Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, našlys, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.21 val., Justiniškių g. 91, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas B. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad jam įteiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje yra padarytas rankraštinis taisymas, jog jis važiavo ne atbuline eiga, o į priekį, pateikė teismui minėtą kopiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad įvykio dieną jokio kontakto nepajuto, buvo automobilį pastatęs galu, prie pat galo aikštelės, kai išvažinėjo, gal per staigiai užsuko, negali tiksliai pasakyti, bet smūgio nepajuto. Tą dieną kapus tvarkė, mašinoje buvo pridėta įrankių. Jei būtų kontaktą pajutęs, būtų sustojęs ir suforminęs įvykį. Gyvena už 100 metrų, jei kas matė, galėjo ateiti į kiemą ir pasakyti. Automobilis draustas, techninę apžiūrą praėjęs, neseniai pirko, automobilis 7 metų senumo, ant jo yra visokių apibraižymų. Nežino, ar užkliudė, bet ant jo automobilio jokios žymės nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. Š., išklausęs nukentėjusiosios Z. G. parodymus, papildė, kad moteris aiškindama iš pradžių viską supainiojo. Žibinto jis nekliudė, pagal žymes gal jis ir galėjo tik bamperį kliudyti, bet jį nuvalius nieko nesimatė.

Nukentėjusioji Z. G., apklausiama teismo posėdžio metu, paaiškino, kad įvykio dieną pardavinėjo gėles, sėdėjo ir išgirdo garsą, pamatė nuvažiuojančią mašiną, kuri užkabino jos mašiną. Bėgo iš paskos, rėkė, kad sustotų, bet jis nuvažiavo. Kai jo nesustabdė, priėjo prie mašinos, buvo likusios žymės, todėl iš karto paskambino į policiją. Matė mašiną, iš karto atsiminė numerį. Jis išvažiavo tiesiai ir nuvažiavo link Pašilaičių. Atsakydama į papildomus teismo klausimus, paaiškino, kad jos automobilis stovėjo priekiu į išvažiavimą, jo buvo apgadinta kairė automobilio dalis, priekinis bamperis, žibinto stiklas, kito automobilio matė galą ir kairę vairuotojo pusę. Savo automobilį pastatė neapgadintą. Nukentėjusiajai Z. G. duodant parodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakomentavo, jog jos automobilio galinė dešinė pusė apgadinta buvo. Po šio komentaro nukentėjusioji paaiškino, kad susipainiojo, jos mašina priekiu stovėjo, ją vyras atvežė su prekėmis, buvo dėžės gėlėms, vyras paliko mašiną, o pats išėjo į darbą. Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji aiškino, kad turi teises, bet nevairuoja, jai priklauso automobilis, o jį vairuoja jos sutuoktinis, įsitikinusi, kad jos automobilis nebuvo apgadintas, yra labai pastabi ir atsakinga. Prieš įvykį nematė B.Š. automobilio, nestebėjo, iš savo darbo vietos labai gerai matė savo automobilį. Teismo paprašyta patikslinti, ką matė ir girdėjo, Z. G. teigė, kad išgirdo garsą ir matė, kad jis išvažiuoja, taip suprato, kad jis kabino. Kliudymo fakto nematė. B.Š. automobilis nekliudė jai matyti jos automobilio. Savo automobilį pamatė jau apibraižytą ir šaukė, kad stotų. Tai buvo rugpjūčio 31 d., buvo šilta diena, nematė, ar vairuotojas buvo atsidaręs langą. Matė, kad arti mašinos pravažiavo, kai pravažiavo, iš karto atkreipė dėmesį į žymes, prieš tai jų nebuvo, nes ji ten vaikščiojo, prekiavo nuo ryto iki vakaro, buvo nuėjusi į tualetą, įsitikinusi, kad prieš tai nubraukimo nebuvo. Smūgis buvo stiprus. B. Š. automobilis sidabrinės spalvos, jos automobilio bamperis yra juodas, kitos mašinos irgi juodas. Ne specialistė, todėl negali pasakyti, kaip juodas bamperis galėjo palikti baltas žymes.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas kilti administracinei atsakomybei. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. B. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 14.21 val., Justiniškių g. 91, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007).

B. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad nepajuto kontakto, negirdėjo jokio smūgio, jei būtų ką nors pajutęs, būtų sustojęs ir įforminęs dokumentus. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame iš tolo fiksuotas vaizdas, įraše matosi, kaip iš kairėje aikštelės dalyje esančios parkingo vietos atbuline eiga išvažiuoja pilkos spalvos automobilis Opel Meriva, pavažiuoja, galine automobilio dalimi susigretina su stovinčiu mėlynos spalvos Renault automobiliu, ir sukdamas į dešinę, taip išlygindamas ir ištiesindamas automobilį, pravažiuoja pro Renault ir nestabtelėdamas išvažiuoja iš aikštelės, matoma iš paskos Opel automobiliui bėganti moteris. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše nėra matomas automobilio Renault sujudėjimas ar automobilio Opel sutrūkčiojimas, padėties pakeitimas, kas leistų daryti išvadą, jog automobiliai Opel ir Renault iš tikrųjų buvo susilietę, vaizdo įrašas pateiktas be garso, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo girdimas koks nors garsas. Nukentėjusioji teigia išgirdusi garsą ir tada atkreipusi dėmesį į tai, kad automobilis Opel pravažiavo labai arti jos automobilio, todėl ji padarė išvadą, kad būtent šis automobilis kliudė jos mašiną, tačiau teismui negalėjo paaiškinti, kokio pobūdžio garsą ji girdėjo. Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kadangi ji painiojosi duodama parodymus, aiškindama parkavimosi būdą, pati nevairuoja, automobilis jai tik priklauso, automobiliu naudojasi jos sutuoktinis. Nukentėjusioji kontakto tarp automobilių fakto nematė, kritiškai vertintinas jos teiginys, kad automobilio Opel pravažiavimo pro Renault automobilį metu, automobilis Opel jai nekliudė matomumo, kadangi vaizdo įrašo turinys rodo priešingai. Nukentėjusiosios teiginio, kad iki galimo kontakto su Opel automobiliu, jos automobilis nebuvo apgadintas ir ant dešinės pusės galinio bamperio esantys apgadinimai, kurie, kaip įvardija Z. G., yra judantis bamperis, įskilęs lempos stikliukas, apibraižytas bamperis, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be kita ko, logiška, kad tiesioginis slystantis automobilių kontaktas turi palikti analogiškus apgadinimus, o šiuo atveju transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b.l.14-15) nurodoma, jog Renault Megane automobiliui nubrozdintas galinis bamperis iš dešinės pusės 0,50 – 0,60 cm aukštyje, Opel Meriva nubrozdintas galinis bamperis, galinės durys iš dešinės pusės 0,45-0,66 cm aukštyje, kas rodo, jog apgadinimų lokalizacija skiriasi. Atsižvelgus į tai, kad vaizdo įraše nėra matomas automobilių sujudėjimas kontakto metu, galimo kontakto vietos matomumą riboja Opel automobilio korpusas, lieka nepašalinta abejonė, ar apskritai kontaktas tarp Opel ir Renault automobilių buvo, juolab, kad, jei Renault automobilio bamperio laisvumas, kurį būtina taisyti, atsirado po kontakto su Opel, kontaktas turėjo būti stiprus, smūginio pobūdžio, ir dėl jo neabejotinai būtų sujudėjęs Renault automobilis, o Opel automobilis sutrūkčiojęs, pakeitęs padėtį, o labai artimas automobilių prasilenkimas savaime nepatvirtina jų kontakto. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole pateikiama tikėtina išvada, jog automobilio Renault Megane apgadinimai galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Opel Meriva. Tikėtinos išvados aplinkybių nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, yra būtina nustatyti asmenį, dėl kurio kaltų veiksmų buvo padaryti transporto priemonių apgadinimai. Nustačius tokias aplinkybes išlieka abejonė dėl to, ar tikrai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. Š. veiksmų kilo eismo įvykis ir buvo apgadinti automobiliai, ar apskritai buvo kontaktas.

Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, lieka nepašalinta abejonė, kad automobilio Renault Megane, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado ne dėl B. Š. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, B. Š. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.