Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3;

75.6.1; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovės atstovui advokatui Vygintui Viktorui Juknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J., atsakovės O. A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-379-97/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei O. A. J., trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ieškovas paliko šeimą 1999 m. ir nuo to laiko šeima nesirūpino, jos materialiai nerėmė. Šį faktą patvirtino liudytojai A. Č., A. D., A. Č., V. N., Č. D., H. S.. Teismas konstatavo, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, 1999 metais paliko šeimą ir ja nesirūpino, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, šalys nuo 1999 metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, dėl to santuoka nutrauktina dėl santuokos iširimo pripažįstant kaltu ieškovą. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad santuokoje šalys įgijo transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą O. A. J. vardu. Transporto priemonę atsakovė pirko iš savo asmeninių lėšų, t.y. paėmusi iš banko vartojimo kreditą, sutuoktiniai nuo 1999 m. bendro ūkio neveda, todėl transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotus atsakovės vardu. Kadangi gyvenamasis namas buvo pirktas 1993-06-28, t.y. sutuoktiniams gyvenant santuokoje, atsakovė, fakto, kad su ieškovu nuo 1989 m. negyvena ir bendro ūkio neveda neįrodė, teismas, remdamasis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, sprendė, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktiniai nuo 1999 m. kartu negyva, bendro ūkio neveda, atsakovė viena rūpinosi gyvenamuoju namu, jį išlaikė, ieškovas neprisidėjo prie gyvenamojo namo išlaikymo, 2005-09-13 ieškovė paėmė iš AB banko „Hansabankas“ 3.000 Lt kreditą namo remontui, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovui po santuokos nutraukimo lieka garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 10.099 Lt vertės, nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovui paliko 1/3 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, o atsakovei 2/3 dalis gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodė fakto, kad su ieškovu nuo 1989 m. negyvena ir neveda bendro ūkio. Todėl preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors ši prezumpcija yra nuginčijamoji, atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad buvo pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos - kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Teismas esminiu kriterijumi nukrypdamas nuo lygių dalių principo laikė tą aplinkybę, kad ieškovas nuo 1999 m. negyvena ginčo name, neveda bendro ūkio, atsakovė viena rūpinasi namo išlaikymu, 2005-09-13 paėmė iš AB Hansabankas 3.000 Lt kreditą namo remontui. Ši aplinkybė nesudarė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant turtą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo išlaidas, susijusias su namo priežiūra (išskyrus kredito sutartį), kapitaliniu remontu. Faktas, kad atsakovė paėmė 3.000 Lt kreditą namo remontui, atsižvelgiant į turto vertę, negalėjo būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė, sutinkamai su LR CK 4.86 straipsnio nuostatomis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Ji nepateikė įrodymų, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį, t.y. namo remontui. Todėl atsižvelgiant į dalintino turto vertę (ieškinyje nurodyta namo vertė 2007 metų kainomis 175.186 Lt) ir į ieškovo dalį solidariojoje prievolėje išlaikyti gyvenamąjį namą – 1.500 Lt (net jeigu pasitvirtintų aplinkybė, kad paskola buvo panaudota pagal paskirtį) nesudaro pagrindo priteisti atsakovei 2/3 dalis turto. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo dėl to, kad ieškovui buvo priteistas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atsižvelgiant į atsakovės dalį turte pinigine išraiška, kuri sudaro tik 5.049,5 Lt. (viso garažo vertė 10.099 Lt) ir į namo vertę. Sutinkamai su LR CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas turėjo spręsti kompensacijos klausimą už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Teismas visiškai nevertino kitų svarbių aplinkybių, nurodytų LR CK 3.123 straipsnio 2 dalyje - ieškovo turtinės padėties, jo sveikatos būklės, bei dėl to sumažėjusias galimybes gauti pajamų. Ieškovas yra II grupės invalidas, serga vėžiu, gauna tik invalidumo pensiją. Todėl net ir nustačius pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, ieškovo nurodytos aplinkybės savo reikšme yra lygiavertės, todėl nukrypimas nuo lygių dalių turėjo būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Kadangi nuo 1989 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas ir atsakovė gyveno skyrium, todėl turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktiniai neįgijo. Visas ieškovo norimas padalinti turtas yra įgytas atsakovės po to, kai sutuoktiniai gyveno skyrium, įgytas už atsakovės asmenines ar skolintas lėšas, ką patvirtina turto įgijimo rašytiniai įrodymai

Teismas nepagrįstai klaidingai nustatė ieškovo ir atsakovės kaip sutuoktinių pradėjimo gyventi skyrium laiko fakto aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir garažo bokso, registruoto atsakovės vardu, padalijimo.

Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, turėjusias reikšmės nukrypsti nuo lygių dalių principo, nepagrįstai ir nemotyvuotai paliekant ieškovui 1/3 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, o atsakovei - 2/3 gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktas teismo išsireikalautas pažymas (b.l. 60-63) apie įsidarbinimus už 1982-01-01 - 2008-02-29 laikotarpį, ieškovas trumpalaikiai po vieną ar kelis mėnesius dirbdamas į metus, per 26 metus uždirbo tik 14.312 litų, ir kad šiomis gautomis pajamomis niekaip negalėjo prisidėti ir neprisidėjo prie gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir garažo bokso įsigijimo, išlaikymo, eksploatacijos bei remonto. Atsakovė visą laiką dirbo ir uždirbo ženklias pinigų sumas, leidžiančias jai vienai įsigyti brangų turtą ir jį išlaikyti. Atsakovė viena išaugino dukterį ir materialiai rėmė ją iki įsigyjant aukštąjį išsilavinimą (ieškovas materialiai dukters neparėmė iki jai baigiant aukštąją mokyklą, nes nedirbo). Nėra galimybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės padalyti natūra, nes tai eliminuoja ne tik objektyvios priežastys (namo nedalumas, nes namas įrengtas gyventi vienai šeimai), bet ir subjektyvios priežastys (smarkiai komplikuoti ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai, ieškovui dėl jo kaltės palikus šeimą, išėjus gyventi su kita moterimi, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu - gyvenamuoju namu, derinant tarpusavio interesus). Atsakovė mano, kad gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir garažo boksas turėtų būti priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus. Tačiau dėl ilgai užsitęsusio šio ištuokos ir turto padalijimo proceso, ir dėlto smarkiai pablogėjusios atsakovės sveikatos, nenorint aštrinti jau ir taip įtemptų santykių su ieškovu, gerai žinant ieškovo karštą būdą, atsižvelgdama į ieškovo sveikatos būklę, atsakovė sutiko (pirmosios instancijos teismui baigiant nagrinėti bylą), kad garažo boksas asmeninės nuosavybės teise teismo būtų paliktas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo natūra abiem ieškovui ir atsakovei padalyti fiziškai nėra galimybės, atsakovė sutiko, kad gyvenamasis namas su kiemo statiniais būtų priteistas atsakovei, bei sutiko už 1/10 gyvenamojo namo su kiemo statiniais ieškovui kompensuoti pinigais. Tačiau ginčijamu teismo sprendimu buvo nuspręsta 2/3 gyvenamojo namo su kiemo statiniais priteisti atsakovei, o 1/3 - ieškovui. Šiuo sprendimu teismas įpareigoja atsakovę su ieškovu arba gyventi kartu viename name, nors dėl ieškovo kaltės ilgalaikiai ieškovas savo noru negyvena su atsakove, arba atsakovei palikti vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, siekiant išvengti neigiamų pasekmių savo atžvilgiu. Todėl atsakovė mano, kad teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl 1/3 dalies gyvenamojo namo su kiemo statiniais priteisimo ieškovui, nepaisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas savo sprendimu sukūrė tarp atsakovės ir ieškovo tokią konfliktinę situaciją, kokios iki šiol tarp jų nebuvo. Nors teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, turėjusios reikšmės nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovui po santuokos nutraukimo teismas paliko garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 10.099 Lt vertės, bei 1/3 dalį gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė šio namo rinkos vertė 175.186 Lt, o 1/3 sudaro 58.395 Lt.), ieškovas per 26 metus uždirbęs tik 14.312 Lt, šiuo teismo sprendimu nesąžiningai įgyjo nekilnojamojo turto už 72.707 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės atstovas prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi pagal abiejų šalių apeliacinius skundus, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Prašydamas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir patenkinti pilnai jo ieškinį, ieškovas nesutinka su šio teismo sprendimo dalimis dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir dėl turto padalijimo. Atsakovė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nesutinka su teismo sprendimu tik turto padalijimo dalyje. Teisėjų kolegija dėl šalių apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų sprendžia taip:

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

Kauno rajono apylinkės teismas, nutraukdamas 1980 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką, dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažino ieškovą V. J., nors pastarasis ieškiniu kalta dėl santuokos nutraukimo prašė pripažinti atsakovę, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė santuoką nutraukti dėl abipusės sutuoktinių kaltės.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta, nes atsakovė nepateikė jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ( b.l. 27-29), taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 95-96) nurodė, kad ji su ieškovu negyvena nuo 1989 metų rugpjūčio mėnesio, t.y. nuo tada, kada ieškovas ją su mažamete dukterimi paliko, išeidamas gyventi pas kitą moterį, vėliau nesirūpino šeima, neteikė jai materialinės paramos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, jog šalys negyvena nuo 1999 metų. Kadangi ieškovas pats pripažino, kad nuo 1999 metų jis su atsakove kartu negyvena, ir liudytojai A. D., A. Č., V. N., Č. D. ir H. S. tai patvirtino, laikytina, jog pirmosios instancijos teisme tokia aplinkybė yra tikrai įrodyta. Pripažinus, jog šalys kartu negyvena nuo 1999 metų ir kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas ją su mažamete dukra paliko 1989 metais, t.y. dešimt metų anksčiau, negalima pripažinti pagrįstais ir atsakovės nurodytų motyvų apie šeimos iširimo priežastis. Po dešimties metų situacija buvo pasikeitusi iš esmės, šalių duktė, gimusi 1981 metais, 1999 metais jau buvo ne mažametė, o pilnametė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikėti ieškovės paaiškinimais bei vertinti, jog ieškovas paliko šeimą, ja nesirūpino, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija vertina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuo 1999 metų jiems kartu negyvenant. Taip vertindama, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas, teigdamas, kad iš namų buvo išprašytas nesugyvenamo būdo atsakovės, taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės.

Dėl paminėtos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, keistina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuokoje bendrai įgytas turtas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir garažo boksas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o automobilis AUDI 80, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

Nors su tokiu vertinimu nesutinka atsakovė, teigianti, kad gyvenamasis namas ir garažas yra jos asmeninė nuosavybė, o taip pat iš dalies ir ieškovas, kuris ieškiniu bei apeliaciniu skundu prašo kaip santuokinį turtą dalinti ir automobilį, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokoje įgytu turtu pripažino tik gyvenamąjį namą su priklausiniais ir garažą. Automobilį atsakovė įgijo 2004 metais, pasiskolinusi pinigų, t.y. kai šalys jau kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Todėl jis pagrįstai pripažintas atsakovės asmeniniu turtu. Gyvenamąjį namą šalys įsigijo 1993 metais, garažą – 1995 metais t.y. gyvendamos santuokoje. Kad šį turtą atsakovė būtų įgijusi už asmenines lėšas, įrodymų byloje ji nepateikė. Tikėti jos paaiškinimais, jog ji pinigus namo įsigijimui skolinosi, nesant rašytinių tai patvirtinančių įrodymų, ir kada tokiems paaiškinimams prieštarauja ieškovas, negalima.

Priimdamas sprendimą dėl turto padalijimo pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kokia yra tarp šalių dalintino turto vertė, nenustatė, kokiomis dalimis padalina šalių santuokoje įgytą turtą, tik ieškovui paskyrė garažą, ir 1/3 dalį gyvenamojo namo , o atsakovei – 2/3 dalis gyvenamojo namo. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir ieškovas ir atsakovė.

Teisėjų kolegija, pripažinusi, kaip jau paminėta, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta jiems gyvenant santuokoje, yra gyvenamasi namas su priklausiniais ir garažas, yra pagrįstos, netenkina atsakovės apeliacinio skundo. Laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

Vertindama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pirmosios instancijos teismas pagrindo neturėjo. Kad atsakovė tik viena išlaikė gyvenamąjį namą, ėmė kreditą jo remontui, nėra tos aplinkybės , dėl kurių būtų galima paskirti jai žymią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Juo labiau, kad ji nepateikė įrodymų, kad kreditą panaudojo būtent namo remontui. Priešingai, ieškovo bloga sveikata, darbingumo sumažėjimas, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 6 ir 7), sudarytų pagrindą reikalauti didesnės santuokoje įgyto turto dalies. Tačiau ieškovas to neprašo.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, paskiriant kiekvienam iš jų po ½ dalį tokio turto. Ieškovei ir atsakovui paskirtina po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kurio vertė 176186 Lt. Garažas, kurio vertė yra 10099 Lt, ir kurį atsakovė prašo skirti ieškovui, priteistinas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija – 5050 Lt , t.y. pusė garažo vertės. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip pat keistina, paliekant galioti tik šio teismo sprendimo dalį, kuria automobilis pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe.

Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, naujai, vadovaujantis CPK 83, 88, 93 ir 96 straipsnių nuostatomis, paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovo reikalavimai dalyje dėl turto padalijimo patenkinti 96 procentais, nes jis prašė dalinti kaip santuokoje įgytą turtą ir automobilį, kuris pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe. Iš atsakovės todėl priteistinas 96 Lt žyminis mokestis ieškovui, pastarojo sumokėtas už santuokoje įgyto turto padalijimą. Ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo 2781,80 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, patenkinus jo reikalavimus iš dalies, 96 procentai nuo šios sumos, t.y. 2670,50 Lt, iš atsakovės priteistini į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš abiejų šalių 45,30 Lt pašto išlaidų. Jos paskirstytinos proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovės priteistina 45,30 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovo 1,80 Lt į valstybės biudžetą.

Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai turto padalijimo dalyje patenkinti, todėl jam iš atsakovės priteistinas 200 Lt sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis. Sumokėjęs 200 Lt žyminį mokestį ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo likusios 676,80 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, todėl, patenkinus jo apeliacinio skundo reikalavimus, 676,80 Lt iš atsakovės priteistini į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Santuoką, sudarytą 1980 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2525) tarp V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)). nutraukti dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažįstant abu sutuoktinius.

Po santuokos nutraukimo O. A. J. palikti santuokinę pavardę – J, V. J. – J.

- V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti 10.099 Lt vertės garažą (boksą) garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., 1/2 (vieną antrąją) dalį 175.186 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 (vieną antrąją) dalį 169 Lt vertės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

- O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti 1/2 (vieną antrąją) dalį 175.186 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 (vieną antrąją) dalį 169 Lt vertės kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini.)

Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti iš V. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5.050 Lt (penkių tūkstančių penkiasdešimties litų) piniginę kompensaciją O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 45,30 Lt (keturiasdešimt penkis litus ir 30 centų) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 2.670,50 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt litų ir 50 centų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus) žyminį mokestį V. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1,80 Lt (vieną litą ir 80 centų) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą, V. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) , 676,80 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus ir 80 centų žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.