Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. S. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI, Institucija) 2010 m. liepos 14 d. nutarimu paskyrė 3 500 litų baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, būdamas individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) vadovu, netinkamai parengė Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 3, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 16.2 punktą; instruktavo M. K. darbo vietoje neturėdamas tam teisės, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 36 punktą; instruktavo darbo vietoje M. K. neišsamiai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus (pagal netinkamai parengtas saugos ir sveikatos instrukcijas Nr. 3 ir Nr. 9), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 punktą; neatliko profesinės rizikos vertinimo motopjūklininko darbo vietoje ir, vadovaujantis vertinimo rezultatais, neaprūpino M. K. reikiamomis darbo priemonėmis, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 punktą; A. S. nepasitikrino žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities (neatestuotas) teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnį, taip pat pavėluotai instruktavo įvadiniu instruktažu M. K. (priimtas į darbą 2009 m. lapkričio 6 d., instruktuotas 2009 m. lapkričio 23 d.), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 28 punkto 2 papunktį; darbuotojus instruktavo darbo vietoje pavėluotai (M. K. pradėjo dirbti 2009 m. lapkričio 6 d., instruktuotas 2009 m. lapkričio 24 d.), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.1 punktą; M. K. priėmė į darbą, nepasitikrinus jam sveikatos (priimtas į darbą 2009 m. lapkričio 6 d., sveikata patikrinta 2009 m. lapkričio 10 d.), tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnį; siunčiant M. K. pasitikrinti sveikatos, jo medicininėje knygelėje neįrašė kenksmingų faktorių jo būsimoje darbo vietoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Dėl profilaktinių patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose 7 punkto 2 papunktį; netinkamai vedė devyniems darbuotojams mokymus, sumažinant mokymo laiką, pagal darbuotojų miško ruošos mokymo programą (mokymui skirta 32 val., o A. G., K. Ž. mokyti apie 13 val.), tuo pažeidė Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos klausimais bendrųjų nuostatų 3 punktą; darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo faktiškai dirbto laiko (2009 m. gruodžio 11 d. S. N., D. U., R. V., V. Č. dirbo apie 8 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje parašyta, kad dirbo 4 val.), tuo pažeidė Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų teisėjų kolegija nekartoja.

Dėl A. S. apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pašalinus VDI Kauno skyriaus 2010 m. vasario 20 d. reikalavime nurodytus pažeidimus, VDI Kauno skyriaus pareigūnas negalėjo taikyti administracinės atsakomybės už tą patį pažeidimą pagal kito ATPK straipsnio, t. y. 41 straipsnio 1 dalies, dispoziciją (b. l. 66-69), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog reikalavimas pašalinti nustatytus pažeidimus nedraudžia pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už tai, jog padaromas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.), todėl administracinių teisės pažeidimų pašalinimo faktas nesudaro pagrindo netraukti asmens administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog asmens administracinė atsakomybė galima tiek pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį, pažeidus darbo įstatymus, darbų saugos ir darbo higienos norminių teisės aktų reikalavimus, tiek pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį, t. y. neįvykdžius VDI pareigūnų teisėtų reikalavimų pašalinti nustatytus darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Dėl Institucijos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog administracinį teisės pažeidimą surašęs pareigūnas neturėjo galimybės nustatyti kai kurių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų padarymo laiko, teisėjų kolegija pažymi, jog administracinio pažeidimo laikas yra viena svarbiausių aplinkybių, kurios turi būti tiksliai nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog A. S. inkriminuojami pažeidimai, t. y., jog A. S. vedė mokymus devyniems darbuotojams sumažindamas mokymo laiką pagal darbuotojų miško ruošos mokymo programą (mokymui skirta 32 val., o A. G., K. Ž. mokyti apie 13 val.), tuo pažeisdamas Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos klausimais bendrųjų nuostatų 3 punktą; darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėjo faktiškai dirbto laiko (2009 m. gruodžio 11 d. S. N., D. U., R. V., V. Č. dirbo apie 8 val., tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje parašyta, kad dirbo 4 val.), tuo pažeisdamas Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo 4 punktą, nebuvo susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl administracinė nuobauda už šiuos pažeidimus turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, nes tai yra trunkamieji teisės pažeidimai, tačiau šių pažeidimų paaiškėjimo diena administracinio teisės pažeidimo protokole nedetalizuota, kaip ir nedetalizuota tai, kada buvo gauta informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą (b. l. 26-27). Dėl kaltinimų A. S. netinkamu Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 ir Miško pjovėjo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 parengimu; M. K. instruktavimu darbo vietoje neturint tam teisės; neišsamiu M. K. instruktavimu darbo vietoje, vertinant, kad M. K. nebuvo instruktuotas, neatlikus profesinės rizikos vertinimo motopjūklininko darbo vietoje; neaprūpinus M. K. reikiamomis darbo priemonėmis pjauti (nuleisti) medžius; nepasitikrinus žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities teisės aktų nustatyta tvarka; siuntimu M. K. pasitikrinti sveikatos jo medicininėje knygelėje neįrašius kenksmingų faktorių jo būsimoje darbo vietoje, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas minėtų pažeidimų padarymo laikas, kas svarbu vertinant administracinės nuobaudos skyrimo terminus ATPK 35 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir todėl pagrįstai konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. suformuluotas paminėtas kaltinimas be administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Institucija, surašanti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis remdamasi inkriminuoja asmeniui ATPK pažeidimus, kadangi būtent kaltinimo, suformuoto administracinio teisės pažeidimo protokole, pagrindu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Institucija šios savo pareigos tinkamai neįvykdė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Kėdainių rajono policijos komisariato 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 53-54), kuriame konstatuota, jog M. K. ne dėl darbdavio kaltės, o pats suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, padarė pažeidimus, kurie yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, pirmosios instancijos teismas neinterpretavimo minėto nutarimo, kaip perkvalifikuojančio M. K. patirtą traumą iš sunkios į lengvą. Remdamasis 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. S. inkriminuojami pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, t. y. nenustatytas priežastinis ryšys tarp M. K. traumos ir neteisėtų A. S. veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog A. S. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių ir todėl jam netaikomas ATPK 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos teisinį santykį reglamentuojančias normas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. S. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.