Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-431-651/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
AN2-431-651/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01032-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Gediminas Lukauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-431-651/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01032-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė S. B. 2021 m. birželio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. M. už tai, kad jis 2021 m. birželio 28 d., 0 val. 8 min. ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu bandymu nustatytas 0,55 ± 0,01 prom. girtumo laipsnis, antru bandymu – 0,49 ± 0,01 prom. girtumo laipsnis). Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės V. K. 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7564-2021 V. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi Nr. II-668-906/2021 skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7564-2021 paliko nepakeistą. Patikslino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-08-03 nutarimo Nr. 30-ANR_N-7564-2021 motyvuojamąją dalį, pašalindamas iš jos nustatytą V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad „administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Kiekvienas administracinio nusižengimo sudėties požymis gali būti konstatuotas tik tada, kai jo būvimą neabejotinai patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma. Teismas netinkamai tyrė bei vertino atlikto kraujo tyrimo rezultatą, dėl to netinkamai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, t. y. tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus dėl apeliantui nustatyto girtumo laipsnio, kadangi pareigūnų alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai aiškiai skiriasi. Nusižengimui nustatyti buvo panaudota techninė priemonė alkotesteris „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmu bandymu nustatytas 0,55 ± 0,01 prom. girtumo laipsnis, antru bandymu – 0,49 ± 0,01 prom. girtumo laipsnis. Po protokolo surašymo nuvykus į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių buvo atlikta apžiūra ir surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas. Aparatu „Drager Alcotest 5510“ pirminiu tyrimu 0 val. 52 min. buvo nustatytas 0,36 prom. girtumo laipsnis, pakartotiniu tyrimu 1 val. 5 min. nustatytas 0,32 prom. girtumo laipsnis. Taip pat 0 val. 55 min. buvo atliktas biologinės terpės bandinys, t. y. paimtas kraujas, iš kurio buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 0,31 prom. girtumo laipsnis. Atlikto kraujo tyrimo rezultatai rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatas yra nepatikimas ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį.

4.2. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pareigą būti aktyvus, imtis priemonių svarbioms aplinkybėms nustatyti, tinkamai vertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė. Teismas konstatuodamas, kad abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo, tai grindė prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio teiginiais.

4.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, bylose dėl administracinių nusižengimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 metų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu naudojasi įtariamasis ar kaltinamasis. Ir kasacinis teismas laikosi tokios nuomonės, jog atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami iš esmės tie patys reikalavimai ir tikslai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju nei Institucija, nei teismas šios nuostatos nesilaikė.

Šalies argumentai

4.4. Be to, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tyrimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per vieną valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Šiuo atveju kraujo tyrimas dėl neblaivumo nustatymo buvo atliktas pagal visas nustatytas taisykles ir yra tinkamas įrodymas šioje byloje, jis pagrindžia, kad šiuo atveju yra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų gautų rezultatų ir medicinos įstaigoje gautų rezultatų, todėl turi būti remiamasi gautu kraujo tyrimo rezultatu, kuris įrodo, kad transporto priemonę apeliantas vairavo neviršydamas įstatymais leistinos neblaivumo normos. Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai alkotesterio rodmenys neatitiko kraujo tyrimo metu gauto alkoholio kiekio kraujyje rezultato ir dėl šios priežasties asmenys nebuvo traukiami atsakomybėn įvertinus kraujo tyrimą kaip patikimesnį įrodymą. Skundžiamoje nutartyje teismas, net ir esant prieštaravimų tarp gautų rezultatų, kaltę paneigiančius duomenis aiškino ne administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai, bet rėmėsi išimtinai tik kaltinančiais duomenimis.

4.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą išliko abejonių dėl įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumo (ištyrus alkotesteriu), galima spręsti ir iš medicininėje literatūroje minimų faktų, jog iškvėptame ore esančiam alkoholio kiekiui įtakos gali turėti dantų kariozinė būklė (dantų ėduonis), česnako ar svogūno valgymas, dantų skalavimo skysčio vartojimas ir kiti veiksniai. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad žmonių organizmai skirtingai metabolizuoja alkoholį, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

4.6. Taip pat nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitų pagrįstų įtarimų), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą. Pagrindą abejoti įvykio metu policijos pareigūnų užfiksuotų rodmenų tikslumu įrodo ir įvykio metu užpildytas Neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad įvykio metu apeliantui nebuvo nustatytas nei iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nei neadekvati elgsena, nei nerišli kalba ar nekoordinuoti judesiai. Buvo nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) galėjo. Daro išvadą, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareigūnų alkotesteriu gauti duomenys galėjo būti nepatikimi.

4.7. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ įtvirtina teisėtą galimybę asmeniui pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje. Alkotesterio matavimo rezultatai negali būti vertinami kaip vienintelis galimas ir neginčijamas neblaivumo nustatymo šaltinis, o medicininės apžiūros metu nustatytas blaivumas ar neblaivumas negali būti visiškai atmetamas tuo pagrindu, kad jis atliktas vėliau nei tikrinimas alkotesteriu (atliktas laikantis teisės aktuose nustatyto termino, t. y. 1 valandos), nes priešingu atveju netektų prasmės minėtos teisės aktų nuostatos dėl asmens neblaivumo tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje. Nė vienam iš minėtų įrodymų šaltinių negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė, kiekvienas jų turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje ir taip nustatant jų patikimumą ir įrodomąją vertę. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad medicininės apžiūros tikslas – gauti kuo tikslesnius duomenis dėl asmens organizme esančio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, todėl pagrindinis ir esminis apžiūros etapas – būtent tiriamųjų medžiagų paėmimas ir jų ištyrimas. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti specialisto išvados duomenimis, kuriais remiantis apeliantui buvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje – 0,31 promilės.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis yra teisėta ir pagrįsta, įrodymai byloje įvertinti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai. Byloje užfiksuoti neginčijami įrodymai, kad V. M. vairavo transporto priemonę neblaivus (0,49 promilės), už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, veika kvalifikuota tinkamai. V. M. paskirta nuobauda yra adekvati administracinė nuobauda, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, skirtą būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už šį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pagrįstumo klausimas. V. M. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodydamas, kad automobilį vairavo neblaivus, tačiau ne daugiau kaip 0,4 promilės girtumo laipsnio, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija V. M. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. M. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

10. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, ginčijant nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, susijęs su apelianto teigimu, jog negalima daryti neginčijamos išvados, jog jis vairavimo metu buvo neleistino neblaivumo, kadangi jis nesutikdamas su alkotesterio parodytais rezultatais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, kur buvo atlikta apžiūra ir surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad aparatu „Drager Alcotest 5510” pirminiu tyrimu 0 val. 52 min. buvo nustatytas 0,36 prom. girtumo laipsnis, pakartotiniu tyrimu 1 val. 5 min. nustatytas 0,32 prom. girtumo laipsnis. Taip pat 0 val. 55 min. buvo atliktas biologinės terpės bandinys, t. y. paimtas kraujas. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,31 promilės etilo alkoholio.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 29 punktas numato, jog jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiuo atveju, praėjus mažiau nei valandai nuo to laiko, kai policijos pareigūnai nustatė lengvą girtumo laipsnį, apeliantas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.

12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai rodo asmens būseną vairavimo metu. Paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018, 2K-121-697/2018, 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Tuo tarpu medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikro laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.

13. Nuo apelianto tikrinimo alkotesteriu (0 val. 8 min.) ir jo kraujo mėginio paėmimo (0 val. 55 min.) praėjo šiek tiek mažiau nei viena valanda. Laikas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis apelianto organizme turėjo sumažėti, atsižvelgiant dar ir į paties apelianto paaiškinimus, jog jis alkoholį vartojo ryte, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų.

14. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad praėjus beveik valandai laiko V. M. kraujyje etilo alkoholio kiekis galėjo sumažėti, tačiau jo vis dar buvo rasta, o tai tik patvirtina, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus. Pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Tiek Institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl V. M. neblaivumo laipsnio, su šia pozicija sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

15. Apeliantas pažymi, kad teismas turėjo pareigą būti aktyvus, imtis priemonių svarbioms aplinkybėms nustatyti, tinkamai vertinti byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė. Su šiuo teiginiu apygardos teismas negali sutikti. Kaip nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju byloje esantiems neaiškumams dėl apelianto neblaivumo pašalinti ir siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes buvo paskirta ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusižengimo padarymo metu apelianto kraujyje galėjo būti nuo 0,3883 iki 0,5058 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ekspertizės metu buvo atlikti tik teoriniai skaičiavimai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja. E. Widmarkas įrodė, kad suaugusiojo kraujyje ramybės būsenoje per vieną valandą (60 minučių) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Remiantis Vidmarko formule oksidacijos faktorius, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, lygus nuo 0,1 promilės (miegant) iki 0,25 promilės (dirbant sunkų fizinį darbą). Remiantis Vidmarko formule atlikti skaičiavimai iš dalies patvirtino aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu apeliantas buvo objektyviai neblaivus, kai jo neblaivumas buvo daugiau negu 0,4 promilės. Esminio prieštaravimo tarp apelianto kraujyje nustatytos etilo alkoholio koncentracijos ir alkotesterio rodmenų nėra. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad išvadoje pateikta alkoholio koncentracija – nuo 0,3883 iki 0,5058 promilės – akivaizdžiai nepaneigia rezultatų, užfiksuotų alkotesteriu. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šio ekspertinio tyrimo rezultatai neprieštarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, kartu ir sustiprina išvadą, kuriai pritaria ir apygardos teismas, jog alkoholio koncentracija apelianto kraujyje 2021 m. birželio 28 d. 0.08 val. viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apygardos teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai yra nustatyta, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl pripažintina, jog apylinkės teismas šioje byloje tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą išliko abejonių dėl įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumo. Nurodoma, kad medicininėje literatūroje minima, jog iškvėptame ore esančiam alkoholio kiekiui įtakos gali turėti dantų kariozinė būklė (dantų ėduonis), česnako ar svogūno valdymas, dantų skalavimo skysčio vartojimas ir kiti veiksniai. Tačiau apeliantas nepateikia duomenų, kokie veiksniai šiuo konkrečiu atveju galėjo turėti įtakos alkotesterio duomenimis. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju tokie teiginiai laikytini gynybine versija, pateikta siekiant išvengti atsakomybės.

17. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagrindą abejoti įvykio metu policijos pareigūnų užfiksuotų rodmenų tikslumu įrodo ir įvykio metu užpildytas Neblaivumo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad iš jo turinio matyti, kad įvykio metu apeliantui nebuvo nustatytas nei iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nei neadekvati elgsena, nei nerišli kalba ar nekoordinuoti judesiai, buvo nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) galėjo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. 5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ reglamentuoja, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (5 punktas, 5.1 punktas, 5.1.1 punktas, 5.1.2 punktas). Priešingai, nei teigia apeliantas, minėtas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad buvo nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudojant bekontaktį alkoholio detektorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad nebuvo nustatyta nei neadekvati elgsena, nei nerišli kalba ar nekoordinuoti judesiai, kad buvo nustatyta, kad galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), nesudaro pagrindo teigti, kad prieš atliekant patikrinimą alkotesteriu nebuvo įvertinta bendra vairuotojo būklė. Juolab, kad Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje nėra nurodytas minimalus privalomų nustatyti požymių, leidžiančių įtarti, kad asmuo yra neblaivus, skaičius, šių požymių sąrašas, nurodytas Metodikoje, taip pat nėra baigtinis.

18. Apygardos teismo vertinimu, V. M. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (kuris yra privalomas) minimaliam terminui yra tinkamai individualizuotos, taip pat proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei ir teisingos. Apeliaciniame skunde tai nėra ginčijama.

19. Remiantis išdėstytais argumentais, nusprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. M. padarė ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė