Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybei, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja D. T. teismo posėdyje nurodė, kad yra pareiškėjų kaimynė. Nurodė, kad sutuoktiniui dirbant (duomenys neskelbtini) įmonėje, šeimai buvo suteiktas namas, kurį vėliau liudytojos šeima privatizavo. Paaiškino, kad aptariamu laikotarpiu iš viso buvo pastatyti 7 namai, tarp kurių buvo ir jos bei pareiškėjų namai, vėliau gamyklos sprendimu ir lėšomis buvo atlikta jų rekonstrukcija, ją atliko gamyklos samdyta brigada. Patys žmonės namų neperstatinėjo. Žino, kad pareiškėjai pirko namą, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių nebuvo baigtas jo teisinis įregistravimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams būnant santuokoje (b. l. 9), 1984 m. pareiškėjui pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), kur vėliau įsidarbino ir pareiškėja (b. l. 22-31). Prasidėjus privatizacijai, Lietuvos Respublikos Širvintų rajono valdytojo 1991 m. gruodžio 17 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintas rajono valdybos 1991 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl VĮ (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pareiškėjų namo, 51,6 m² ploto, įvertinto 9 106 rub. (balansinė vertė), perdavimo į Širvintų apylinkės balansą (b. l. 12-13). 1992 m. gruodžio 10 d. Širvintų rajono valdytojo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų ir priklausinių pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti gyvenamąjį butą (patalpą) K. A., Z., ir K. D., F. (b. l. 15-16). 1992 m. sausio 8 d. pareiškėjas sumokėjo Privatizacijos tarnybai 341 rub. už dokumentų sutvarkymą. 1992 m. lapkričio 24 d. pareiškėja per banką sumokėjo iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 9 114 rub. Iš taupomojo banko pranešimo apie lėšų nurašymą matyti, kad tokia pinigų suma buvo „nurašyta“ „už namą Privatizacijos tarnybai“. Iš pareiškėjų taupomųjų knygelių (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šios lėšos buvo „nurašytos“ iš sutuoktinių taupomųjų knygelių, o trūkstamas lėšas pareiškėjai papildomai „nurašė“ iš sąskaitos jos sesuo V. K.. Iš pareiškėjos D. K. sąskaitos taip pat buvo nurašyta 688 rub., nurodant, kad šios nurašytos lėšos yra „už žemę“. Tai patvirtina ir 1992 m. rugpjūčio 6 d. taupomojo banko pranešimas, kad iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos tarnybai buvo „nurašyti“ „už žemę“ 688 rub. (b. l. 21, 37-41). 1992 m. kovo 23 d. perdavimo-priėmimo akte nurodyta 413 rub. suma, už aptariamą gyvenamąjį namą, su ūkio pastatu (b. l. 20). 1993 m. gruodžio 27 d. Butų privatizavimo valstybinė komisija leido pareiškėjams baigti įforminti gyvenamųjų patalpų (67,47 m²) pirkimo-pardavimo procedūrą (b. l. 18-19). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės įsigijimo teisėtą pagrindą (b. l. 34).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1986 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo pareiškėjas (vėliau – ir pareiškėja) jiems suteiktame 51,6 m² ploto name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos Širvintų rajono valdytojo 1991 m. gruodžio 17 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VĮ (duomenys neskelbtini) gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), tarp jų ir pareiškėjų namas, buvo perduoti į Širvintų apylinkės balansą, 1992 m. gruodžio 10 d. Širvintų rajono valdytojo potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų ir priklausinių pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti gyvenamąjį butą (patalpą) pareiškėjams. Byloje pridedamos pareiškėjų sąskaitų, taupomųjų sąskaitų kopijos patvirtina, kad pareiškėjai už aptariamą namą su ūkiniu pastatu, atsiskaitė (b. l. 20, 21, 37-41) ir 1993 m. gruodžio 27 d. Butų privatizavimo valstybinė komisija leido pareiškėjams baigti įforminti 67,47 m² gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo procedūrą. Tai patvirtina byloje esantis minėtos komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (b. l. 18-19). Įvertinus turimus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai būtų įgijęs turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad aptariamas turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog neturi duomenų apie turto priklausymą valstybei ar savivaldybei. Taigi, yra nustatytos pirmosios dvi nuosavybės įgijimo, pagal įgyjamąja senatį sąlygos, t. y. pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo daiktus bei ginčo daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, todėl turi būti sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja likusios nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėjų teigimu, jie aptariamą turtą nepertraukiamai valdo nuo 1986 m. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktos kopijos iš 1983-1990 m. ūkinėse knygose esančių duomenų apie pareiškėjo ūkį, iš kurių matyti, kad pareiškėjas į aptariamos apylinkės teritoriją atvyko 1984 m., pareiškėja 1985 m., padaryti įrašai apie vaikus, pareiškėjų darbovietę ir kt. (b. l. 95-98). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Širvintų seniūnijos 2018 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Širvintų seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad 1991 m. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) skirtame name gyveno pareiškėjai bei R. K., gim (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Pareiškėjai yra sudarę sutartis su komunalines paslaugas namui teikiančiomis bendrovėmis. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta pareiškėjų vardu sudaryta 2000 m. birželio 13 d. vandens tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Taigi, pareiškėjai sąžiningai įgiję minėtą turtą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką.

Byloje kilo klausimas dėl aptariamo turto statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko nuomone, pareiškimas gali būti tenkintas tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog pareiškime nurodytas turtas yra padidintas teisėtai, turint statybos leidimą, priimtas eksploatuoti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams buvo perduotas naudotis 51,6 m² namas, kuris vėliau buvo rekonstruotas. 1993 m. gruodžio 27 d. Butų privatizavimo valstybinė komisija leido pareiškėjams baigti įforminti gyvenamųjų patalpų, kurių plotas jau 67,47 m², pirkimo-pardavimo procedūrą (b. l. 18-19). Pagal kadastrinius duomenis, šiuo metu jo plotas yra 70,47 m² (b. l. 46). Įvertinus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus nustatyta, kad aptariamo namo, kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) pastatytų 6 namų statybą ir vėliau rekonstrukciją dar iki namų privatizavimo momento atliko (duomenys neskelbtini) (reorganizuotas į VĮ (duomenys neskelbtini), vėliau į keletą atskirų bendrovių – AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes be pareiškėjų, byloje patvirtino ir liudytoja D. T., kuriai nuosavybės teise priklauso vienas iš minėtų namų, esantis pareiškėjų namo kaimynystėje (b. l. 70), nurodžiusi, kad visų gamyklai priklausiusių namų rekonstrukciją panašiu laikotarpiu vykdė pati gamykla, savo sprendimu, ir ją atliko gamyklos samdyta brigada, o patys žmonės rekonstravimo darbų neatliko. Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateikti Širvintų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fondo 1967-1968 m. leidimų visuomeninių namų statybos rajone/mieste registracijos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad yra registruotas 1968 m. sausio 9 d. leidimas (duomenys neskelbtini) statyti 3 gyvenamuosius namus, 50,9 m² ploto, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (b. l. 93-94). 1969 – 1989 m. Širvintų rajone išduotų statybos leidimų registracijos knygoje padaryti įrašai apie 1985 m. vasario 28 d., 1985 m. spalio 23 d., 1986 m. kovo 3 d., 1987 m. lapkričio 19 d. išduotus leidimus statybai, (duomenys neskelbtini) (užsakovas – (duomenys neskelbtini) kolūkis) bei nurodytos darbų priėmimo datos – 1986 m. rugsėjo 30 d., 1988 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 88-90), leidimų statybai vykdyti Širvintų rajone nuo 1969 m. registracijos knygoje – įrašas apie 1989 m. vasario 20 d. išduotą statybos leidimą 4 gyvenamiesiems namas (duomenys neskelbtini) (užsakovas – (duomenys neskelbtini) kolūkis) (b. l. 71-77). Teismo vertinimu, visų aukščiau nurodytų įrodymų pakanka konstatuoti, kad tiek aptariamo namo, tiek jo rekonstrukcijos statybos darbus vykdė ne pareiškėjai, bet namo savininkas ((duomenys neskelbtini) bendrovė). Be to, 1993 m. gruodžio 27 d. Butų privatizavimo valstybinė komisija jau leido pareiškėjams baigti įforminti padidintų gyvenamųjų patalpų, kurių plotas 67,47 m², pirkimo-pardavimo procedūrą. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad aptariamo turto (namo) statybos, rekonstrukcijos darbai vyko teisėtai. 2005 m. pareiškėjų iniciatyva buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai (b. l. 42-51).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo nurodytą turtą bei teisėtai, sąžiningai, atvirai (nesislapstydami) valdo šį turtą nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, kaip savo, juo rūpinasi. Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Specialiame interneto tinklalapyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau teisme nebuvo gauta pareiškimų su prašymu, įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas, pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjai, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjai D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.