Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2013-02-19 · Byla Nr. N1-996-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
N1-996-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00506-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-996-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00506-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (Anglijoje) elektriku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis 2011 m. balandžio 1 d., apie 22:10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli Architektų g. 4 namo, Vilniuje, iš nukentėjusiosios L. T. rankų išplėšė rankinę, 50 litų vertės, kurioje buvo piniginė, 15 litų vertės, 10 vnt. vienkartinių visuomeninio transporto bilietų, bendros 20 litų vertės, asmens tapatybės kortelė, „DnBNord" ir „SEB" AB banko kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E210", 100 litų vertės, kartu su SIM kortele „Labas", 5 Lt vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą - L. T. priklausantį 190 Lt vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 metų pavasarį, tiksliai datos neatsimena, kartu su pažįstamais, gyvenančiais Lentvaryje, kurių tikslių duomenų nežino, atvažiavo į Vilnių pasivaikščioti, išgerti. Jie nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, tačiau gatvės nežino, nes Vilniaus miesto praktiškai nepažįsta. Tai buvo daugiabučių namų rajonas. Ėjo gatve, kurioje jis pamatė einančią šaligatviu moterį, kuri nešėsi rankinuką. Vietos, kur pamatė tą moterį, negalės parodyti, bet atsimena, kad kažkur netoliese, ant kampo buvo parduotuvė „RIMI“ arba „IKI“. Jo du pažįstami ėjo pirmi, o jis šiek tiek atsiliko nuo jų. Jo pažįstami praėjo pro tą moteriškę, o jam staiga kilo mintis iš moters pagrobti rankinę. Savo draugams nieko nesakė apie savo ketinimus, tiesiog mintis jam kilo staiga. Jis iš nugaros priėjęs prie moters, jai iš rankų išplėšė jos rankinę ir pabėgo. Ar jo draugai bėgo paskui jo neatsimena. Jis nubėgo į netoliese esantį miškelį. Miškelyje visą rankinės turinį iškraustęs ant žemės, apžiūrėjo. Rankinėje rado mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, raudonos spalvos, taip pat atsimena, kad joje buvo piniginė, maišelis su cigarečių nuorūkom. Piniginėje atrodo rado kelis litus metalinėmis monetomis, kas dar tiksliai buvo jau neatsimena. Piniginėje buvo ir banko kortelės ir dar kažkokios kortelės, tiksliai neįsidėmėjo jų, nes visas korteles, piniginę ir pačią rankinę išmetė miškelyje. Nežino ar piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, jos nepastebėjo ir nevogė. Rastą rankinėje telefoną pasiėmė sau, iš jo išsiėmė sim kortelę ir kažkur miškelyje išmetė. Pagrobtą telefoną paėmė, kad vėliau parduoti. Į pagrobtą telefoną įsidėjo savo kortelę, kurios numerio neatsimena, nes jau nesinaudoja juo. Tiksliau neprisimena, ar kortelę įsidėjo iš karto po vagystės, ar kitą dieną. Telefonu naudojosi apie mėnesį, po ko telefonas sulūžo ir jį išmetė, nespėjęs parduoti. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Nori atlyginti padarytą žalą ir atsiprašyti (b. l. 84).

Nukentėjusiosios L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2011 m. balandžio 1 d., apie 22:10 val., išlipo iš autobuso „Riešutų“ stotelėje ir ėjo namo Architektų gatve. Priešais ją ėjo trys vaikinai. Du vaikinai praėjo pro ją, o trečias nuo jų atsilikęs, praeidamas, griebė už jos rankinės ir ją ištraukęs, pabėgo su kitu vaikinu, kuris ėjo prieš įvykį. Kur buvo trečias vaikinas nepastebėjo. Vaikinų atpažinti negali, nes buvo tamsu. Vaikinas, kuris atėmė rankinę, buvo apie 180-185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsia striuke su kapišonu ir tamsiomis kelnėmis. Kitas vaikinas, kurį matė einantį, buvo apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Pavogtos rankinės vertė 50 litų, joje buvo piniginė, 15 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė, 10 visuomeninio transporto bilietų, 20 Lt vertės, bankų mokėjimo kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung E210“ raudonos spalvos, 100 Lt vertės su 5 Lt vertės „Labas“ kortele. Pagrobto telefono „Samsung SGH-E210“ IMEI 358949018502019. Taip pat buvo maišelis su cigarečių nuolaužomis gėlėms tręšti, tačiau materialinės vertės jis neturi (b. l. 21, 22, 92).

Liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2011 m. balandžio pradžioje paprašė savo pažįstamo D. R., kurio pravardė „Lalikas“, duoti pasinaudoti jo mobiliojo ryšio telefonu. Jis davė jai savo telefoną „Samsung“, į kurį įsidėjo savo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu ji pasinaudojo tik vieną kartą, paskambino ir, išėmusi savo kortelę, telefoną grąžino. D. R. yra apie 17 metų, naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Judriojo ryšio telefonų IMEI kontrolės duomenimis, iš kurių matyti, kad į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-E210“, IMEI 358949018502019, iš karto po įvykio buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento numeris 864585940, taip pat vėliau Nr. 864779822 (b. l. 35).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. R. atvirai pagrobė svetimą - L. T. priklausantį 190 Lt vertės turtą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veika yra baigta. Kaltinamojo D. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis D. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodo sutinkantis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašo prokurorės prašomą skirti baudos dydį - 8 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 1040 Lt dydžio baudą, sumažinti iki 500 Lt ir leisti susimokėti ją per 4 mėnesius (b. l. 95).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. R. padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, nusikalstamos veikos padarymo metu D. R. buvo nepilnametis. D. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat jis savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (b. l. 93), kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas (b. l. 51), tačiau 2009-01-13 Trakų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, administracine tvarka baustas (b. l. 52), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 61, 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 62), šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ (Anglijoje) elektriku. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo D. R. atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas nėra, jam skirtina bausmė, kurios paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą (teismas taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją (2003-04-10 Nr. IX-1495)) ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, prokurorės siūlomas 8 MGL (1040 Lt) baudos dydis yra protingas ir proporcingas, tačiau jos mokėjimas išdėstytinas ilgesniam laikotarpiui, o būtent 4 mėnesiams.

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 8 (aštuonių) minimalaus gyvenimo lygio dydžių, tai yra 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt baudą, jos mokėjimą išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 260 (du šimtus šešiasdešimt) Lt.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti D. R., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė