- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 2-14-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01042-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Trečiasis asmuo
- R. Z., A. M., notarei Rimutei Bučinskienei, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- B. S.
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Inga Balynienė
- Kategorijos
- 2.4.1.3Valdymo pabaiga
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui B. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. Z., A. M. ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutei Bučinskienei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. S., kuriuo, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė atnaujinti ieškovei J. Š. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos N. S. mirties (duomenys neskelbtini), priimti; pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), į palikėjos N. S. turtą. Ieškovė nurodo, jog ji yra N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Po N. S. mirties liko toks paveldėtinas turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė yra 17 000 Eur; ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 0,86 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 611 Eur; 0,12 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 589 Eur; 0,58 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 477 Eur; ½ dalis piniginio indėlio su palūkanomis, esančio AB SEB banke, sąskaitos Nr. LT97 7044 0009 7861 9715, priklausiusio mirusiajai pagal 2015-09-17 AB SEB banko Operacijų departamento išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-09-16 sudarė 0,84 Eur, ½ dalis kompensuojamos netekto darbingumo pensijos sumos, viso neišmokėta 84,24 Eur, priklausančios mirusiajai pagal 2015-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lengvojo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur. Ieškovė po palikėjos mirties dėl svarbiomis laikytinų priežasčių laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Turimomis žiniomis Anykščių rajono savivaldybės 1-ajama notarų biure po palikėjos N. S. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje valią priimti palikėjos N. S. palikimą išreiškė B. S. 2015-09-16 pareiškimu dėl palikimo priėmimo, R. Z. 2015-09-16 pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir A. M. 2015-09-16 pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pastarosios įpėdinės 2015-09-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu, savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal įstatymą po savo motinos N. S. mirties padovanojo savo tėvui, t.y. atsakovui B. S.. Dėl šių priežasčių 2015-12-22 atsakovui B. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą aukščiau nurodytą turtą. Ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad buvo suklaidinta savo seserų R. Z. bei A. M.. Pastarosios ieškovei paaiškino ir patikimo, kad už ieškovę sutvarkys visus teisinius formalumus susijusius su paveldėjimu ir priims palikimą ieškovės vardu, kad tikrai ir ieškovė paveldės mamos turtą, todėl šiems teisiniams veiksmams atlikti, ieškovei nereikia grįžti iš Jungtinės Karalystės. Kadangi ieškovė jau 12 metų nuolatos gyvena užsienyje, neturi teisinio išsilavinimo bei patirties sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, neišmano Lietuvos Respublikos įstatymų, tai ieškovė pasitikėjo savo seserimis, su kuriomis iki palikimo atsiradimo santykiai buvo šilti bei artimi, todėl savarankiškai į notarų biurą dėl savo motinos palikimo priėmimo nesikreipė. Po palikimo priėmimo ieškovės seserys ir toliau tikino ieškovę, kad viską sutvarkė, tačiau visai atsitiktinai ir neseniai ieškovė sužinojo, kad visą palikėjos turtą paveldėjo tik jos sutuoktinis, t.y. atsakovas B. S.. Ieškovės vertinimu, seserys ją suklaidino dėl to, kad norėjo, jog visas palikimas atitektų jų tėvui, kuris nėra ieškovės tėvas ir ieškovė, kaip įstatyminė įpėdinė, negalėtų ateityje pretenduoti į atsakovo palikimą, nes nėra jo dukra. Tokiu būdu dėl ieškovės suklaidinimo, neapsižiūrėjimo, pasitikėjimo jai artimais žmonėmis ir elementaraus teisinio išprusimo stokos, ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Susiklosčius tokioms aplinkybėms dabar ieškovė yra priversta kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti šį terminą. Įstatymas suteikia galimybę atnaujinti terminą įpėdiniui, kuris palikimo nepriėmė dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju aukščiau nurodytos priežastys (galimai sąmoningas ir nesąžiningas suinteresuotų asmenų suklaidinimas, teisinio išprusimo neturėjimas, pasitikėjimas artimais žmonėmis) turi būti laikytinos svarbiomis ir objektyviomis, lėmusiomis termino praleidimą, kadangi terminą ieškovė praleido ne dėl aplaidumo ar vengimo įgyvendinti savo teises, tačiau dėl ieškovės seserų R. Z. ir A. M. nesąžiningumo ir sąmoningo ieškovės suklaidinimo. Ieškovė niekada nesiekė atsisakyti savo motinos palikimo, priešingai, turėjo aiškią valią ir norėjo palikimą priimti bei paveldėti jį įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ieškovė yra sąžininga teisinių santykių dalyvė. Todėl praleisto termino atnaujinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į ieškovės interesus, bet ir į pamatinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad atnaujinus šį terminą nebus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas, nes pareiškėja nepaveldės daugiau nei jai priklauso pagal įstatymą. Ieškovė yra palikėjos N. S. pirmos eilės įpėdinė, kuri su kitais pirmos eilės įpėdiniais turėjo paveldėti lygiomis dalimis. Tačiau dėl to, kad ieškovė dėl savo seserų nesąžiningo ir sąmoningo suklaidinimo praleido šį terminą, o pastarosios savo paveldėjimo teises padovanojo atsakovui B. S., tai 2015-12-22 atsakovui B. S. Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure, po palikėjos N. S. mirties užvestoje paveldėjimo byloje buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą po palikėjos N. S. turtą, kurio bendra vertė yra 11 294,54 Eur. Ieškovė kaip pirmos eilės įpėdinė turi teisę ginčyti atsakovui B. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pateikti. Tuo atveju, jei ieškovė nebūtų buvusi suklaidinta ir įstatymo nustatytu terminu būtų realizavusi teisę dėl palikimo priėmimo, atsakovas nebūtų paveldėjęs viso palikėjos turto. Tokiu atveju, atsakovui būtų atitekę ne visas palikėjos turtas, bet ¾ dalys šio turto, o ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas į ¼ dalį turto. Kadangi ieškovė siekia realizuoti savo paveldėjimo teisę atnaujinant praleistą terminą, tai savaime suprantama, kad šio reikalavimo patenkinimo atveju atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis automatiškai turėtų būti naikinama, t.y. atnaujinus terminą ieškovei palikėjos palikimui priimti, atsakovui B. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje turi būti pripažįstamas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas B. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškinyje dėstomi faktai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, susijusių su paveldėjimu po sutuoktinės N. S. mirties. Sutuoktinei susirgus, ieškovė rūpinosi savo mama, visi šeimoje bendravo tikrai artimai ir šiltai. Ji dalyvavo laidotuvėse, vėliau dar svečiavosi pas sūnų ir jo šeimą Vilniuje. Palaikė ryšį telefonu. Atsakovui yra žinoma, kad seserys A. ir Ramunė kalbėjosi su J. apie paveldėjimą, tačiau J. į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė, nors buvo informuota apie eigą. Seserys dar nurodė jai telefonu kreiptis į ambasadą Jungtinėje Karalystėje, tačiau J. niekur nesikreipė. Jie neabejojo, kad ieškovė pritarė, jog visas palikimas būtų sutvarkytas atsakovo vardu. Ji niekada nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Apie tokį paveldėjimo būdą ji buvo informuota nuo pat pradžių. Akivaizdu, kad turėdama tikslą paveldėti, ji turėjo galimybę iš karto po laidotuvių kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Apie ieškovės pretenzijas dėl paveldėjimo sužinojo tik kai jos sūnus R. pareikalavo perrašyti turtą jo vardu, o vėliau, per sutuoktinės mirties metines, tokį reikalavimą pareiškė ir pati ieškovė. Tai buvo padaryta ultimatyviu balsu, kas pribloškė atsakovą. Be to, ieškovė visiškai neprisidėjo prie savo motinos laidotuvių, tuo parodydama, kad jai nepriklauso mokėti, nes ji nepaveldėjo po motinos mirties.
Tretysis asmuo A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Ieškovė yra jų sesuo ir jos visą laiką (iki ieškinio padavimo) bendravo tarpusavyje, todėl jos ieškinys pirmiausia jas ir jų tėtį pribloškė, nes ji nuo pat pradžių žinojo apie paveldėjimo eigą. Jų motina sunkiai sirgo ir ieškovė dažnai atvykdavo į Lietuvą. Ji dalyvavo motinos laidotuvėse, po laidotuvių dar apie savaitę viešėjo Lietuvoje pas savo sūnų ir jo šeimą. Jai buvo žinoma, nes jos visą laiką bendravo skype apie tai, kad palikimas bus tvarkomas jų tėčio B. S. vardu, kad jos jam perleido savo paveldėjimo teises, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas jų tėčiui B. S.. Ieškovė žinodama, kad turi teisę taip pat kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo, šios savo teisės nerealizavo, tuo išreikšdama savo valią dėl palikimo po motinos mirties. Nors ieškovė buvo Lietuvoje apie savaitę po motinos mirties, ji nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, ji taip pat neįgaliojo jokių trečiųjų asmenų atstovauti jos teises notarų biure. Tretysis asmuo A. M. visiškai nesutinka su ieškovės teiginiais, neva jos ją tikimo, kad sutvarkys jos vadu paveldėjimo klausimus, nes tai yra visiška netiesa. Be to, jos, neturėdamos ieškovės įgaliojimo, to daryti net neturėjo teisės. Ieškovės sūnus su šeima gyvena Vilniuje, tačiau ir jam nebuvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti paveldėjimo klausimus, iš ko ir seka, kad tuo metu ieškovė nesiekė paveldėti po motinos mirties ir ją tenkino tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tėčio vardu. Iš ieškinio visiškai neaišku, dėl kokių objektyvių priežasčių buvo praleistas terminas kreiptis į notarų biurą ir ar egzistuoja objektyvios priežastys, sutrukdžiusios ieškovei laiku kreiptis į notarų biurą. Darytina išvada, kad ieškovė savo procesines teises vykdė aplaidžiai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, nesielgė šioje situacijoje rūpestingai. Ieškovė savo veiksmais ir elgesiu nuo pat pradžių nesielgė kaip įpėdinė, nes visiškai neprisidėjo prie motinos laidotuvių organizavimo išlaidų bei prie kapo sutvarkymo, taip pat neprisidėjo ir prie motinos mirties metinių organizavimo.
Tretysis asmuo R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, pilnai palaiko savo sesers A. M. atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus dėl nesutikimo su ieškiniu. R. Z. taip pat patvirtina, kad su ieškove visą laiką buvo bendraujama, ji žinojo apie palikimo tvarkymą tėčio vardu ir niekada tam neprieštaravo. Tai atitiko jos valią, nes ji pati nesiekė paveldėti po motinos mirties, nors buvo atvykusi į Lietuvą ir čia prabuvo apie savaitę. Ji taip pat nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad galėtų įgalioti kokį nors asmenį, jai išvykus, tvarkyti jos vardu paveldėjimą. Kategoriškai neigia bet kokius ieškovės teiginius, neva jos ją apgavo ar kokiu nors kitu būdu pažeidė jos teises ar teisėtus interesus. Atvykusi į motinos mirties metines ji kategoriškai pareikalavo, kad jų tėtis visą turtą perrašytų jos sūnui, to reikalaudama net neatsižvelgė į jų tėčio labai sunkią sveikatos būklę bei į jo garbų amžių. Ji kaltino juos nebūtais dalykais, tokiu savo elgesiu nutraukdama buvusį gana artimą ryšį su seserimis ir tėčiu, kuris ją užaugino nuo pusės metukų. Pritaria sesers A. išsakytai pozicijai, kad ieškovė savo veiksmais ir elgesiu nuo pat pradžių nesielgė kaip įpėdinė, nes visiškai neprisidėjo prie motinos laidotuvių organizavimo išlaidų bei prie kapo sutvarkymo, taip pat neprisidėjo ir prie motinos mirties metinių organizavimo.
Dublike ieškovė nurodė, kad ją nuo labai mažo amžiaus augino atsakovas B. S.. Vėliau, ieškovės motinai susituokus su atsakovu atsirado ir ieškovės seserys, t.y. A. M. ir R. Z.. Iki pat ieškovės motinos mirties, ieškovė su atsakovu ir savo seserimis sutarė puikiai, jų santykiai buvo artimi ir draugiški, todėl ieškovė besąlygiškai pasitikėjo savo seserimis ir atsakovu, kurį, nepaisant to, kad jis nėra tikras ieškovės tėvas, tokiu laikė. Ieškovė, nežinodama įstatymo normų, taip pat nežinodama to, kad nepatenka į CK 5.11 str. 1 d. ir po atsakovo mirties neturės jokios įstatyminės teisės paveldėti jo turto, besąlygiškai pasitikėdama ir tikėdama savo seserimis, savarankiškai dėl motinos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Priešingai nei teigia atsakovas, tretieji asmenys niekada ieškovei nebuvo nurodę aplinkybės, kad ieškovė dėl paveldėjimo kreiptųsi į ambasadą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės vertinimu, seserys ją suklaidino dėl to, kad norėjo, jog visas palikimas atitektų jų tėvui, kuris nėra ieškovės tėvas ir ieškovė, kaip įstatyminė įpėdinė, niekada negalėtų pretenduoti į atsakovo palikimą, nes nėra jo dukra. Toks trečiųjų asmenų elgesys ieškovės kaip įstatyminės N. S. įpėdinės, atžvilgiu yra nesąžiningas. Todėl ši aplinkybė yra pakankamai svarus pagrindas pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovė niekuomet neturėjo valios atsisakyti savo mamos palikimo ir jo nepaveldėti. Priešingai, ieškovė visuomet siekė jį paveldėti. Tačiau dėl to, kad pasitikėjo jai artimais žmonėmis, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė tik todėl, kad ieškovės seserys ją įtikinėjo, kad ieškovei nereikia grįžti dėl to, jog jos viską sutvarkys ir kad ieškovė neliks nuošaly, o po atsakovo mirties ieškovė paveldės kartu su jomis lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad jei ieškovė būtų buvusi tinkamai informuota ir būtų žinojusi apie tai, jog ji neturi jokių įstatyminių teisių į po atsakovo B. S. mirties liksiantį paveldėtiną turtą, tai ieškovė nedelsiant būtų kreipusis į notarų biurą ir savo mamos palikimą būtų paveldėjusi įstatymo numatyta tvarka. Taigi priežastys, lėmusios termino praleidimą ir nesikreipimą į notarų biurą buvo seserų suklaidinimas, jog į paveldėjimo procesą bus įtraukta ir ieškovė, jog jos viską sutvarkys, o po atsakovo B. S. mirties paveldės lygiomis dalimis kartu su trečiaisiais asmenimis.
Triplike atsakovas B. S. nurodė, kad mirus sutuoktinei jis ir jo dukros pirmą kartą susidūrė su paveldėjimo procesu ir todėl kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo klausimų sprendimo. Nei vienam iš jų niekas nepatarinėjo, neaiškino. Jie visi elgėsi taip, kaip numatyta įstatymo, t.y. trijų mėnesių laikotarpyje kreipėsi į notarų biurą. Notarė viską paaiškino ir jie parašė pareiškimus – atsakovas dėl palikimo priėmimo, tretieji asmenys – dėl palikimo priėmimo bei šių teisių perleidimo savo tėčiui. Jie darė tik tai, ką jiems buvo nurodžiusi notarė. Jokio poveikio ieškovei nei vienas iš jų nedarė. Kadangi ji nevyko pas notarę Lietuvoje, jie jai patarė kreiptis į ambasadą, nes jiems tai sakė notarė, kad būtų išreikšta ieškovės pozicija. Keista, kad ieškovė dabar tai neigia. Dar kartą nori atkreipti dėmesį į tai, kad jie, neturėdami ieškovės įgaliojimo, negalėjo jos vardu atlikti jokių veiksmų, todėl bet kokie ieškovės mėginimai teigti, kad jie tvarkė palikimą jos vardu, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ji yra suaugusi, išsilavinusi bei sveika moteris, todėl savo teisių realizavimu galėjo ir privalėjo rūpintis tik pati. Tvarkant palikimą po motinos mirties, jie visiškai nekalbėjo apie palikimą po tėčio, t.y. atsakovo mirties ir nė vienas iš jų neteigė ir neaiškino apie tai, kaip bus galima paveldėti turtą po atsakovo B. S. mirties. Pati ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, ir tai ir jų, ir notarės buvo suprasta kaip siekis nepriimti palikimo po motinos mirties. Jie to neįtakojo ir negalėjo įtakoti, nes ieškovė informaciją apie palikimo priėmimą galėjo gauti bet kur, tame tarpe ir internetinėje erdvėje. Ieškovė galėjo susisiekti ir telefonu su palikimo klausimus tvarkančia notare ir viską pasiaiškinti, tačiau jiems nėra žinoma, ar ji tai darė. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė pati nesiekė paveldėti po motinos mirties, nes jos tikslas buvo tai, kad motinai priklausantis miško paskirties žemės sklypas bei žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų perrašyti jos sūnui, kaip tai buvo padaryta su sodyba Utenos rajone. Ieškovė žinodama apie palikimo sutvarkymą atsakovo vardu, kurį laiką nereiškė jokių pretenzijų, ją tai tenkino. Tačiau jos sūnus R. prieš kurį laiką pradėjo primygtinai liepti seneliui, t.y. atsakovui B. S. perrašyti jam žemę ir mišką. Atsisakius perrašyti žemes R., jie visi pradėjo jausti atvirą spaudimą ir grasinimus kreiptis į teismą. Iki teisminių ginčų jie tikrai nesuprato, kad ieškovė negalėtų paveldėti po atsakovo mirties, todėl tikrai jai sakė, kad visos trys seserys paveldės. Tačiau tokia kalba buvo praėjus jau beveik metams po N. S. mirties. Kreipdamiesi į notarų biurą jie sąžiningai nurodė, kad ieškovė yra įpėdinė, jie jos nenuslėpė, tačiau pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų paveldėjimo teisei realizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. paaiškino, kad po mamos mirties apie turto pasidalinimą nebuvo kalbos, tik paskui jai paskambino sesuo ir pasakė, kad reikia tvarkytis tie paveldėjimo dalykai ir pasakė, kad jos nori atsisakyti ir viską palikti tėtei, sako gal tu taip pat nieko prieš, kad būtų taip daroma, ji su tuo sutiko. Kitų metų vasarą ji gavo žinutę iš sūnaus R., kad jos šeima – tėtis ir seserys nori išnuomoti žemes. Ji sulaukus to laiko kai atvažiavo į Lietuvą, ji paklausė, kodėl seserys neatsiklausė jos nuomonės dėl žemių, tada jos viena sesuo pasakė, kad pas mus irgi yra anūkai. Tėtis pasakė, kad kas prižiūrės tam ir bus. O ji tada paklausė kaip ji, nes jai nieko, o jai pasakė kur tu buvai anksčiau. Ji net minties neturėjo, ji pasitikėjo, nes jai pasakė, kad po tėčio mirties viskas bus jų trijų. Tada ji nutarė kreiptis į teismą dėl termino sugrąžinimo. Atvykusi į Lietuvą, į mamos metines buvo pas notarę nuėjusi pasiteirauti, notarė pasakė, kad ji nieko negali pasakyti, nes pas juos su atsakovu nėra giminystės ryšių, ji po jo mirties nieko negauna. Jai tuo metu ta situacija tiko, ji jautėsi šeima, ji neturėjo dėl ko priekaištauti, nes galvojo, kad niekas niekur nedings. Ji sutiko, kad visas turtas atitektų tėčiui B. S.. Ji tai žinojo, suvokė, tai buvo pora savaičių po mamos mirties. Ji tik atvykusi pas notarę suvokė, kad po B. S. mirties nieko nepaveldės.
Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovė advokatė Vida Leonovienė nurodė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jis atsakovu patrauktas tik todėl, kad palikimas sutvarkytas jo vardu. Jis yra įskaudintas, dukters atstumtas ir pažemintas, jo dvasinė būklė labai bloga, nes jo dukra, kurią jis beveik nuo gimimo augino, padavė jį į teismą. Per metines buvo labai negražiai kalbama, iš pradžių ieškovės sūnaus buvo reikalaujama perrašyti žemes, o po to ir ieškovės, o nesutikus buvo pasakyta, kad tada einu į teismą. Atsakovas dideles nuoskaudas turėjo po vasaros, nes nors buvo dovanota sodyba ir žemė ieškovės sūnui, bet buvo sakoma, kad čia yra visų, ir atsakovui vasarą atvykus į sodybą jam buvo pasakyta, kad jam nėra ten vietos. Iki vasaros jokių problemų nebuvo, ir ieškovė nekėlė jokių nepasitenkinimų, kad palikimas ne taip sutvarkytas. Bet atsiradus situacijai dėl žemės iš jų pusės atsirado pretenzijos ir pasakymas, kad kreipsis į teismą. Ieškovė buvo įtraukta į paveldėtojus, jai viskas buvo žinoma ir visų buvo nuspręsta, kad reikia priimti palikimą vieno vardu. Notarei buvo pateikti visi duomenys, kad yra trys dukros ir sutuoktinis. Jokių ginčų nebuvo. Ginčai atsirado tik vėliau. Viskas buvo padaryta taip, kas tuo metu atitiko ieškovės valią.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. Z. paaiškino, sesuo čia pasakojo, kad ją apgavo. Jokios apgaulės nebuvo, dėl visko buvo tariamasi, viskas buvo pasakyta. Po mamos mirties jie nuėjo pas notarę ir ten užsirašė. Tada per kompiuterį jos kalbėjo, jai pasakė. Tada sutvarkė visus dokumentus. Prieštaravimai atsirado tada, kai atėjo laiškas tėčiui iš Utenos dėl geodezinių matavimų, tada ji paskambino R. ir paklausė ar jis negavo laiško. R. pasakė, kad jis nuveš senelį pas notarą padaryti dovanojimą, bet senelis atsisakė.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. M. paaiškino, kad galvojo, kad viskas bus gražiai, jos niekada sesers neskyrė, bendravo visi draugiškai. Kur ji įžvelgia tą apgavystę? R. vaikščiojo pas notarę, o paskui kai pasakė, kad jau reikia atvažiuot pasirašyt, visi draugiškai atėjo, pasirašė, tada ji paskabambino J. ir paklausė ar ji sutinka užrašyt ant tėčio. Ji sutiko. Viską sutarė draugiškai. Jos sakė, kad reikia atsisakymų, ir jai pasakė, kad reikia atsisakymo, bet ji nieko joms nesakė. Visi trys sutarė, kad reikia atsisakyti palikimo senelio naudai. Tas sprendimas buvo per skaipą kalbant su J. Ji pasakė darykyt kaip geriau. Jos kaip suprato geriau, taip ir darė. Niekur jos nepaliko nuošaly, ji visur paminėta dokumentuose. Kaip jos ją apgavo? Ji asmeniškai savo kaltės niekur neįžvelgia. Ji informuodavo seserį ko reikalauja notarė. Notarė sakė, kad sesuo kreiptųsi į ambasadą, tas buvo persakyta seseriai. Tada buvo kalba, kad tvarkykit ant senelio ir ji su tuo sutinka. Problema atsirado dėl to, kad buvo neperrašyta R. žemės, čia kaip kerštas. Nes buvo pasakyta, kad jei Remigijui nerašot žemės, tai susitiksim teisme. Čia buvo pasakyta per metines.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė paaiškino, 2015-09-16 įpėdinai kreipėsi dėl palikimo priėmimo po N. S. mirties. B. S., R. Z. ir A. M. pareiškimuose visi trys nurodė, kad yra dar viena įpėdinė J. Š.. Jie priėmė palikimą ir tą pačią dieną padovanojo paveldėjimo teises savo tėvui. Tapo vienas įpėdinis B. S.. Praėjo 3 mėnesiai, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Apie trečią įpėdinę pasakė, kad ji neatvyks, nes jai palikimo nereikia. Po kiek laiko atvyko J. Š. į biurą konsultuotis, ką jai padaryti kaip jai gauti tą dalį, ji pasakė, kad jos visos tarėsi, kad pigiau bus ant tėvuko. Po to ji sugalvojo, kad reikia ir jai dalį turėti, nors kaip ir yra atsiskaityta su ja, bet nori sužinoti ar ji gali gauti šitą dalį. Notarė ją įspėjo, kad ji turi kreiptis į teismą. Notarų prezidiumo yra išaiškinta, kad jie neieško įpėdinių, notarė negalėjo jos ieškoti, nes gyventojų registras duoda jos duomenis, kad ji gyvena – Jungtinė Karalystė. Ieškoti įpėdinio notarui nepriklauso. Asmuo nesirodė, o pagal įstatymą palikimą priimti galima tik aktyviais veiksmais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Inga Balynienė nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus pilnoje apimtyje. Ieškovė dėl savo seserų suklaidinimo laiku nesikreipė į notarą ir negalėjo priimti palikimo. Šeiminiai santykiai iki palikimo priėmimo buvo geri, niekada tarp šalių nebuvo jokių ginčų. Ieškovė sulaukusi telefoninio skambučio iš A. M. dėl to, kad reikia tvarkytis palikimą, ir replikavo apie ambasadą, bet iš karto pasakė, kad kam čia pinigus leisti, padarom viską paprasčiau ir greičiau, sutvarkykim palikimą senelio vardu, o tada viskas liks mums trims. Jai ieškovė būtų žinojusi, kad ji neturės jokių įstatyminių teisių į atsakovo turtą, tai savaime suprantama, kad ji būtų tvarkiusi palikimą. Ji į teismą kreipėsi savalaikiai iš karto kai tik sužinojo, kad ji neturės jokių teisių į atsakovo palikimą. Jei ji tai būtų žinojusi, ji savo teisę būtų įgyvendinusi. Žmogus gyvena ir dirba Anglijoje, jei ji nebūtų norėjusi paveldėti savo mamos palikimą ar ji dabar gaištų savo laiką ir pinigus dėl paveldėjimo. Ieškovė prašo tik tiek kiek jai priklauso, ne dėl didesnės dalies. Termino praleidimą lėmė trečiųjų asmenų suklaidinimas, nes jei nebūtų sakoma, kad ieškovė irgi turės teisę į turtą, ji būtų įgyvendinusi savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Remiantis šalių paaiškinimais ir į bylą pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (b.l. 12), kuri buvo ieškovės J. Š. mama (b.l. 11, 27, 28, 29), o atsakovo B. S. sutuoktinė bei trečiųjų asmenų R. Z. ir A. M. mama. Po N. S. mirties atsirado palikimas - ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinės rinkos vertė yra 17 000 Eur; ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; 0,86 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 611 Eur; 0,12 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 589 Eur; 0,58 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 477 Eur; ½ dalis piniginio indėlio su palūkanomis, esančio AB SEB banke, sąskaitos Nr. LT97 7044 0009 7861 9715, priklausiusio mirusiajai pagal 2015-09-17 AB SEB banko Operacijų departamento išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-09-16 sudarė 0,84 Eur, ½ dalis kompensuojamos netekto darbingumo pensijos sumos, viso neišmokėta 84,24 Eur, priklausančios mirusiajai pagal 2015-09-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lengvojo automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur (b.l. 53-63). Atsakovas B. S. 2015-09-16 pareiškimu apie palikimo priėmimą išreiškė valią priimti palikimą po sutuoktinės N. S. mirties (b.l. 48). Tretieji asmenys R. Z. ir A. M. 2015-09-16 pareiškimais apie palikimo priėmimą išreikė valią priimti palikimą po savo motinos N. S. mirties (b.l. 49, 50), o 2015-09-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi R. Z. ir A. M. dovanojo savo tėvui B. S. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal įstatymą po savo motinos N. S. mirties (b.l. 51). Palikimą po N. S. mirties priėmė B. S. (b.l. 52, 53-63).
Ieškovė J. Š. valios priimti (nepriimti) po motinos mirties atsiradusį palikimą nėra išreiškusi.
Ieškovė J. Š. ieškiniu prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties ir pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovui B. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), į palikėjos N. S. turtą. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad palikimas buvo priimtas teisėtai, o pati ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų ir nepriėmė palikimo.
Paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą.
Mirusioji N. S. testamento nebuvo sudariusi, todėl po jos mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą: mirusiosios vaikai J. Š., R. Z. ir A. M.. Mirusiosios sutuoktinis atsakovas B. S., pergyvenęs sutuoktinę, įgijo teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, t. y. su mirusiosios dukromis vieną ketvirtadalį palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą arba įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. mirė (duomenys neskelbtini) taigi, mirusiosios palikimo atsiradimo momentu laikoma (duomenys neskelbtini). Kaip jau nustatyta, tretieji asmenys R. Z. ir A. M. per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą išreiškė valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą ir paveldėjimo teises padovanoti savo tėvui atsakovui B. S., o atsakovas B. S. išreiškė valią priimti atsiradusį palikimą. Ieškovei J. Š. per įstatymo nustatytą terminą neišreiškus valios priimti (nepriimti) palikimą, ji palikimo nepriėmė ir visą palikimą po N. S. mirties priėmė atsakovas B. S..
Ieškovė prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
CK 5.57 str. numatyta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinęs, kad priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
Ieškovė termino palikimui priimti praleidimo priežastimis nurodo tokias aplinkybes: ieškovė besąlygiškai pasitikėjo savo artimaisiais; nežinojo įstatymų; nežinojo, kad po B. S. mirties neturės teisės paveldėti jo turto; jei būtų žinojusi šią aplinkybę, nedelsiant būtų kreipusis į notarų biurą; seserys ją sąmoningai klaidino, įtikinėdamos, jog ji irgi paveldės po atsakovo mirties.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje akcentuoja jos artimųjų giminaičių, t.y. jos seserų elgesį kaip sudarantį prielaidas manyti, jog jos įtakojo ieškovės veiksmus. Tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra akcentuojamas pačio paveldėtojo aktyvumas, vertinama tai, ar buvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paveldėtojui įgyvendinti savo teisę į palikimą. Taigi svarbu nustatyti tai, ar ieškovė žinojo apie atsiradusį palikimą, ar siekė jį priimti ir, jei siekė, tai kokios priežastys jai sutrukdė tai padaryti, ar jos yra pakankamai svarbios atnaujinti terminą palikimui priimti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė žinojo apie savo motinos mirtį, buvo grįžusi į motinos laidotuves ir tuo metu Lietuvoje buvo keletą dienų. Be to, net ir būdama Jungtinėje Karalystėje, ieškovė galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per šioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, teikiančias konsulines paslaugas dėl dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo į Lietuvą, tačiau pagal bylos duomenis šių veiksmų neatliko, nors iš trečiojo asmens A. M. ir buvo gavusi informaciją, jog ji gali tokius veiksmus atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog atsakovas ir tretieji asmenys kreipęsi į notarų biurą notarei nurodė, jog J. Š. yra N. S. įpėdinė, t.y. jos nenuslėpė. Notarė teisme paaiškino, jog ji neturėjo pareigos ieškoti įpėdinės, nes įpėdinis palikimą turi priimti aktyviais veiksmais. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys nurodė, jog tvarkant paveldėjimo klausimus su ieškove visą laiką buvo bendraujama, ji žinojo visą palikimo priėmimo eigą, tačiau pati nereiškė noro paveldėti po savo motinos mirties.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės tuo metu, kai buvo Lietuvoje, kreiptis į notarų biurą ir išreikšti valią priimti palikimą ar atlikti šiuos veiksmus grįžusi į Jungtinę Karalystę. Taigi, ieškovė jau nuo palikimo atsiradimo momento žinojo, kad atsirado jos motinos palikimas. Nepaisant emocinio sukrėtimo, patirto dėl artimo žmogaus mirties, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, siekdama įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimą, žinodama, kad galbūt negalės atvykti į Lietuvą per 3 mėnesių terminą, turėjo pareigą kuo greičiau išreikšti valią priimti palikimą ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau šių veiksmų neatliko.
Pagal pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys, akivaizdu, jog po motinos mirties visos trys seserys tarpusavyje kalbėjo apie paveldėjimo dokumentų sutvarkymą, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė suvokė, jog asmuo, priimdamas palikimą, turi atlikti atitinkamus veiksmus ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau pati jokių veiksmų, susijusių su reikiamų dokumentų sutvarkymu neatliko ir įstatymų nustatyta tvarka neįgaliojo kito asmens už ją tai atlikti (CK 2.137 str. 1 d.).
Be to, ieškovė šioje byloje remiasi itin keista aplinkybe, tai yra ji teigia, jog ji nežinojo, kad po atsakovo B. S. mirties neturės teisės paveldėti jo turto. Nors iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog ji visą gyvenimą žinojo, kad jis nėra jos biologinis tėvas. Taip pat ieškovė teigia, jog jos seserys elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai ją klaidino sakydamos, kad jos visos trys po atsakovo B. S. mirties paveldės jo turtą lygiomis dalimis. Vertinant tokią ieškovės poziciją spręstina, kad net jei ir iš tiesų ieškovė nesuprato, kad ji nebus įstatyminė įpėdinė po atsakovo mirties, tai niekaip neįtakoja to fakto, kad terminą palikimui priimti po savo motinos mirties ji praleido nesant tam jokių svarbių priežasčių. Teismas pažymi, kad CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra pilnametė, išsilavinusi, teismas sprendžia, kad ieškovė turi pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti, jog negali būti laikoma objektyvia ir svarbia priežastimi, nulėmusia jos apsisprendimą neatlikti jokių aktyvių veiksmų priimant palikimą atsiradusį po savo motinos mirties, aplinkybė, jog ji kartu su savo seserimis galimai paveldės turtą, likusį po atsakovo B. S. mirties. Atsakovas B. S. yra laisvas disponuoti jam priklausančiu turtu, ir niekas neturi pagrindo spręsti jam priklausančio turto paveldėjimo klausimų jam esant gyvam. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad nesąžiningas jos seserų elgesys nulėmė, jog ji seserų buvo įtikinta, kad paveldės po atsakovo mirties, tačiau iš tikrųjų ji to padaryti negalės, nes nėra jo dukra, tik dar kartą patvirtina, kad pati ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimti palikimą po savo motinos mirties, nes faktą, jog ji nėra atsakovo B. S. biologinė dukra ji žinojo visą savo gyvenimą. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo realią galimybę suvokti ir suvokė, jog turi pati priimti palikimą po savo motinos mirties arba įgalioti kitą asmenį tai padaryti, tačiau šia savo teise per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo. Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas siekiant priimti palikimą, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 d.).
Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė ne praleido terminą palikimui priimti, o pakeitė savo valią, savo sprendimą dėl palikimo, atsiradusio po N. S. mirties, priėmimo.
Šiuo atveju būtent ieškovės neaktyvumas ir savo teisės priimti palikimą neįgyvendinimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė nepriėmė palikimo. Jeigu ieškovė įstatymų nustatyta tvarka būtų išreiškusi valią priimti palikimą savo vardu, tai tam nebūtų buvę jokių kliūčių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog per įstatymo nustatytą terminą ji siekė priimti po savo motinos N. S. mirties atsiradusį palikimą, taip pat neįrodė ir aplinkybių, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes nebuvo nustatytos kokios nors kliūtys, trukdžiusios ieškovei laiku įgyvendinti savo teises, todėl ieškovės reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, terminas palikimui priimti neatnaujintinas.
Ieškovė ieškiniu taip pat ginčija atsakovo B. S. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą. Dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo teismas pažymi, kad palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą gali ginčyti tik asmuo pretenduojantis į palikimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 pažymėjo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti.
Ieškovei praleidus terminą priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą ir teismui neatnaujinus termino palikimui priimti ieškovė nelaikytina asmeniu pretenduojančiu į palikimą (CK 5.8 str.) ir galinčiu ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą, todėl negalimas ir tolesnis jos, kaip įpėdinės teisių gynimas. Dėl to teismas detaliau nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su reikalavimu pripažinti negaliojančiu dalyje paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovui B. S.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu dalyje Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į palikėjos N. S. turtą atmestinas kaip pareikštas asmens neturinčio reikalavimo teisės.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetus ieškinį paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovės J. Š. atsakovui B. S. priteistina 180,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 162, 163), trečiajam asmeniui R. Z. – 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 159, 160, 161) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Už trečiajam asmeniui A. M. valstybės suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 86-87) iš ieškovės J. Š. valstybei priteistina 254,76 Eur suma (b.l. 128). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 14,46 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,46 Eur (keturiolika eurų ir 46 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660), bei 254,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.