Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-878/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-25
Bylos Nr.
2-878/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-878/2008 (S)Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Osterotas“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarties dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Osterotas“ bankroto byloje Nr. 2-1872-34/2008.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Osterotas“ iškėlė bankroto bylą. To paties teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Osterotas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kartu patikslintas valstybės įmonės Valstybės turto fondo finansinis reikalavimas 182 200,28 Lt sumai.

LUAB ,,Osterotas“ kreditorius VĮ ,,Valstybės turto fondas“ 2005 m. rugsėjo 13 d. pateikė bankrutuojančios bendrovės administratoriui prašymą įskaičiuoti papildomai 35 081, 39 Lt į administravimo išlaidų sąmatą už negyvenamųjų patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2004 m. vasario iki 2004 m. liepos mėnesio. 2006 m. gegužės 9 d. LUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas nepritarė administravimo išlaidų papildymui.

2007 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ skundą dėl 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimo atmetė.

2007 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino 2006 m. gegužės 9 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl atsisakymo papildyti administravimo išlaidų sąmatą 35 081, 39 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patalpos bankrutuojančiai įmonei buvo reikalingos, todėl šių patalpų nuomos išlaidos turėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų, o kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas yra prieštaraujantis geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo nutartį nepakeistą. Teismas konstatavo, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasmę naudojimasis kreditoriaus valdomomis negyvenamosiomis patalpomis priskirtinas prie išlaidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės administravimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog šios išlaidos turi būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės visų rūšių lėšų.

Šalies argumentai

2008 m. balandžio 9 d. VĮ ,,Valstybės turto fondas“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta skirti 2 534,21 Lt kaip atlygį Valstybės turto fondui už naudojimąsi Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomomis patalpomis ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl 35 081,39 Lt sumos įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą, bei šią sumą pripažinti administravimo išlaidomis, įtraukiant ją į administravimo išlaidų sąmatą. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto nutarimus dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo ir dėl įmonės pabaigos. Nurodė, jog 2008 m. vasario 7 d. raštu Nr. (31)-3R-349 kreipėsi į LUAB „Osterotas“ administratoriaus UAB „Stovis“ įgaliotą asmenį ir paprašė užtikrinti 35 081, 39 Lt pervedimą į VĮ ,,Valstybės turto fondas“ nurodytą sąskaitą bei apie minėtas teismo nutartis pateikti informaciją kitiems LUAB „Osterotas“ kreditoriams. Atsižvelgdama į tai, kad bankroto administratorius nekvietė kreditorių komiteto posėdžio po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo, kreditorių komiteto pirmininkė 2008 m. vasario 15 d. inicijavo kreditorių komiteto susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimą dėl minėtų teismo nutarčių vykdymo, tačiau šio susirinkimo metu informacija buvo išklausyta, o sprendimas nepriimtas, nes administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad nėra gavęs iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo oficialaus rašto su nutartimi, todėl negali jos vykdyti. 2008 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto posėdyje pakartotinai buvo svarstytas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo, tačiau sprendimas įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą patalpų nuomos išlaidas – 35 081, 39 Lt, susidariusias bankroto proceso metu, priimtas nebuvo, o nutarta LUAB „Osterotas“ sąskaitoje esantį lėšų likutį 2 534, 21 Lt skirti kaip atlygį Valstybės turto fondui už naudojimąsi minėtomis patalpomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir pripažino negaliojančiu 2008 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl 2 534,21 Lt atlygio VĮ ,,Valstybės turto fondas“ už naudojimąsi jų patalpomis skyrimo, dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo bei dėl įmonės pabaigos.

Teismas nurodė, jog LUAB „Osterotas“ kreditorių komitetas, ignoruodamas įsiteisėjusius teismų sprendimus bei ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas nutarė skirti 2 534,21 Lt VĮ ,,Valstybės turto fondas“ kaip atlygį už LUAB „Osterotas“ naudojimąsi patikėjimo teise valdomomis patalpomis vietoj 35 081, 39 Lt, todėl teismas 2008 m. kovo 28 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta skirti 2 534,21 Lt kaip atlygį VĮ ,,Valstybės turto fondas“ ir kuriuo nepriimtas sprendimas dėl 35 081,39 Lt sumos įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą panaikino bei pripažino 35 081, 39 Lt administravimo išlaidomis, kurios turi būti išmokėtos VĮ ,,Valstybės turto fondas“. Teismas taip pat pripažino neteisėtu ir 2008 m. kovo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą, nes neįtraukus 35 081, 39 Lt administravimo išlaidų, ši ataskaita yra iš esmės neteisinga.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu LUAB ,,Osterotas“ atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliantas nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas bei netinkamai interpretavo aukštesnės instancijos teismų sprendimus. Aukštesnės instancijos teismų sprendimuose buvo palikta teisė kreditorių komitetui savo nuožiūra patvirtinti sumą, kaip atlygį už naudojimąsi VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patalpomis, neįpareigojant įtraukti į administravimo sąmatą visos 35 081,39 Lt sumos. Todėl kreditorių komitetas, atsižvelgdamas į LUAB ,,Osterotas“ finansinę padėtį ir kitas aplinkybes, nutarė už naudojimąsi patalpomis skirti visus LUAB ,,Osterotas“ turėtus pinigus, t.y. 2 534,21 Lt. Kaip teisingai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti kokio dydžio administravimo išlaidas patvirtinti, kokiu būdu jas paskirstyti ir pan. Teismo dalyvavimas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinime yra ribotas ir griežtai reglamentuotas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte, t.y. teismas turi teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą per tam tikrą laiką po bankroto bylos iškėlimo pagal administratoriaus pateiktą prašymą, kuri galioja iki kreditorių susirinkimas patvirtina atskirą administravimo išlaidų sąmatą. Jokiais kitais atvejais teismas negali įtakoti kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, nes tai prieštarautų ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Apeliantas taip pat ginčija už patalpų nuomą priskaičiuotos sumos dydį, nes bankrutuojančiai įmonei mokėti už patalpų nuomą 6 703,12 Lt per mėnesį, kai administravimo išlaidoms buvo skirta tik 4 300 Lt, būtų neekonomiška ir neteisinga. Be to, nurodo, jog teismas be jokių motyvų pripažino kreditorių komiteto nutarimą dėl administratoriaus ataskaitos negaliojančiu. Administratoriaus ataskaita yra iš esmės teisėta, kadangi teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti kreditorių komitetui priskirto klausimo dėl administravimo sąmatos papildymo, todėl neteisėtai įtraukė į administravimo sąmatą 35 081,39 Lt sumą. Administratoriaus ataskaita apima ne tik aptariamą klausimą, bet ir daugelį kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių klausimų, kurių išsprendimo negalima paneigti vien tik tuo, kad į sąmatą nebuvo įtraukta jau minėta 35 081,39 Lt suma. Teismas taip pat netyrė administratoriaus pateiktų įrodymų apie tai, kad bankroto procedūros vyko teisėtai, nepažeidžiant nei įmonės, nei kreditorių interesų. Taigi teismas galėjo pasisakyti tik dėl dalies administratoriaus ataskaitos. Teismas panaikino ir nutarimą dėl įmonės pabaigos, kas sudaro pagrindą be tikslo vilkinti LUAB ,,Osterotas“ bankroto procesą, tuo ne tik didinant administravimo išlaidas, bet ir pažeidžiant likusių kreditorių interesus. Įmonė jokių lėšų nebeturi, nėra jokios galimybės jų gauti, todėl būtina užbaigti LUAB ,,Osterotas“ bankroto procedūras.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atstovo skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog nėra tikslo ilgiau tęsti bankroto procedūras, kurios užsitęsė jau ketverius metus. Įmonė turto nebeturi, administratorius pateikė ataskaitą, kurią pagrįstai patvirtino kreditorių komitetas. Kreditorius neprieštarauja, kad likusi 2 534,21 Lt suma buvo paskirta VĮ ,,Valstybės turto fondas“, kaip kompensacija už naudojimąsi turtu, todėl užbaigus bankroto procedūras, pagrįstai buvo nuspręsta priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą kreditorius VĮ ,,Valstybės turto fondas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. Pažymi, jog apeliantas nepagrįstai iškraipo Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytus motyvus. Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas bankrutuojančiai įmonei VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomos patalpos buvo reikalingos, todėl šių patalpų nuomos išlaidos turėjo būti priskirtos administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 str. 3 d.) ir apmokėtos iš visų rūšių įmonės lėšų. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog kreditorių komitetas turėjo teisę iš naujo svarstyti minėtą klausimą ir savo nuožiūra nustatyti patalpų nuomos mokesčio sumą, neatsižvelgdamas į teismo nutartyje išdėstytus motyvus ir CPK 18 straipsnio nuostatas. UAB ,,Osterotas“ administratorius per bankroto procesą paskirstė virš 213 605,39 Lt administravimo išlaidų, todėl nepakankamas lėšų likutis įmonės sąskaitoje negalėjo būti pagrindu nuomos mokesčio dydžiui nustatyti. Teigia, jog bankroto administratorius neturėjo teisės teikti atskirąjį skundą dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nes ĮBĮ nesuteikė jam tokios teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentuojančio bankroto administravimo išlaidų nustatymo, apmokėjimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarką, trečiąja dalimi yra nustatyta, kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą yra priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai ( ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.). Tokiu būdu, įstatymas nustato bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės išlaidų, kurios priskiriamos administravimo išlaidoms, sąrašą, kuris nors ir nėra baigtinis, tačiau pakankamai konkretus, o pati ĮBĮ norma, reglamentuojanti tokias išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą bei greitesnį jų užbaigimą.

Ginčijamu 2008 m. kovo 27 d. priimtu LUAB „Osterotas“ kreditorių komiteto nutarimu buvo patvirtinta administratoriaus UAB ,,Stovis“ įgalioto asmens veiklos ataskaita, nutarta skirti 2 534,21 Lt kaip atlygį VĮ ,,Valstybės turto fondas“ už naudojimąsi patikėjimo teise valdomomis patalpomis bei įpareigoti administratoriaus įgaliotą asmenį atlikti visus ĮBĮ numatytus veiksmus, susijusius su bankrutavusios UAB ,,Osterotas“ likvidavimo procedūros užbaigimu.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad 2007 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta panaikinti kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą dėl atsisakymo papildyti administravimo išlaidų, atsiradusių dėl naudojimosi VĮ ,,Valstybės turto fondas“ valdomomis patalpomis, sąmatą 35 081, 39 litų, tačiau kreditorių komitetas, 2008 m. kovo 27 d. svarstydamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos papildymo, neįtraukė reikalaujamos sumos į administravimo išlaidų sąmatą, ir paskyrė tik 2 534,21 Lt VĮ ,,Valstybės turto fondas“ kaip atlygį už bankroto procedūrų metu naudotas patalpas.

Tai, kad mokestis už bankrutuojančios UAB ,,Osterotas“ naudojimąsi VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomomis patalpomis pripažintinas administravimo išlaidomis ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Be to, 2007 m. birželio 7 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patalpos bankrutuojančiai įmonei buvo reikalingos, patalpų nuomos išlaidas administratorius, teikdamas teismui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, buvo įtraukęs į administravimo sąmatą, todėl šių patalpų nuomos išlaidos turėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų, o kreditorių komiteto 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas yra prieštaraujantis geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (bankroto b. 1 t., l. 258-261). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo nutartį nepakeistą, nurodydamas, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasmę naudojimasis kreditoriaus valdomomis negyvenamosiomis patalpomis priskirtinas prie išlaidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės administravimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog šios išlaidos turi būti apmokamos iš bankrutuojančios įmonės visų rūšių lėšų (bankroto b. 2 t., l. 41-46).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės ginčas kyla ne dėl to, ar VĮ ,,Valstybės turto fondas“ reikalaujama 35 081,39 Lt suma turi būti pripažįstama administravimo išlaidomis ir įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą, o dėl to, ar tokios apimties reikalavimas, atsiradęs nuomos sutarties, kuri buvo pasirašyta dar įmonei sėkmingai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, pagrindu, bankrutuojančiai įmonei nėra per didelis. Taip pat ginčas kyla dėl to, ar išlaidų už naudojimąsi patalpomis dydžio klausimas buvo išspręstas anksčiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutartyje, kurią 2008 m. sausio 28 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, pasisakė tik dėl teisės VĮ ,,Valstybės turto fondas“ reikalauti atlygio už naudojimąsi patalpomis. Tuo tarpu dėl 35 081,39 Lt sumos, kurią VĮ ,,Valstybės turto fondas“ apskaičiavo už naudojimąsi patalpomis, dydžio pagrįstumo nepasisakė. Dėl nuomos už naudojimąsi patalpomis dydžio nepasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, kol neištirtas ir neišspręstas mokesčio už naudojimąsi patalpomis dydžio klausimas, nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent 35 081,39 Lt suma ir turėjo būti papildyta LUAB ,,Osterotas“ administravimo sąmata.

Kaip jau buvo minėta, tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą yra priskirta kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 5, 9 p.), todėl kreditorių komitetas, įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarčiai, ir teismams nepasisakius dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis dydžio, privalėjo papildomai spręsti dėl atlygio už naudojimąsi VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomomis patalpomis nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. liepos 20 d. dydžio. Iš 2008 m. kovo 27 d. Kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad VĮ ,,Valstybės turto fondas“ pakartotinai pateikė prašymą dėl 35 081, 39 Lt sumos įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorių komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. liepos 20 d.) UAB ,,Osterotas“ savo turtą saugojo užimdama labai mažą dalį patalpų bei įvertindamas, kad UAB ,,Osterotas“ lėšų likutis posėdžio dienai sudaro 2 534,21 Lt, nusprendė šią sumą, kaip atlygį, skirti VĮ ,,Valstybės turto fondas“ už naudojimąsi patalpomis (b. l. 21). Tačiau kreditoriai, nors ir turėdami teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei ją keisti, priimdami sprendimus dėl administravimo išlaidų, privalo atsižvelgti į administravimo išlaidų paskirtį, o taip pat ir į kiekvieno iš kreditorių teises, bei nepažeisti įmonės savininkų teisių bei jų teisėtų interesų. Tai, ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti bei nepažeidžia minėtų asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo tikrinti teismas. Taigi teismas, nustatęs, jog kreditorių komitetas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, turi šį sprendimą panaikinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, naikindamas kreditorių komiteto nutarimą, neteisingai interpretavo ankstesnius įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose nebuvo išspręstas nuomos už naudojimąsi patalpomis dydis, todėl toks sprendimas naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog kreditorių komitetas nepagrįstai nusprendė skirti 2 534,21 Lt VĮ ,,Valstybės turto fondas“ kaip atlygį už bankroto procedūrų metu naudotas patalpas, turėjo įvertinti šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti, kokia suma, kaip atlygis už naudojimąsi VĮ ,,Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomomis patalpomis, turėjo būti įtraukta į administravimo išlaidų sąmatą. Nustatydamas atlygio už patalpų nuomą sumas, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nepakankamas likviduojamos dėl bankroto įmonės lėšų likutis negali būti pagrindu nustatyti atlygį už naudojimąsi patalpomis. Be to, teismas neištyrė, ar VĮ ,,Valstybės turto fondas“ pagrįstai apskaičiavo patalpų nuomos mokesčio sumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nutrauktų 1994 m. birželio 28 d. ir 1996 m. rugpjūčio 9 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių įkainius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir aplinkybių, kiek nepaskirstyto bankrutuojančios įmonės turto buvo VĮ ,,Valstybės turto fondas“ pareiškimo įtraukti patalpų nuomos mokestį į administravimo išlaidų sąmatą padavimo momentu, kokiems kreditoriams ar kokiems kitiems tikslams įgyvendinti šis turtas (ar už jį gautos lėšos) šio ginčo nagrinėjimo metu buvo paskirstytas, taip pat dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta VĮ ,,Valstybės turto fondas“ išmokėti tik 2 534,21 Lt kaip atlygį už naudojimąsi patalpomis. Vien ta aplinkybė, jog šiuo metu likviduojama UAB ,,Osterotas“ turto ar lėšų VĮ ,,Valstybės turto fondas“ reikalavimui už naudojimąsi patalpomis patenkinti neturi, nėra pagrindas atsisakyti spręsti išvardintus klausimus, nes pripažinus, jog VĮ ,,Valstybės turto fondas“ turėtų būti išmokėta didesnė suma už naudojimąsi jo patalpomis, pareiškėjas VĮ ,,Valstybės turto fondas“ įgytų teisę papildomai reikalauti, kad būtų priteista neišmokėta nuomos mokesčio dalis iš nepagrįstai šią sumą gavusių asmenų arba reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, t.y. ginti pažeistas teises kitais įstatymuose numatytais teisių gynimo būdais.

Teisėjų kolegija atmeta VĮ ,,Valstybės turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, jog bankroto administratorius neturėjo teisės teikti atskirąjį skundą dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kadangi ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas jam suteikią tokią teisę, t.y. administratorius šio straipsnio pagrindu atstovauja bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime, todėl gindamas tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus turi teisę paduoti skundą dėl kreditorių komiteto priimtų sprendimų.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2008 m. kovo 27 d. LUAB „Osterotas“ kreditorių komiteto priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neišaiškino visų svarbių šiam klausimui išspręsti aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, ir dėl šių pažeidimų klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Tai yra pagrindas teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 329 str. 1 d.).

Neišsprendus dalies administravimo išlaidų atlyginimo klausimo, negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo bei įpareigojimo administratoriui atlikti visus ĮBĮ numatytus veiksmus, susijusius su bankrutavusios UAB ,,Osterotas“ likvidavimo procedūros užbaigimu.

Teisėjų kolegija, nurodytais pagrindais naikindama pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisako dėl likusių atskirajame skunde bei atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Klausimą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Osterotas“ bankroto byloje Nr. 2-1872-34/2008 perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė Milašienė Vytas Milius