- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1178-657/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04614-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus rajono savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-470/2012 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei I. V., trečiajam asmeniui Alytaus rajono savivaldybei dėl įpareigojimo duoti sutikimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. T. (K. T. teisių perėmėjas), kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę I. V. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos duoti sutikimą atlikti pagal pateiktą projektą jam (ieškovui) priklausančios namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją, t.y. statyti dviejų aukštų su rūsiu namo priestatą, nugriaunant esamą vieno aukšto namo priestatą (T.1, b.l. 95-96).
Nurodė, kad jis su atsakove yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) bendratučiai. 2010-02-22 atsakovė I. V. notarine tvarka patvirtino savo sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, o būtent atsakovė sutiko, kad jis nugriautų esamą vieno aukšto priestatą ir vietoje jo pastatytų dviejų aukštų naują priestatą su rūsiu. Atsakovė taip pat sutiko, kad priestatas būtų statomas prie jai priklausančios sklypo dalies ir būtų priblokuotas prie jai priklausančios namo dalies pietinės sienos visu šios sienos ilgiu, todėl jis užsakė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą. 2010-09-29 atsakovė kreipėsi į sutikimą patvirtinusią notarę R. S. ir jį atšaukė. Jam buvo išsiųstas pranešimas, kad atsakovė naikina savo 2010-02-22 duotą sutikimą dėl namo rekonstrukcijos, o 2010-10-01 jis gavo raštą iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos, kuriuo buvo informuotas, kad savivaldybė atsisako išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, nes bendraturtė I. V. atšaukė savo sutikimą. Kartu buvo siūloma parengto projekto sprendimus suderinti su atsakove. Tokį atsisakymą ieškovas nurodo laikantis neteisėtu, kadangi visus projektavimo darbus jis atliko turėdamas bendraturtės rašytinį sutikimą, projektavimo darbams išleido lėšų ir laiko, kad atsakovės atšaukimas duoto sutikimo ir atsisakymas jį duoti yra nemotyvuotas ir pažeidžia jo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.
Teismas nustatė, jog kad ieškovas ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovas V. T. nuosavybės teise valdo butą Nr. 1, atsakovė I. V. – butą Nr. 2. 2010-02-22 atsakovė I. V. tuometinei būsto savininkei K. T. davė sutikimą atlikti jai priklausančios namo dalies rekonstrukciją, o būtent, griauti esamą vieno aukšto priestatą ir vietoje jo statyti naują dviejų aukštų priestatą su rūsiu, kuris būtų statomas prie pat I. V. priklausančio žemės sklypo ribos ir būtų priblokuotas prie jai priklausančios namo dalies pietrytinės sienos visu šios sienos ilgiu. Tokį savo sutikimą atsakovė I. V. patvirtino Alytaus 2-ajame notarų biure (b.l. 7). Ieškovas parengė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą. 2010-09-29 atsakovė I. V. atšaukė savo duotą sutikimą namo rekonstrukcijai, dėl ko Alytaus miesto savivaldybės administracija 2010-10-01 raštu atsisakė išduoti leidimą statyboms (rekonstrukcijai).
Teismas taip pat nurodė, kad iš pateikto į bylą rekonstrukcijos projekto (b.l. 58-92) matyti, kad pagal jį atlikus rekonstrukciją, būtų užstatyti trys atsakovei priklausantys langai, išeinantys iš vonios, laiptinės ir kambario (b.l.118-119), tuo tarpu architektas D. D. 2010 m. rengdamas rekonstrukcijos projektą pagal tuometinės namo bendraturtės K. T. pateiktą gyvenamojo namo planą, kuriame nebuvo pažymėti atsakovės gyvenamojo būsto langai sienoje, prie kurios pagal projektą buvo suprojektuotas priestatas (T.1, b.l. 77-78), neturėjo tikslios informacijos apie faktinę namo būklę. Esant tikimybei, kad užsakovė neatskleidė architektui pilnos informacijos apie esančius bendraturtės I. V. langus sienoje, o atsakovei I. V. nesuprantant savo duoto sutikimo esmės ir padarinių, teismas padarė išvadą, kad atsakovės teisė žinoti, kokia numatoma namo rekonstrukcija, akivaizdžiai buvo pažeista.
Teismas taip pat pripažino, kad sutikimas aklinai užstatyti atsakovei priklausančius tris langus reiškia jos gyvenimo sąlygų žymų pabloginimą, ir nors jokia teisės norma nedraudžia šaliai dėl vienokių ar kitokių priežasčių apsispręsti bloginti savo gyvenimo sąlygas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesuprato savo duoto sutikimo esmės ir iš to kylančių neigiamų pasekmių jos gyvenimo kokybei. Tuo tarpu ieškovas V. T. nurodė, kad po sutikimo atšaukimo jis su atsakove nebendravo, nesidomėjo motyvais, dėl kurių ji sutikimą atšaukė, bylos eigoje jis savo reikalavimų nekeitė, esamo projekto nekoregavo, t.y. ir toliau siekia atlikti namo rekonstrukciją, kurios išdavoje būtų likviduoti trys atsakovei priklausantys langai vertindamas, kad tokia faktinė padėtis turi tenkinti ir jį, ir atsakovę. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovui, kaip bendraturčiui, įgyvendinti teisę į rekonstrukciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pakoreguojant jam priklausomos namo dalies rekonstrukcijos projektą taip, kad nebūtų užstatyti atsakovei priklausančios namo dalies langai, duoti sutikimą jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijai (T.2, b.l. 39-40). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad atsakovė galėjo nesuprasti savo duodamo sutikimo esmės yra be pagrindo. Atsakovė nėra pripažinta neveiksnia, sutikimą, pagal kurį buvo rengiamas projektas, ji pasirašė pas notarę, ji gerai suprato, kad rekonstrukcijos metu, jos trys langai galimai bus užstatyti, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu jis nesutiko koreguoti projekto taip, kad langai nebūtų užstatyti, tačiau su tuo nesutiko atsakovės dukra. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą namo dalies rekonstrukcijai pažeidžia jo teises, nes supuvęs stogas, stogo gegnės, namo siena, pro kiaurą stogą bėga vanduo, nes atsakovės namo dalyje nėra įrengti latakai nubėgti lietaus vandeniui
Atsiliepimas
Atsakovė I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 49-51). Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad namo rekonstrukcija pagal ieškovo pateiktą rekonstrukcijos projektą pažeistų atsakovės teises ir pablogintų gyvenimo sąlygas. Duodama sutikimą ji nebuvo supažindinta su projektu, nežinojo, kad po rekonstrukcijos bus užstatyti langai, todėl atšaukė savo sutikimą. Ieškovo nurodyti trūkumai supuvęs stogas, stogo gegnės, namo siena ir kt. gali būti ištaisomi ir be namo rekonstrukcijos, o atliekant remonto darbus, nebloginant atsakovės gyvenimo sąlygų. Atsiliepime pažymi, kad rekonstrukcijos projekto koregavimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl toks ieškovo prašymas negali būti tenkinamas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 3 p., 23 str. 6 d. 2 p.). Bendraturtis, siekiantis rekonstruoti statinį, kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Tačiau kiti bendraturčiai, šiuo atveju atsakovė, gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tam, kad atsakovė galėtų tinkamai išreikšti savo poziciją dėl būsimos statybos darbų (rekonstrukcijos) poveikio jos teisėms, statytojas (ieškovas) turėjo savo siekius jai atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nurodyta, kad eskizinio projekto tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Ieškovas pateikė architekto D. D. parengtą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą (T.1, b.l. 58-83), tačiau pagal šį parengtą projektą yra užmūrijami trys atsakovei priklausančios namo dalies langai. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas apeliaciniame skunde prašydamas pakoreguoti jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos projektą taip, kad nebūtų užstatyti atsakovei priklausančios namo dalies langai.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu apelianto prašymą tenkinti ieškinį pakoreguojant jam priklausomos namo dalies rekonstrukcijos projektą taip, kad nebūtų užstatyti atsakovei priklausančios namo dalies langai, duoti sutikimą jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijai. Pažymėtina, kad visa statybų dokumentacija yra rengiama pagal įstatymais, taisyklėmis ir normatyvais griežtai nustatytą tvarką. Nei statybos (rekonstrukcijos) projektų rengimas, koregavimas, nei leidimų išdavimas statybai (rekonstrukcijai) pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nėra priskiriama teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2010 m. architekto D. D. parengtas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir blogina jos gyvenimo sąlygas. Kita vertus, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą namo dalies rekonstrukcijai pagal byloje pateiktą projektą neatima iš ieškovo teisės kreiptis į atsakovę dėl sutikimo namo rekonstrukcijai ir jo teisės rekonstruoti jam priklausančią namo dalį pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtą projektą, o atsakovei nesutikus duoti tokio sutikimo savo teises ginti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Atsakovas 2012 m. gegužės 28 d. teismui pateikė prašymą leisti duoti paaiškinimus dėl priimto sprendimo (T.2, b.l. 59). Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimui terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.) ir bylą buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 331 str.). Šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas leisti duoti paaiškinimus dėl priimto sprendimo netenkintinas
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo ir esant ieškovės prašymui bei išlaidų dydį patvirtinantiems įrodymams (T.2, b.l. 53), atsakovei I. V. iš apelianto V. T. priteistina 1000,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.