Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą taikyti D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. atlieka bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 14 d.Komisija 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo ir jį paleisti lygtinai su intensyvia priežiūra, nes teigiami elgesio pokyčiai leidžia manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, šiuo metu savo neigiama reikšme persveria komisijos nutarime pažymėtas lygtiniam paleidimui palankias aplinkybes, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis D. M. skunde teigia, jog nutartis neteisėta, nepagrįsta, prieštarauja teismų praktikai, todėl prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lyginio paleidimo. Skundo autorius teigia, jog šiuo atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, kai prieš tai pripažino, jog ankstesnis komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo apeliantui buvo nepagrįstas, pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių principą. Nuteistasis pažymi, jog vienintelė institucija, įgaliota priimti sprendimą dėl lyginio paleidimo yra būtent Komisija.Skunde taip pat akcentuojama pareiga pateikti įrodymus, kad kalinys aiškiai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, įtvirtina ir Europos tarybos rekomendacijoje „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Teigiama, jog šios pareigos nepaisymas yra neteisėta veika.Skunde taip pat nurodoma, jog Kauno apygardos teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad apylinkių teismai dažnai nepagrįstai atsisako tvirtinti nutarimus tais atvejais kai nėra prokurorų prieštaravimų. Šiuo atveju prokuroras pozicijos nepareiškė. Nesant prokuroro prieštaravimo, skundo autoriaus vertinimu, teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė nešališkumo principą.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog vienintelis vertinamasis kriterijus pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas yra ribinis, t. y. tik 4 balais aukštesnis už tą ribą, iki kurios rizika vertinama kaip žema. Be to, Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gausu praktikos kai lygtinis paleidimas buvo taikytas asmenims su dvigubai aukštesne nusikalstamo elgesio rizika. Dėl šių aplinkybių, skundo autoriaus vertinimu, skundžiama nutartis pažeidžia konstitucinį nediskriminavimo principą, todėl, vadovaujantis LR Konstitucijos 7 straipsnio nuostatomis, yra negaliojanti.Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skundo autorius teisus teigdamas, jog vienintelė institucija galinti priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo yra Komisija. Tačiau įstatymas teismą įpareigoja patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. numato pareigą patikrinti ne tik tai, ar Komisija laikėsi teisės aktuose nurodytų procedūrinių reikalavimų, tačiau ir tai, ar išsamiai, visapusiškai įvertino lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar Komisijos išvados dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo yra pagrįstos. Be to, teismas neprivalo vadovautis prokuroro pateikta pozicija dėl lyginio paleidimo, todėl tai, kad nėra oficialiai išreikštos prokuroro pozicijos dėl lyginio paleidimo, neužkerta kelio teismui atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Šiuo atveju Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau apylinkės teismas nustatė, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus ir susipažinusi su pateikta medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir motyvais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (44 balai). Be to, nuo paskutinio vertinimo ji visiškai nepakito, kas leidžia teigti, jog pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Apie nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką byloja ir kitos nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje charakterizuojančios aplinkybės. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis ne visada vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo nustatyta priemonė – laikytis nustatytų elgesio taisyklių, tačiau atvykęs iš Marijampolės pataisos namų nuo 2016 m. gruodžio 9 d. nuteistasis, būdamas lengvosios grupės sąlygomis, 2017 m. kovo 6 d. nubaustas drausmine nuobauda – uždarytas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų už tai, kad vartojo alkoholį. Po šios nuobaudos iki nagrinėjamo nutarimo priėmimo skatintas tik vieną kartą, panaikinant minėtos nuobaudos galiojimą anksčiau laiko. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, per bausmės atlikimo laiką D. M. vidaus tvarkos taisykles pažeidė net 8 kartus (laikė uždraustus daiktus, vartojo alkoholį, darė kitus pažeidimus). Dauguma atvejų skirtos gana griežtos nuobaudos – 3 kartus skirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, 4 kartus uždrausta po mėnesį laiko pirkti maisto produktus, tai pat kartą pareikštas papeikimas. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas 5 kartus, tačiau po paskutinės nuobaudos, kaip jau minėta, tik vieną kartą ir šis paskatinimas skirtas daugiau nei prieš pusmetį. Nors nuobaudos negaliojančios ir apeliantas laikomas nebaustu, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį, jo asmenybę, jo požiūrį į taikomas pataisymo priemones, o taip pat verčia abejoti gebėjimu paklusti draudimams, įpareigojimams, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs ir lygtinis paleidimas ir ypač lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis savo elgesį pateisina lygindamas su kitų asmenų nusižengimais, neturi pakankamos motyvacijos dirbti (pataisos įstaigoje nedirbo, yra pareiškęs, jog dirbtų tik pagal turimą specialybę). Nors diskriminacinių nuostatų neišreiškia, tačiau turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent nelankstus požiūris ir vertybinės nuostatos socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaip kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkių pavojingų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, padarymą, anksčiau teistas, jam praeityje taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau aptartas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje neleidžia teigti, kad požiūris į neteisėtą veikimą, nuteistojo mąstymas ir elgesys – nelankstus požiūris ir vertybinės nuostatos, kurie vertinami kaip kriminogeniniai veiksniai, būtų akivaizdžiai pasikeitę. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis adekvačiai vertina priešingą teisei elgesį ir nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo metu būdamas lygtinai paleistas elgsis pagal visuotinai priimtinas elgesio taisykles, laikysis įstatymų ir nebedarys teisės pažeidimų. Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, pastovus pajamų šaltinis, tačiau bylos medžiaga leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų šį tikslą pasiekti. D. M. turi priteistą ieškinį, tačiau realių pastangų jį atlyginti nededa – pataisos įstaigoje nedirba, yra pareiškęs, jog dirbtų darbą tik pagal turimą specialybę, finansiškai nuteistąjį pataisos namuose paremia artimieji. 2017 metų II-ame ketvirtį pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“ nedalyvavo, nors tai buvo įtraukta kaip priemonė į specialiai nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog akivaizdžių pokyčių, akivaizdžios pažangos, keičiant elgesį ir mąstymą, kuri leistų manyti, kad laisvėje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis ir nenusikals, nėra. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 balai, nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pagrįstai nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 24 balai iš 44, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.