutraukė nurodęs, jog kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje byloje nėra įformintas. Byloje nėra duomenų apie eismo įvykio vietą, pažeidimo pobūdį, grąžinus bylą tyrimui papildyti nebuvo surinkta objektyvių, neprieštaringų duomenų, kad V. M. nesilaikė KET 141.3 punkto reikalavimų ir apgadino Z. J. vairuojamą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu V. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad sprendimas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, yra pagrįstas ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, pažeidėjo asmenybė bei tai, kad sustabdytas nukentėjusio asmens jis kartu su juo laukė policijos pareigūnų) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Tokios aplinkybės yra reikšmingos nuobaudos individualizavimui sankcijos ribose, bet ne išimtinių nuostatų taikymui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nutraukė administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje teiseną, nurodęs, jog nėra nustatyta įvykio vieta. Tačiau netinkamas įvykio vietos nustatymas nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas neanalizavo situacijos, nevertino eismo įvykio aplinkybių, nesprendė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Tad, atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra ypač per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nebuvo. Dėl šių priežasčių Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. priimtas procesinis sprendimas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą patenkinti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.