- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-832-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17909-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- P. G., G. G.
- Ieškovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams P. G., G. G. dėl priverstinio iškeldinimo ir deklaravimo duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo – A. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus P. G. ir G. G. iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimą minėtu adresu.
2. Ieškovas 2019 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nurodydamas, jog pasikeitė faktinė situacija, nes atsakovas įgijo nuosavybės teisę į dalį buto, dėl ko nėra galimybės jo iškeldinti, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.
3. 2019 m. vasario 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas P. G. nurodė, jog sutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, ir prašė priteisti iš ieškovo atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas – 200,00 Eur už atsiliepimo surašymą. Taip pat atsakovas nurodė, kad atsakovė G. G. rašytinį sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo pateiks teismui kitą dieną.
Šalies argumentai
4. 2019 m. vasario 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, patvirtindamas, jog jam yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi leido ieškovui G. G. atsiimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-355-435/2019 ir ieškinį paliko nenagrinėtą; ieškovo atsisakymą nuo ieškinio paliko nenagrinėtą; atsakovo P. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškinio nuorašai jau buvo išsiųsti atsakovams, atsakovas P. G. sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo teismui pateikė 2019 m. vasario 12 d. posėdžio metu, atsakovė G. G. sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo teismui atsiuntė bendru elektroniniu paštu 2019 m. vasario 19 d. ir teismo posėdžių sekretorės elektroniniu paštu 2019 m. vasario 15 d. 15 val. 08 min., todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui leidžiama atsiimti ieškinį šioje civilinėje byloje, paliekant jį nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 2 dalis).
7. Atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta paliekant ieškinį nenagrinėtą, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo šioje situacijoje yra perteklinis, todėl prašymą dėl ieškinio atsisakymo paliko nenagrinėtą.
8. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2018 m. spalio 17 d. ½ dalis buto, iš kurio ieškovas prašė atsakovus iškeldinti, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. priklauso atsakovui P. G. 2018 m. lapkričio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu.
9. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė faktinė situacija, ieškovas siekė atsiimti ieškinį iš karto sužinojęs apie pasikeitusią faktinę situaciją. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka dėl ieškinio atsiėmimo, nurodė, jog atsakovo žmona atsakovė G. G. rašytinį sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo taip pat pateiks kitą dieną po posėdžio (2019 m. vasario 13 d.). Teismas dėl to atidėjo bylos nagrinėjimą. Atsakovė G. G. sutikimą teismui pateikė vėliau, dėl techninių kliūčių šis sutikimas teismui tapo žinomas tik 2019 m. vasario 19 d. Dėl to ieškovas buvo priverstas teismui pateikti naują prašymą, t. y., prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kurio pateikimui atsakovų sutikimų nereikia.
10. Teismo nuomone, šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, ieškinio atsiėmimas, o vėliau ir atsisakymas, buvo sąlygojamas atsakovų elgesio.
11. Teismas pažymėjo, jog faktinė situacija pasikeitė tik atsakovui gavus ieškinį, t. y. atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė dovanojimo sutartį tik gavęs ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo ir deklaravimo duomenų panaikinimo. Ieškovas, iš kurio prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai turi teisėtą lūkestį šių sumų atsakovam nemokėti, nes atsakovai veiksmų dėl faktinės situacijos keitimo ėmėsi tik gavę ieškinį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas.
12. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskirajame skunde atsakovas P. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo P. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo patenkinti; priteisti iš ieškovo atsakovo P. G. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismo proceso metu pateiktus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas skundžiamojoje nutartyje išdėstė nepagrįstą nuomonę, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, ieškinio atsiėmimas, o vėliau ir atsisakymas, buvo sąlygojamas atsakovų elgesio. Apeliantas pažymi, jog ieškovas ieškinį atsiėmė ne dėl atsakovo veiksmų ar elgesio, o tuo labiau dovanojimo sutarties sudarymo, kurios sudarymą visų pirma įtakojo trečiojo asmens, o ne atsakovo, valia, ir kurios sudarymas neturėjo jokios įtakos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Ieškovas ieškinį atsiėmė, nes buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys.
13.2. Ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį, teigdamas, jog reikėjo jo (kito bendraturčio) sutikimo, kad atsakovai gyventų trečiajam asmeniui A. G. (P. G. tėvui), teismo sprendimu paskirtoje naudotis buto dalyje. Esant nustatytai naudojimosi butu tvarkai kito bendraturčio sutikimas nereikalingas. Taigi ieškovo poziciją dėl ieškinio atsiėmimo sąlygojo faktas, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimu nustatyta jo paties prašyta naudojimosi turtu tvarka, jo sutikimo nereikėjo, be to, atsakovas ieškovui netrukdė naudotis jam priklausančia buto dalimi. Nuosavybės teisių pasikeitimas (dovanojimo sandorio sudarymas), minėtų faktų nepakeitė, atsakovas P. G. turėjo teisinį pagrindą gyventi ginčo buto dalyje ir atsakovui gyventi jame netrukdė, todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovų priverstinio iškeldinimo ir deklaravimo duomenų panaikinimo buvo nepagrįstas.
Atsiliepimas
13.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas iš karto, sužinojęs apie pasikeitusią situaciją, siekė atsiimti ieškinį, neatitinka tikrovės. Atsakovas P. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį 2018 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu ieškovas tik 2019 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo. Taigi ieškovas prašymą dėl ieškinio atsiėmimo pateikė daugiau nei po dviejų mėnesių nuo atsiliepimo gavimo.
13.3. Skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog teismas negalėjo ieškovo prašymo dėl ieškinio atsiėmimo nedelsiant tenkinti dėl atsakovų vengimo pateikti sutikimus. Atsakovas P. G. 2019 m. vasario 12 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, o atsakovės G. G. gauto sutikimo gavimo teismas iš karto nepastebėjo dėl techninių kliūčių (elektros tiekimo sutrikimų). Be to, sutikimo dėl ieškinio atsiėmimo davimas nėra atsakovų pareiga, teismas negali įpareigoti atsakovus duoti sutikimus dėl ieškinio atsiėmimo, o tuo labiau kaltinti vengimu juos pateikti.
13.4. Atsakovo turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio, pastarajam praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovas būtų pripažinęs ieškinį ar patenkinęs šiuos reikalavimus. Prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnis).
14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas ieškinį, kuris jau buvo įteiktas atsakovams, atsiėmė, o atsakovai dėl ieškinio atsiėmimo neprieštaravo (CPK 139 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo P. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių, ieškinio atsiėmimas taip pat buvo sąlygojamas atsakovų elgesio, sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo P. G. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant šios bylos kontekstą, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.
18. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
20. CPK normos detaliai numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių kai byla išnagrinėjama iš esmės ar ieškovas ieškinio atsisako (CPK 93, 94 straipsniai), tačiau tiksliai nereglamentuoja šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovas savo ieškinį atsiima. Ankščiau minėtos civilinio proceso normos įtvirtina pagrindinį principą, kuriuo remiantis sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas – teisę į jų atlyginimą įgyja šalis (kitas dalyvaujantis byloje asmuo), kurio naudai yra priimtas procesinis sprendimas, o pareiga jas atlyginti tenka šaliai, kuri nepagrįstai bylinėjosi. Kol ieškinio nuorašas nėra išsiųstas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, jie nežino apie iškeltą civilinę bylą ir bylinėjimosi išlaidų nepatiria. Vėlesnėje proceso stadijoje, kai ieškinio nuorašas jau įteiktas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, ieškinį galima atsiimti tik tuo atveju, kai atsakovas sutinka.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovai neprieštaravo tokiam ieškovo pareiškimui, tačiau atsakovas P. G. paprašė teismo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis objektyviai patyrė po civilinės bylos iškėlimo – gavo teisines konsultacijas, teikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydamas, kad su juo nesutinka, nes ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ieškinį atsiėmė, atsakovas nuo proceso pradžios nesutiko su ieškinio reikalavimais bei, kad ieškinio atsiėmimo momentu atsakovas ieškinio reikalavimų gera valia nebuvo įvykdęs. Tokiu atveju, nors civilinė byla ir nesibaigė palankiu atsakovui galutiniu teismo sprendimu, remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jam bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos, nes buvo patirtos tik dėl ieškovo iniciatyva iškeltos civilinės bylos. Šiuo atveju negali būti atsižvelgiama į pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, vertinamas tik šalių naudojimasis procesinėmis teisėmis ir pareigomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas. Tačiau tokios aplinkybės šioje konkrečioje byloje pačios savaime nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas turi ne tik procesinę teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo (CPK 5 straipsnis), teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, bet ir procesines pareigas prieš kitus proceso dalyvius (CPK 7 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Šalims turi būti atlyginamos nustatytu terminu į bylą pateiktais įrodymais pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas už atsiliepimo į ieškinį parengimą turėjo 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias pateikė iki teismo nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu priėmimo, pagrindė leistinais ir pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurios neviršija minėtų Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi prisiimti savo procesinio elgesio teisines pasekmes, todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo P. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo atsakovui P. G. jo turėtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
25. Atsakovas P. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turėtas 60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl patenkinus atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos apeliantui priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 76). Patenkinus apelianto atskirąjį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo P. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.