- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-643-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03888-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- S. Č.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovas A. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. Č. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo, prašydama nustatyti laikiną nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą su pareiškėja (motina) ir uždrausti atsakovui (tėvui) bendrauti su nepilnamete.
2. Nurodė, kad su atsakovu susituokusi nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra. Tėvui gyvenant skyriumi, vaiko mama neribojo jo bendravimo su dukra. Jos tvirtinimu, ji jau kurį laiką stebėjo pasikeitusį mažametės elgesį po laiko, praleisto su tėvu, neigiamas mergaitės emocijas, nenorą vykti pas tėvą, vengimą intymių vietų lietimo, atliekant vaiko higienos procedūras, aprengiant arba nurengiant. 2019 m. rudenį dukra visiškai pradėjo vengti bendravimo su tėvu, kategoriškai atsisakydama pas jį važiuoti.
3. Pareiškėja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio grindžia 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iame skyriuje pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-03298-20 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje (Seksualinis prievartavimas). Tyrimas pradėtas pagal globos namų „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 10 d. raštą Nr. 2.1.-31 dėl galimai prieš mažametę panaudotos seksualinės prievartos.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Nurodė, kad pareiškėja prašymą grindžia vieninteliu savo pareiškimu globos namams „(duomenys neskelbtini)“, kitų pareiškėjos teiginius patvirtinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjui nėra pareikšti įtarimai, nėra taikytos kardomosios priemonės, todėl šiuo atveju pareiškėja savo veiksmais labiausiai kenkia šalių bendram vaikui, o ne siekia išspręsti situaciją.
5. Tarnyba pateikė išvadą dėl pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo. Nurodė, kad Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma (2020 m. sausio 24 d. buvo vertinama nepilnametės situacija, nuo 2020 m. sausio 30 d. šeimai taikoma atvejo vadyba). Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko interesus ir vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Nustatė laikiną nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą kartu su pareiškėja iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Uždraudė atsakovui A. R. bendrauti su nepilnamete dukra iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
7. Teismas pripažino esant įstatymines prielaidas laikinąsias apsaugos priemones taikyti iki ieškinio pareiškimo dienos.
8. Teismas nurodė, kad CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai prioritetiniais vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
Dėl laikino draudimo bendrauti su nepilnamečiu vaiku
9. Teismas nurodė, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą, teismas, šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas – gali uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir atsakovas turi dukrą, gim. 2016 m. rugsėjo 24 d. Šalys gyvena skyrium nuo dukters gimimo.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjos prašymas uždrausti suinteresuotam asmeniui matytis (bendrauti) su vaiku, grindžiamas pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo dukros seksualinio išnaudojimo bei tvirkinimo (BK 150 straipsnio 4 dalis), tuo, kad vaikui, pareiškėjos teigimu, nesaugu būti su tėvu, kyla reali grėsmė mažametės interesams.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03298-20 pagal globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 2.1-31, nes mergaitė Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 8 d. jos motinos prašymu buvo konsultuota ten dirbančių specialistų. Remiantis byloje esančia Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pažyma minėtame ikiteisminiame tyrime niekam nėra pareikšti įtarimai. Mažametės tėvas ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teismo vertinimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina, kad buvo atlikta nusikalstama veika. Tačiau teismas neatmetė galimybės, kad, pasitvirtinus įtarimams, vaikui kiltų reali grėsmė ir pavojus.
Atsiliepimas
13. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas gali užsitęsti, į tai, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, taip pat į Tarnybos byloje pateiktą išvadą, įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą - uždrausti tėvui bendrauti su dukra iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti vaiko interesai.
Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
14. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismas nurodė, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti tėvui bendrauti su dukra iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant vaikui užtikrinti stabilią aplinką, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir civilinės bylos nagrinėjimas, yra pagrindas nustatyti ir laikiną nepilnamečio gyvenamąją vieta su pareiškėja. Teismas atkreipė šalių dėmesį, kad, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinai sureguliuotų klausimų pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
15. Atsakovas A. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
15.1. Atsakovas nėra įtariamasis ikiteisminiame tyrime, jo statusas – specialaus liudytojo, todėl vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesudarė teismui pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ją pritaikius, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaiku būtų nepagrįstai apribota, dėl ko galėtų vaiko ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti. Skundžiama nutartis nėra pagrįsta ir pažeidžia atsakovo, kaip vaiko tėvo, teises ir neleidžia vykdyti savo pareigų vien dėl konfliktinių santykių su ieškove.
Atsiliepimas
15.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus. Ieškovė melagingai teigė, kad 2019 metų rudenį dukra pradėjo vengti bendravimo su tėvu, kategoriškai atsisakydama pas jį važiuoti, dėl ko prašė uždrausti tėvui bendrauti su dukra. Tai visi žodiniai ieškovės argumentai, kurių pakako teismui, kad uždraustų tėvui matyti dukrą. Teisėja kažkodėl nurodė atsakovui įrodyti savo nekaltumą, tačiau neprašė ieškovės įrodinėti atsakovo kaltės. Teisėja atsakovo kaltę preziumavo net nepatikrinusi duomenų ar neišreikalavus bent jau medicininių dokumentų iš ikiteisminio tyrimo.
16. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Pareiškėja niekada neignoravo tėvo teisės matytis ir bendrauti su dukra, niekada nebuvo suinteresuota skųsti vaiko tėvą kompetentingoms institucijoms ir be objektyvaus pagrindo jį šmeižti.
16.2. Prašymas nėra grindžiamas subjektyviais vaiko motinos samprotavimais, kaip mano suinteresuotasis asmuo, o objektyviais duomenimis, t. y. pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuriame atsakovui nėra pareikšti įtarimai, tačiau jis turi šiame tyrime specialaus liudytojo statusą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nepatvirtina, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau sudaro pakankamą pagrindą įtarti, kad prieš mažametį vaiką galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas yra kaltas dėl šios veikos padarymo bus atsakyta tik atlikus visapusišką surinktų įrodymų ištyrimą ir šiuo klausimu priėmus atitinkamą procesinį sprendimą. Suinteresuotojo asmens nurodoma nekaltumo prezumpcija baudžiamajame procese niekaip negali būti susieta su teismo teise ir pareiga taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje civilinėje byloje.
16.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia. Teismas, preliminariai išanalizavęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad šis prašymas nėra akivaizdžiai netenkintinas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas, t. y. ne tik ieškovo reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, bet ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką). Teismas šias sąlygas nustatęs pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones vaiko interesais
16.4. Apeliantas nepagrįstai pareiškėjos elgesį įvardija kaip sąlygotą pavydo dėl jo sužadėtuvių su kita moterimi. Sužadėtuvės, apie kurias niekas nežinojo, įvyko 2019 m. gruodžio 13 d., pareiškėja dar 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi su prašymu į centrą „(duomenys neskelbtini)“ dėl psichologinio vaiko ištyrimo, todėl laiko atžvilgiu nėra jokio logiško paaiškinimo suinteresuotojo asmens teiginiams, susijusiems su jo deklaruojamu pavydu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Byloje spręstina, ar pagrįstai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojančios atsakovo teisę iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo matytis su šalių mažamete dukra bei nustatančios šalių dukros gyvenamąją vietą su motina.
19. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
21. Tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktą, teismas, šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas – gali uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais.
22. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
23. Šiuo atveju teismas nustatė laikiną draudimą vaiko tėvui bendrauti su vaiku, taip pat nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgadamas į tai, kad 2020 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03298-20 pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl galimo mažamečio asmens (šalių dukros) seksualinio prievartavimo.
24. Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminiame tyrime jam nėra pareikšti įtarimai, jo atžvilgiu nėra taikytos kardomosios priemonės, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.
25. Byloje esantys duomenys apie ikiteisminio tyrimo eigą, kuriais vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apeliantas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
26. Asmens apklausa specialiuoju liudytoju nesuteikia jam įtariamojo statuso, o tuo pačiu ir nesudaro prielaidų (kaip įtariamajam) taikyti ir procesines prievartos priemones ar skirti kardomąsias priemones. Tačiau jeigu specialiojo liudytojo apklausos metu gaunama faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus šio asmens apklausą spręstinas klausimas dėl įtariamojo statuso suteikimo.
27. Apeliantui nepateikus duomenų, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepaneigta grėsmė vaiko interesams. Nors apeliantui ir nepareikšti įtarimai, tačiau atsižvelgiant į jo statusą ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl galimos grėsmės vaiko interesams bei taikyti apribojimus atsakovo su vaiku bendravimui. Šiuo atveju teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovui bendrauti su dukra bei logiškai iš to kylančią pasekmę dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, juo labiau, kad vaiko gyvenamoji vieta nuo gimimo ir buvo su motina. Kaip jau minėta, šiuo atveju laikytini prioritetiniais vaiko, o ne vieno iš tėvų interesai.
28. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad nesant atsakovui pareikštų įtarimų ikiteisminiame tyrime, teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra itin griežta. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam šiuo metu yra treji metai ir šeši mėnesiai, bei galimai užtruksiantį ikiteisminį tyrimą, toks ilgas laiko tarpas gali lemti vaiko ir tėvo ryšio nutrūkimą. Todėl atsakovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių švelninimo, paliekant atsakovui teisę matytis su vaiku dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, bendrauti nuotoliniu būdu ar kitu priimtinu būdu.
29. Atskirojo skundo argumentai, kad šalių dukra turėjo sveikatos problemų (iššutimų, paraudimų, alergijos lytinių organų bei sėdmenų srityje), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindu pripažinus ikiteisminio tyrimo dėl galimo vaiko seksualinio išnaudojimo pradėjimą, nebėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo klausimą, todėl teismas dėl jų nepasisako.
30. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laike. Bylos duomenimis, byla pagal pareiškėjos pareiškimą nėra iškelta, pareiškėja yra pateikusi duomenis dėl ikiteisminės tvarkos laikymosi, kreipiantis dėl mediacijos. Byloje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikštas iki ieškinio pateikimo, taigi vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, remiantis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Todėl teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės iki galutinio teismo sprendimo priėmimo neatitinka nurodyto teisinio reguliavimo, todėl keistinos, nustatant jų terminą iki ieškinio pareiškimo.
31. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines bei materialines teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nustatyti laikiną nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą kartu su pareiškėja S. Č. iki ieškinio pareiškimo dienos. Uždrausti atsakovui A. R. bendrauti su nepilnamete dukra iki ieškinio pareiškimo dienos.“.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.