Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., Rokiškio r., teistas 2009-04-22 Rokiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 22.30 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) J. K. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pykčio išdavoje, suduodamas kumščiu du kartus D. F. į veidą, suduodamas kumščiu D. F. į galvą, tuo padarydamas kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, viršutinių dešiniųjų 1-mo ir 2-ro bei viršutinio kairiojo 1-mo dantų vainikų lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. F. sveikatą.

Kaltinamasis D. L. teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. vakare buvo svečiuose pas J. K. R. k., Rokiškio r. Kartu su draugais gėrė alkoholį. Po kažkurio laiko pas J. K. atėjo D. F.. Matėsi, kad D. F. yra neblaivus. D. F. prisijungė prie jų. Nežino dėl kokių priežasčių, tačiau D. F. pradėjo prie jo kabinėtis, jam sudavė. Nors D. F. yra už jį mažesnis ir smulkesnis, tačiau jis išgėręs yra agresyvus. D. F. jam grasino, pagriebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir juo pradėjo prieš pat jį mojuoti. Mojuodamas grasino papjauti. Gindamasis nuo D. F. grasinimo peiliu, D. F. sudavė du smūgius į veidą (į dantis). Nuo smūgių D. F. pargriuvo. Pargriuvusiam D. F. daugiau jokių smūgių nesudavė, jį paliko ir iš namų išėjo.

Kaltinimas D. L. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. buvo grindžiamas nukentėjusiojo D. F. , E. K., J. K., Ž. V., A. P., I. P. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis D. F. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, kartu su I. P. dviračiais atvažiavo pas E. K.. Iš namų pakvietė A. P., su kuriuo norėjo pasikalbėti I. P.. E. K. jį pakvietė ir jis kartu su kitais vaikinais gėrė alkoholį. Begeriant D. L. pradėjo jam priekaištauti, kam, jis pakvietė I. P.. D. L. jam nestipriai įspyrė į petį. Jis norėjo suduoti D. L. atgal, tačiau jį sulaikė E. K.. Po kiek laiko jį apgirtusį paguldė į lovą. Dar vėliau jį pažadino D. L., siūlė alaus, vėl priekaištavo dėl I. P. ir vėl jam sudavė su ranka nelabai stiprų smūgį į petį. Toks D. L. elgesys jį supykdė, jis paėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir pradėjo juo prieš D. L. mojuoti, jį vadino įžeidžiančiais žodžiais. Tuomet D. L. jam sudavė du smūgius į dantis. Nuo smūgių parkrito ir pajuto, kad jam išmušti du priekiniai dantys.

Teismo medicinos specialisto išvada (2010-08-02 Nr.G1002/10(05)), kurioje nurodyta, kad D. F. konstatuota kraujosruva viršutinės lūpos pogleivyje, viršutinių dešiniųjų 1-mo ir 2-ro bei viršutinio kairiojo 1-mo dantų vainikų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dėl viršutinių dešiniųjų 1-mo ir 2-ro bei viršutinio kairio 1-mo dantų vainikų lūžių D. F. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas E. K. parodė, kad tikslios datos nepamena, pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), kartu su draugais nusipirkę alaus gėrė. Po kažkurio laiko dviračiu atvažiavo D. F., kuris buvo neblaivus. D. F. prie jų prisijungė. Kompanijoje buvęs D. L. D. F. nedavė alaus, todėl D. F. puolė ant D. L., mojavo rankomis, grasino papjauti. D. F. nuramino. Vėliau tiek D. F., tiek ir D. L. namuose užmigo, todėl jis išėjo. Kitą dieną Ž. V. jam pasakė, kad D. F. su peiliu puolė ant D. L., o D. L. gindamasis sudavė D. F. į veidą ir jam išmušė dantis. Vėliau susitikus D. L. šis taip pat analogiškai paaiškino, kad D. F. prieš jį puolė su peiliu, todėl jam sudavė ir išmušė dantis.

Liudytojas Ž. V. parodė, kad dienos metu kartu su draugais gėrė alkoholį E. K. tėvų sodybos kieme. Vėliau perėjo gerti į namus. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė ir D. F., kuris taip pat jau buvo neblaivus. Iš pradžių D. F. ir D. L. normaliai bendravo, tačiau vėliau namuose pastebėjo, kad D. F. užsipuolė D. L., pasiėmęs virtuvinį peilį juo mojavo prieš D. L. nosį. D. L. gynėsi ir sudavė apie tris smūgius D. F. į veidą. Po suduotų smūgių D. F. iškrito dantys. Šio įvykio metu kambaryje buvo trise, t.y. jis, D. F. ir D. L..

Liudytojas J. K. parodė, kad 2010-08-20 vakare po darbo sugrįžo į savo namus. Jo namų kieme alkoholį gėrė jo sugyventinė, E. K. su draugais. Dar vėliau atėjo ir D. F.. Matėsi, kad D. F. yra išgėręs alkoholio. D. F. prie visų geriančiųjų prisijungė ir matė, kad lygtai kartu su kitais gėrė. Vėliau visus įleido į namų vidų, o pats nuėjo miegoti. Kas įvyko naktį nežino. Ryte nieko neberado. Po dienos susitikus su D. L. šis sakė, kad D. F. prieš jį puolė su peiliu.

Liudytojas A. P. parodė, kad datos nepamena, po darbų gėrė alkoholį pas E. K. kieme. Vėliau į kiemą atvažiavo D. F. su jo žmona I. P.. Su I. P. pasikalbėjo ir ji išvažiavo. D. F. prisijungė prie visų begeriančiųjų. Jam pasirodė, kad D. F. jau atvažiavo būdamas neblaivus. Po kiek laiko išėjus visiems parūkyti, iš lauko D. F. atėjo apsiverkęs. Sugrįžus E. K. ir D. L., D. F. užsimojo ir norėjo suduoti kumščiu D. L., tačiau D. F. sulaikė E. K.. Kaip suprato jie konfliktavo dėl kažkokio motorolerio. Kas vyko toliau nežino, nes išėjo į namus. Kitos dienos ryte susitikus D. L., šis pasakė, kad prieš jį su peiliu puolė D. F., o jis gindamasis D. F. sudavė į veidą ir išmušė dantis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. F. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjai melavo, kad peilio neturėjo. Liudytojas Ž. V. taip pat nurodė, kad tyrėjai davė parodymus apie tai, kad peilio D. F. rankose nematė, nes apklausos metu buvo neišsiblaivęs. Tiek nepilnamečio nukentėjusiojo D. F., tiek liudytojo Ž. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo, jais remtis teismas neturi teisinio pagrindo, todėl vadovaujasi nukentėjusiojo D. F. bei liudytojo Ž. V. duotais parodymais teismui teisminio nagrinėjimo metu.

Apibendrindamas teisminio nagrinėjimo metu apklaustų proceso dalyvių parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, teismas laiko nustatytu, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 22.30 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) J. K. namuose, D. F. pasiėmęs virtuvinį peilį, peiliu mojuodamas prieš pat D. L. veidą, žodžiu grasino D. L. papjauti, t.y. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ar net nužudyti, D. L. siekdamas išvengti šio kėsinimosi sudavė du smūgius D. F. į veidą, tuo padarydamas D. F. kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, viršutinių dešiniųjų 1-mo ir 2-ro bei viršutinio kairiojo 1-mo dantų vainikų lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. F. sveikatą. Po suduotų smūgių D. F. pargriuvo, jo grasinimai peiliu baigėsi, D. L. prieš D. F. po to daugiau jokio smurto nenaudojo.

Analizuodamas nagrinėjamą įvykį, teismas laiko, kad D. F. veiksmai, jam esant neblaiviam, paimant į rankas peilį, juo mojuojant prieš pat D. L. veidą bei žodžiu grasinant D. L. papjauti, t.y. tuoj pat sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net nužudyti, laikytini kaip D. F. pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis į D. L. sveikatą bei gyvybę. Nors D. F. nurodo, kad jis net neketino D. L. sužaloti peiliu, o tik norėjo jį pagąsdinti, tai teismo nuomone nešalina jo kėsinimosi pavojingumo, akivaizdumo ar realumo kriterijų, nes D. L. pagal susiklosčiusią situaciją negalėjo nuspėti ar D. F. savo grasinimus realizuos ar ne. Laikytina, kad D. L. pavojingo kėsinimosi akivaizdumo ir realumo kriterijų sustiprino ir tai, kad D. F. proceso dalyvių buvo apibūdintas, jog neblaivus yra agresyvus ir nervuotas. Taip pat teismas nelaiko, kad D. F. kėsinimasis buvo mažiau pavojingas dėl to, kad D. F. yra nepilnametis ir ūgiu bei sudėjimu yra smulkesnis už D. L.. Nagrinėjamu atveju kėsinantis buvo naudojamas peilis, kuris jau savaime kelia daug didesnę grėsmę nei besikėsinančio asmens fiziologiniai duomenys.

Pažymėtina, kad šiuo atveju D. L. žalą padarė tik besikėsinančiajam D. F.. D. L. žalą D. F. sveikatai padarė tik atremdamas patį pavojingą kėsinimąsi, t.y. sudavęs du smūgius D. F. ir nutraukęs jo pavojingą kėsinimąsi jis daugiau jokio smurto prieš D. F. nenaudojo. Kadangi kėsinantis peiliu kyla reali grėsmė sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ar net atimti gyvybę, todėl laikytina, kad besiginant D. L. D. F. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų proceso dalyvių parodymų prieštaravimai pasireiškė tik dėl D. L. ir D. F. veiksmų iki D. F. paimant peilį. D. F. teigia, kad prieš tai D. L. jam sudavė du nelabai stiprius smūgius į petį ir dėl to jis paėmė peilį. D. L., E. K. nurodo, kad D. F. niekas nemušė, o jis pats pradėjo puldinėti prieš D. L. ir net D. L. prieš tai sudavė, nes šis jam nedavė gerti alkoholio. Teismas tiki D. L. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti apklausti liudytojai (E. K., Ž. V., J. K., A. P.), be to D. L. parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklūs, kai tuo tarpu D. F. savo parodymus keitė. Be to, ir pasitvirtinus D. F. parodymams, laikytina, kad jo veiksmai (po jam suduotų smūgių) paimant peilį ir juo grasinant bei kėsinantis sužaloti D. L. aiškiai neatitiko ginties ribų.

Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L. suduodamas smūgius D. F. ir jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, gynėsi nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į jo sveikatą bei gyvybę, D. L. žalą padarė tik besikėsinančiam D. F., žala buvo padaryta tik atremiant pavojingą kėsinimąsi, D. L. taikomos gynybos priemonės atitikto kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl laikytina, kad D. L. veikė esant būtinosios ginties salygoms.

Kadangi D. L. neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė LR BK 138 str. 1 d. požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis nuo pradėto D. F. pavojingo kėsinimosi, todėl jis neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (LR BK 28 str. 2 d.)

Nustačius, kad D. L. veiką padarė esant būtinajai ginčiai, t.y. kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas. (LR BPK 3 str. 1 d. 9 p.)

Byloje J. F. pareiškė ieškinį dėl 146,25 Lt turtinės žalos atlyginimo ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ginant viešąjį interesą ir pažeistus nepilnamečio interesus pareiškė ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustačius, kad D. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis, laikytina, kad jis nėra atsakingas ir už padarytą žalą nepilnamečiui D. F. ir iš to išplaukusioms išlaidoms, todėl pareikšti ieškiniai atmestini.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 254 str. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., nutraukti.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą ir pažeistus nepilnamečio interesus, pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.