Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. A. J., dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija), remdamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama:

3) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Sklypą 1 dydis yra 4 870 Eur;

4) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Sklypo 2 Dalį dydis yra 632,79 Eur.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras (toliau – ir susisiekimo ministras) 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ (toliau – ir 2014 m. SM įsakymas) pavedė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir LAKD) atlikti su Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros) YVS projekto įgyvendinimu susijusius darbus 2013 m. nutarimo priedėlyje nurodytuose planuojamų automobilių kelių infrastruktūros ruožuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir LRV) 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9 – 17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir 2017 m. LRV nutarimas) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Kelio ruožui tiesti pagal Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60– 27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 „Dėl Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60–27,26 km ruožo tiesimo specialaus plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas). 2017 m. LRV nutarime numatyta minėtą projektą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nurodo, kad Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris T00079776.

Nurodo, jog, įsigaliojus 2017 m. LRV nutarimui, pareiškėja 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-1999 ir 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2-2016 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą apie pradėtą jo nuosavybės teise valdomo 2,0900 ha ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 27,9400 dydžio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tuo pačiu nurodo, kad šiais raštais atsakovui buvo pranešta apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovo visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ribos, jo ir jame esančio kito turto vertinimas bei kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir ŽPVPĮ) nustatyti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad ŽPVPĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka buvo parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kelio ruožui tiesti) projektas (toliau – ŽPVP projektas), kurio rengėjas – UAB „Kelprojektas“. Teigia, kad LAKD 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr.(16.1)2-330 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovui buvo pranešta apie supažindinimą su parengtu ŽPVP projektu bei nurodyta, kad yra parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. AM18/0821/20N (toliau – ir Ataskaita 1) ir Nr. AM18/0820/38N (toliau – ir Ataskaita 2) (toliau kartu – ir Vertinimo ataskaitos), ir kad pagal Projekto sprendinius visuomenės poreikiams paimamos 0,9403 ha ir 0,5176 ha dydžio žemės sklypo dalys. Pranešimas išsiųstas registruotąja pašto siunta, atsakovas šį pranešimą atsiėmė 2019 m. sausio 17 d.

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Jungtinis verslas“ (pažymėjimo Nr. 000051) turto vertintoja A. M. O. (turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) parengė Vertinimo ataskaitas. Pagal Ataskaitą dėl 1 0,9403 ha dalies iš 27,9400 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 3), rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. yra 8 840 eurų, nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nenustatyta. Pagal Ataskaitą 2 dėl 0,1576 ha dalies iš 2,0900 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 4), rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 21 d. yra 4 870 eurų, apie nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nenustatyta.

Nurodo, jog pagal Sąrašo 15 punktą, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs Sklypas 3 buvo pertvarkytas į 2,6621 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 20-1, į 24,3376 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 20-2, ir į 0,9403 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 20-3. Pagal Sąrašo 33 punktą, atsakovui nuosavybės teise priklausęs 2,0900 ha ploto Sklypas 4 buvo pertvarkytas į 1,0773 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 38-1, į 0,4951 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 38-2, ir į 0,5176 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 38-3. 2019 m. NŽT įsakymu nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypų, kurių projektiniai numeriai yra Nr. 20-3 ir Nr. 38-3, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-784-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) – 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir ŽPVP aktas 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą Sklypą 1, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. ŽPVP aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Sklypo 1 pagal Ataskaitą 2 dydis – 4 870,00 eurų, iš jų Sklypo 1 vertė – 4 870,00 eurų, kitų nuostolių, susijusių su Sklypo 1 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 eurų.

Nurodo, kad NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. aktu Nr. ŽVP-824-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4 - 17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir ŽPVP aktas 2) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos Dalies 0,9403 ha ploto Sklypo 2, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. ŽPVP aktu 2 nustatyta, kad nuostolių dėl Sklypo 2 atsakovui tenkančios dalies pagal Ataskaitą 1 dydis – 632,79 eurų, iš jų Sklypo 2 dalies vertė – 632,79 eurų, kitų nuostolių, susijusių su Sklypo 2 dalies paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 eurų.

LAKD 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (6.1)2-4732 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ (toliau – ir 2019 m. LAKD raštas) pranešė atsakovui, kad NŽT priėmė ŽPVP aktą 1 ir ŽPVP aktą 2, pateikė šių aktų kopijas ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šiuos aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu atsakovui taip pat buvo pranešta, kad, jei minimi aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Pranešimas atsakovui registruota pašto siunta įteiktas 2019 m. rugsėjo 18 d.

Pažymi, jog atsakovas 2019 m. spalio 2 d. raštu informavo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų nepasirašys, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo.

Pasisakydama dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo, ir remdamasi ŽPVPĮ 13 straipsniu, pareiškėja nurodo, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui yra atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pažymi, jog iš atsakovo visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Iš Vertinimo ataskaitų matyti, kad apžiūros metu Sklypo 1 ir Sklypo 2 vertinamos dalys buvo apaugusios pieva. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Žemės sklypuose nebuvo NTR įregistruotų ar neįregistruotų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti, todėl šių nuostolių apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Pareiškėja pažymi, jog žemės sklypų vertės buvo nustatytos lyginamuoju metodu, skaičiavimams atrinkus ir įvertinus šešis analogiško turto lyginamuosius sandorius, įvykusius 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn. toje pačioje verčių zonoje, artimiausioje ir panašiausioje aplinkoje. Nurodo, jog Vertinimo ataskaitos yra galiojančios, todėl laikytinos vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus atsakovo žemės sklypus. Todėl, pareiškėjos nuomone, atsakovui pagal vertinimo ataskaitas nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

2023 m. vasario 24 d. pareiškėja pateikė prašymą patikslinti pareiškimą dėl atlyginimo dydžio nustatymo už iš atsakovo paimtus žemės sklypus dalyje. Nurodo, kad byloje atsakovo prašymu 2021 m. sausio 29 d. nutartimi buvo skirta teismo ekspertizė, paskirtas ekspertas D. G. parengė 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktą Nr. DGE210318, kuriuo ginčo žemės sklypų vertes vertino dviem datomis: 1) Sklypo 1 rinkos vertė 2021 m. kovo 18 d. vertinta 16 300 Eur; 2) Sklypo 2 Dalies rinkos vertė 2021 m. kovo 18 d. vertinta 1 930 Eur. Nurodė, kad su ekspertizės akto pagrindimu ir išvada nustatant ginčo sklypų vertę 2021 metams iš esmės sutinka.

Atsakovas A. A. J. atsiliepime nurodo, jog neprieštarauja dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau nesutinka su nustatyta kompensacijos suma.

Nekvestionuoja pareiškėjos ir kitų valstybės institucijų priimtų sprendimų, kuriais jam priklausančius žemės sklypus numatyta paimti visuomenės poreikiams, tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma atlyginimo suma, atsakovo nuomone, negali būti vertinama kaip teisingas atlygis už iš savininko paimamą nuosavybę. Nesutinka su nustatyta kompensacija iš esmės dviem pagrindais: 1) netinkamas vertės nustatymo momentas; 2) nustatyta vertė neatitinka žemės sklypų savininko patiriamų praradimų. Pastebėjo, kad neaišku, kodėl paimamų žemės sklypų unikalūs numeriai nesutampa su vertinimo ataskaitose nurodytais numeriais, todėl kyla neaiškumų ir dėl to, dėl kokių žemės sklypų yra kilęs ginčas.

Dėl paimamų visuomenės poreikiams ginčo sklypų vertės nustatymo teigia, kad negalima vadovautis Ataskaitos 1 ir Ataskaitos 2 duomenimis, nes turto vertės nustatymo data niekuo nepagrįsta. Atsakovas nurodo ginčui aktualią teismų praktiką ir akcentuoja išaiškinimą, jog paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2012), jog nustatant vertinimo datą labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus, egzistuojant delsimams turto paėmimo procese (Europos Žmogaus Teisių teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Vassallo prieš Maltą, pareiškimo Nr. 57862/09; taip pat Malama, par. 51). Pažymi, jog institucijoms delsiant priimti galutinius sprendimus dėl turto nusavinimo, bet tuo pačiu nustatant savininkui apribojimus naudotis jam priklausančiu turtu, asmuo dėl to patiria žalą, kuri tiesiogiai susijusi su turto paėmimu visuomenės poreikiams. Teigia, jog realiai buvo pradėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir žemės sklypo savininkui nustatyti atitinkami apribojimai dar iki formalaus sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, apribojant savininkų teises žemės sklypuose vykdyti veiklą, kurią jiems leido Bendrojo plano sprendiniai, apribojimai buvo motyvuojami pradedamu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, kurio eigos savininkas negalėjo kontroliuoti. Mano, jog savininkui turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis de facto prarado savo nuosavybę, įvertinus konkretaus sklypo individualias savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Pažymi, jog, vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, turi būti siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Pabrėžia, jog siekiant įvertinti valstybės veiksmų suderinamumą su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimais, teismas turi atlikti bendrą įvairių interesų išnagrinėjimą, atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant proceso šalių elgesį, valstybės įtvirtintas priemones ir jų įgyvendinimą (Fener Rum Erkek Lisesi Vakf prieš Turkiją, No. 34478/97, § 46, 9 January 2007, Bistrović prieš Kroatiją, no. 25774/05, § 35, 31 May 2007).

Tvirtina, kad, nustatant atsakovo realiai turėtų teisių, susijusių su žemės sklypais, apimtį ir jų suvaržymą, jo teisėtus lūkesčius ir jų pažeidimą (nepažeidimą), reikšminga atsižvelgti į tai, kad atsakovo šeima ginčo žemės sklypus įgijo nuosavybėn dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 110 „Dėl pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ priėmimo, nežinodama apie tokius Vilniaus rajono savivaldybės planus, o tuo metu dar nebuvo ir Vilniaus rajono bendrojo plano. Teigia, kad susidariusioje situacijoje atsakovas netrukus po žemės įsigijimo negalėjo plėtoti ūkinės veiklos, kuriai įsigijo ginčo žemės sklypus. Atsakovas Sklypą 3 įsigijo 2007 m. gruodžio 18 d. ir planavo vykdyti jame statybas, ką patvirtina įsigyto sklypo kaina (du milijonai litų). Nurodo, kad vėliau priimti sprendimai dėl logistikos centro projekto patvirtina, kad ta teritorija aiškiai turėjo komercinio pobūdžio plėtros perspektyvas. Teigia, kad teismas turi nustatyti realią žemės sklypo įsigijimo kainą, kuri EŽTT jurisprudencijoje vertinama kaip svarbus kriterijus, nustatant teisingą atlyginimą, išsiaiškinti kitas žemės įsigijimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu būtų įvertintas atsakovo ir institucijų, vykdančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, sąžiningumas ir rūpestingumas.

Teigia, kad šiuo atveju nebuvo tinkama kompensacija už ginčo Sklypo 1 ir Sklypo 2 Dalies paėmimą visuomenės poreikiams.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai suformuluoja prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Žemės įstatymo ir ŽPVPĮ atitinkamų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 43 straipsniams ir nurodytiems konstituciniams principams tiek, kiek šiose įstatymuose nėra nustatyta (legislatyvinė omisija): termino, per kurį žemės paėmimu suinteresuota institucija privalo kreiptis į NŽT su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams; termino, per kurį NŽT turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą; nustatant kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams žemę nevertinamas žemės savininko sumokėtos lėšos ir momentas, kuriuo realiai buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra; turto vertinimo momentas nėra siejamas su nuosavybei nustatytais apribojimais. Nurodo, kad formali žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra prasidėjo praėjus net 10 metų, kas, atsakovo nuomone, ženkliai įtakojo vertinamo turto kainas. Mano, kad valstybės institucijų delsimas pakankamai ilgą laiką nepriimant sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, yra nesąžiningas ir neteisėtas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas turimais viešojo administravimo įgaliojimais teritorijų planavimo bei nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams srityje.

Teigia, kad Aplinkkelis numatytas ir etapais įgyvendinamas tarp magistralinių kelių Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas (iš esmės siekiant juo nukreipti tranzitinį transporto priemonių (ypač sunkiųjų) eismą iš Vilniaus miesto ir Juodšilių, Rudaminos, Skaidiškių miestelių, kitų gyvenamųjų vietovių centrų ir tam nepritaikytų kelių (gatvių). Naujas aplinkkelio ruožas pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose (ypač pietvakarinėje dalyje). Aplinkkelio tarp magistralinių kelių Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 Vilnius-Minskas tiesimas pripažintas YVS projektu 2013 m. LRS nutarimu.

Nurodo, kad pagal 2013 m. LRS nutarimą, aplinkkelio tiesimo darbai suskirstyti į 3 etapus. Vilniaus mieste jau yra nutiestas šio aplinkkelio 7,9 km ruožas (I etapas), kuriam suteiktas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio pavadinimas. II etapas - naujo magistralinio kelio A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio 9 km ilgio ruožo tiesimas: nuo rekonstruoto ruožo Vilniaus mieste pabaigos iki suplanuotos skirtingų lygių sankryžos su magistraliniu keliu A15 Vilnius-Lyda (įskaitant visą sankryžos teritoriją ir jos prieigas). Šiam projektui įgyvendinti ir paimamos atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys.

Nurodo, kad tik užbaigus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bus galima rengti Techninį projektą, nes valstybinės reikšmės keliai (išimtinė valstybės nuosavybė) gali būti projektuojami tik valstybinėje žemėje. Teigia, kad magistralinis kelias vienu metu turi būti rekonstruojamas ir (arba) tiesiamas visame statybos sklype, suformuotame iš visų žemės savininkų paimtų žemės sklypų (dalių), nes magistralinis kelias ir jo statiniai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų ypatingasis statinys.

Teigia, kad nepaėmus atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nebus jokių techninių ir teisinių galimybių įvykdyti II etapo įgyvendinimo darbų ir nutiesti Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožą iki magistralinio kelio A15 Vilnius-Lyda. Įgyvendinus projektą, naujas Vilniaus pietinio aplinkkelio ruožas taps sudėtine Europos kelių tinklo (Trans European Network TEN) IXB koridoriaus šakos (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) ir europinės magistralės E85 (Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Čemovcai-Bukareštas-Aleksandrupolis) dalimi. Nukreipus eismą naujai nutiestu aplinkkelio ruožu taip magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda ir dabartinio Vilniaus pietinio aplinkkelio (kuriam Vilniaus mieste suteiktas Kirtimų gatvės pavadinimas), Vilniaus mieste bus sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos.

Pažymi, kad magistralinio kelio ruožo rekonstravimas yra konkretus ir aiškiai išreikštas ne tik aplink magistralinį kelią A15 Vilnius-Lyda, esančių gyvenamųjų vietovių gyventojų, palei tranzitinio eismo Vilniaus miesto gatves gyvenančių gyventojų, bet ir visų kitų eismo dalyvių (valstybės ir užsienio) poreikis, kuris objektyviai negalėtų būti patenkintas, jeigu konkretiems visuomenės poreikiams paimtų atsakovo žemės sklypų dalių nebūtų leista naudoti tiems tikslams.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė iš esmės patikslinto pareiškimo reikalavimus, nesutiko su atsakovo prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Taip pat papildomai paaiškino, kad, pareiškėjo nuomone, teisingesnė yra turto vertintojo D. G. nustatyta turto kaina.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, II etapas (planuojama Durpių gatvės rekonstrukcija iki miesto ribos, naujos aplinkkelio trasos tiesimas iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda), ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino, kad Susisiekimo ministerija yra šį ypatingos valstybinės svarbos (toliau – ir YVS) projektą įgyvendinanti institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 444 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9 – 17,4 km ruožui tiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir 2017 m. LRV nutarimas) nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,9-17,4 km ruožui (toliau – ir Kelio ruožas) tiesti pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T3-160 patvirtintą Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tarp magistralinių kelių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A3 Vilnius–Minskas 7,60– 27,26 km ruožo tiesimo specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), kuris viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos numeris T00079776.

Žyma apie 2017 m. LRV nutarimu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta 2017 m. birželio 21 d.

NŽT direktorius 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1P-135-(1.17 E.) (toliau – ir 2019 m. NŽT įsakymas) patvirtino ŽPVP projektą. Pagal ŽPVP projekto sprendinius iš atsakovo valdomo 27,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 3), visuomenės poreikiams numatyta paimti 0,9403 ha dydžio dalį, o iš atsakovo valdomo 2,0900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 4), numatoma paimti 0,5176 ha dydžio dalį.

UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. lapkričio 14 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Pagal Ataskaitą1 27,9400 ha Sklypo 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9403 ha dalies rinkos vertė nurodyta 8 840 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalimi, nenustatyta. Tuo tarpu pagal Ataskaitą 2 2,0900 ha Sklypo 4 0,1576 ha dalies rinkos vertė nurodyta 4 870 Eur, kitų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalimi, nenustatyta.

Žyma apie 2017 m. LRV nutarimu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padaryta 2019 m. liepos 31 d.

NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktu Nr. ŽVP-784-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir ŽPVP aktas 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,5176 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 1), ir nustatė 4 870,00 Eur nuostolių už paimamą žemės sklypą dydį, iš kurių žemės sklypo vertė – 4 870,00 Eur, kitų nuostolių nenustatyta.

NŽT direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. aktu Nr. ŽVP-824-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 (Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo II etapas) 7,4-17,9 km ruožui tiesti)“ (toliau – ir ŽPVP aktas 2) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2), ir nustatė 632,76 Eur nuostolių už paimamą žemės sklypą dydį, iš kurių žemės sklypo vertė – 632,79 Eur, kitų nuostolių nenustatyta.

Iš Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2019 m. spalio 28 d. liudijimo matyti, kad LAKD įmokėjo į šios notarės depozitinę sąskaitą 5 502,79 Eur už visuomenės poreikiams paimamus atsakovui priklausančius ginčo žemės sklypus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjusia nutartimi (toliau – ir 2020 m. VAAT nutartis) tenkino pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patvirtino ŽPVP akto 1 teisėtumą ir leido įregistruoti ŽPVP aktu 1 visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,5176 ha ploto Sklypą 1 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Kelio ruožui tiesti. Taip pat patvirtino ŽPVP akto 2 teisėtumą ir leido įregistruoti ŽPVP aktu 2 visuomenės poreikiams paimamą atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto Sklypo 2 valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Kelio ruožui tiesti. Proceso dalyviai teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, todėl ji įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d.

Byloje ginčo dėl to, kad ginčo sklypų dalys turėtų būti paimamos valstybės poreikiams užtikrinti, nebuvo, ginčas kilo dėl teisingo atlygintino dydžio už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių nustatymo.

ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

Atsakovo prašymu teismas paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui-turto vertintojui D. G., kurios rezultatas buvo pateiktas 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės aktu Nr. DGE210318 (Sklypo 1 rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d. nustatyta lyginamuoju aspektu – 199 000 Eur, Sklypo 2 200/2794 dalies rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d. (kai buvo paskelbta apie būsimą žemės paėmimą visuomenės poreikiams), nustatyta lyginamuoju aspektu – 23 700 Eur, o rinkos vertė 2021 m. kovo 18 d. (teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo priėmimo data) – 1 930 Eur). Visgi pažymėtina, kad Teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių vertę nustatė nesiremdamas minėtu ekspertizės aktu, kadangi jį dėl jame nurodytų motyvų laikė nepatikimu įrodymu nustatinėjant teisingą atlyginimo dydį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi šioje administracinėje byloje (Nr. eA-535-821/2022) tenkino atsakovo apeliacinį skundą ir panaikino 2021 m. VAAT sprendimą bei perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT sprendimo motyvuose nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju išperkamo turto vertės nustatymui yra aktualus 2018 m. rugpjūčio 20 d. terminas, kai buvo pradėta žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pažymėjo, jog rengiant Ataskaitą 1 ir Ataskaitą 2 bei apskaičiuojant paimamų Sklypo 1 ir Sklypo 2 rinkos vertę, sklypų rinkos vertė buvo susieta su įvykiu (Sklypo 1 ir Sklypo 2 apžiūra), kurio teisės aktai nenumato, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta. Nurodė, jog Sklypo 1 ir Sklypo 2 vertės nustatymo momentas neatitinka Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnio nuostatų taikymo taisyklių, kurios suformuotos LVAT praktikoje. LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, taip pat nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos (LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020; LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021; 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022). LVAT atkreipė dėmesį, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės ir ginčo esmė identiškos nagrinėjamai bylai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turto visuomenės poreikiams paėmimo data (pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo data) yra tinkamas ir teisingas atskaitos taškas išperkamo turto vertei nustatyti (LVAT 2022 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022). Byloje nustatyta, kad žyma apie 2017 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą NTR padaryta 2017-06-21 ir 2019-07-31. Aktai 1 ir 2 priimti 2019 metais rugpjūčio mėn., o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties Nr. eI3-1370-764/2020 įsiteisėjimo data – 2020 m. spalio 8 d. LVAT nurodė, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos svarbios bylos aplinkybės, nukrypta nuo LVAT praktikos panašaus pobūdžio bylose. LVAT nurodė, kad nuo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datos (2020-10-08) iki atliktos teismo ekspertizės datos (2021-03-18) yra praėję daugiau nei 5 mėnesiai.

2023 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi paskirta pakartotinė teismo ekspertizė visuomenės poreikiams paimamo 0,5176 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 1), ir 200/2794 dalies 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 2 Dalis), rinkos vertei 2020 m. spalio 8 d. nustatyti.

2023 m. liepos 3 d. ekspertizės akto Nr. 23/06/92 išvadose nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimamo 0,5176 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 1) rinkos vertė 2020 m. spalio 8 d. – 34 500 Eur, o 200/2794 dalies 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 2 Dalis), rinkos vertė 2020 m. spalio 8 d. – 3 500 Eur.

Ginčo santykius reglamentuojančio ŽPVPĮ 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022-07-01) nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. <...> Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. ŽPVPĮ 13 str. 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje.

Pagal ŽPVPĮ 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (ŽPVPĮ 7 straipsnio 3 dalis).

Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nekilnojamojo turto registre padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad minėtas įvykis nustato ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą.

Pagal ŽPVPĮ 13 straipsnio 2-3 dalis, paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje.

Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje, aiškinant aukščiau minėtas ŽPVPĮ nuostatas pažymima, kad apskaičiuojant Žemės sklypo vertę, turi būti paisoma ŽPVPĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos imperatyvios taisyklės, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Pagal ŽPVPĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1558-789/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą praktiką dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo momento, yra konstatavęs, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (žr. pvz. LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1201-438/2020). LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020, LVAT yra išaiškinęs, jog pagrįstai bei teisėtai atsakovo Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta tokia, kokia ji buvo nuosavybės teisės į Žemės sklypą pasibaigimo metu, remdamasis Ekspertizės aktu, teismo ekspertizė atlikta ginčo Žemės sklypo vertę nustatant tai dienai, kai atsakovas prarado nuosavybės teisę į šį Žemės sklypą, kas atitinka teisinį reglamentavimą.

Naujausioje LVAT praktikoje (byloje, kurios faktinės aplinkybės ir ginčo esmė identiškos nagrinėjamai bylai) LVAT nurodė, jog turto visuomenės poreikiams paėmimo data (pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus aktas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, įsiteisėjimo data) yra tinkamas ir teisingas atskaitos taškas išperkamo turo vertei nustatyti, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes (žr. LVAT 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2466-525/2022).

Atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 28 d. LVAT nutartimi pateiktą išaiškinimą nagrinėjamos bylos atžvilgiu, tinkamu ginčo sklypų vertės nustatymo momentu laikytina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties Nr. eI3-1370-764/2020, kuria patvirtintas NŽT akto 1 ir NŽT akto 2 dėl ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, teisėtumas, įsiteisėjimo data – 2020 m. spalio 8 d..

Kaip matyti iš 2023 m. liepos 3 d. ekspertizės akto, teismo paskirto eksperto vertinimu, visuomenės poreikiams paimamo 0,5176 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 1) rinkos vertė 2020 m. spalio 8 d. – 34 500 Eur, o 200/2794 dalies 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Sklypo 2 Dalis), rinkos vertė 2020 m. spalio 8 d. – 3 500 Eur.

Pareiškėjas nesutinka su nustatyta turto verte, nurodydamas, kad nepagrįstai taikytas bendrojo plano sprendinių pataisos koeficientas KBP (teismo ekspertizės akto 36-37 psl.). Pažymėtina, kad teismo ekspertė pagrindė šio pataisos koeficiento individualiu atveju taikymą, nurodydama, kad „nekilnojamojo turto rinkos analizė rodo, jog vienas iš svarbiausių žemės vertingumo veiksnių yra planuojamas ir dokumentais reglamentuotas teritorijos žemės naudojimas. Žemės naudojimo galimybes nustato savivaldybių teritorijų bendrieji planai Teritorijose, kuriose bendrojo plano sprendiniai numato žemės ūkio paskirties žemės keitimą – naudojimą kitai paskirčiai, žemės sklypų paklausa ir vertingumas išauga. Nurodytai aplinkybei įvertinti žemės ūkio paskirties žemės sklypams Masinio žemės vertinimo taisyklių 26.8 papunktyje numatytas vietovės lygmens bendrojo plano ar savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinių koeficientas KBP. Analizuojant žemės ūkio paskirties žemės rinkos duomenis, nustatyta, kad žemės verčių zonose, zonų dalyse, kuriose BP sprendiniai numato žemės naudojimą paskirčiai – kita, sklypai parduodami už didesnę ploto vieneto – 1 ha kainą, lyginant su sklypais, kurių vieta nepatenka į BP paskirties keitimo arealus. Tokių teritorijų įvertinimui, vadovaujantis BP sprendiniais, nustatyti KBP koeficientai.“ Tad teismo neįtikino pareiškėjo argumentai dėl nesivadovavimo teismo ekspertės nustatyta turto rinkos kaina, nes logiška ir teismo ekspertės argumentuota, kad paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų paskirties pakeitimo galimybė suteikia daugiau pasirinkimo turto įgijėjams šį turtą plėtoti ir vystyti, kas atitinkamai padidina jo kainą (rinkos vertę).

Atsakovas dėl per mažo paimamo turto įvertinimo nurodo, kad formali žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra prasidėjo praėjus net 10 metų, kas, atsakovo nuomone, ženkliai įtakojo vertinamo turto kainas. Mano, kad valstybės institucijų delsimas pakankamai ilgą laiką nepriimant sprendimų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, yra nesąžiningas ir neteisėtas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas turimais viešojo administravimo įgaliojimais teritorijų planavimo bei nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams srityje. Pažymėtina, kad šie argumentai galėtų sudaryti reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį pagrindą, tačiau nėra teisiškai reikšmingi nustatyti kitokią turto vertę ar nesivadovauti teismo eksperto nustatyta paimamo turto rinkos verte nurodytai datai. Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškimą yra pateikęs ginčo turto įsigijimo sandorius, iš kurių matyti, kad 2007 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 27,94 ha turtas (tarpe kurio yra dalis paimto visuomenės nuosavybei turto) buvo įsigytas už 2 mln. litų (kas atitiktų apie 579 257 Eur), 2016 m. dovanojimo sandorio pagrindu atsakovas įgijo šį turtą. Dovanojimo sandoryje nurodyta, kad turto vertė sudaro 579 240,04 Eur. Atitinkamai aritmetiškai skaičiuojant turto įgijimo metu 1 ha vertė galėjo sudaryti apie 20 731,57 Eur, o 1 aro – apie 207,32 Eur. Įvertinus tai, kad teismo ekspertė nustatė 523 Eur ir 666 Eur už 1 arą ginčo turto kainą (teismo ekspertizės akto 38, 41 lapai), nėra faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas patyrė nuostolius, prarado investicijas ar neteisingai nustatyta paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypų rinkos vertė 2020-10-08 datai. Atsakovo argumentai dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo planų sužlugdymo nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais ir dėl to, kad visuomenės poreikiams paimta maža dalis iš įsigyto nuosavybėn žemės sklypo ploto. Likusios žemės sklypo dalies (nepaimtos visuomenės poreikiams) vertės klausimai šioje byloje nėra analizuojami.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5176 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 34 500,00 Eur, o už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 3 500 Eur.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. papildomuose paaiškinimuose suformulavo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl legislatyvinės omisijos su šiais klausimais:

1) ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, priimtos 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje nėra nustatytas terminas, per kuriuos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams, ir tokio termino praleidimo teisinės pasekmės;

2) ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba turi užbaigti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą;

3) ar Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies, priimto 1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446, redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. (Valstybės žinios, 2013 m. liepos 16 d., Nr. 76-3828) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, nevertinant žemės savininko už žemę sumokėtų lėšų ir momento, kuriuo metu buvo realiai pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra;

4) ar Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, priimto 2011-04-12 Nr. XI-1307, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 straipsniams ir konstituciniams ūkinės laisvės, teisinės valstybės ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria paminėtoje nuostatoje visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas momentas nėra siejamas nei nuosavybei nustatytais apribojimais, nei su nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams.

Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto (ŽPVPĮ 13 str.) turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl šioje administracinėje byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir principams. Pažymėtina, kad taikytinas ŽPVPĮ 13 str. detalizuoja Konstitucijoje įtvirtinto teisingo atsiskaitymo už paimamą visuomenės poreikiams turtą realizavimo (įgyvendinimo) mechanizmą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti 1700,00 Eur sumokėtą už pakartotinę teismo ekspertizę užstato sumą.

Remiantis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalie 1 punktu, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies, taip pat vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, ŽPVPĮ 13 str. 4 d. (numato, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija) ir atsižvelgiant į ginčo kilimo priežastis (ginčas kilo dėl teisingo kompensavimo už valstybės poreikiams paimamus ginčo sklypus, ginčas kilo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teisė į teisingą kompensavimą sietina su konstitucine asmens teise į privačios nuosavybės apsaugą), pareiškėjo procesinis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6, 13 straipsniais,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą.

Nustatyti, kad atsakovui A. A. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5176 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 34 500 Eur (trisdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai eurų).

Nustatyti, kad atsakovui A. A. J. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 200/2794 dalį 0,9403 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., dydis yra 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų).

Atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.