- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-1434-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21548-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Adminsta“
- Atsakovas
- I. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Luidas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo UAB „Adminsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adminsta“ ieškinį atsakovams I. B. ir A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovų I. B. ir A. B. (tretysis asmuo – UAB „Luidas“) priešieškinį dėl rinkliavos už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas pripažinimo neteisėta, be pagrindo gautų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Adminsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. B. ir A. B., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 723,15 Lt skolos už 2007 m. gegužės – 2009 m. lapkričio mėnesiais suteiktas paslaugas, 37,13 Lt palūkanų už piniginių prievolių nevykdymo praleidimo terminą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra įsiskolinę ieškovui 723,15 Lt, tik iš dalies atsiskaitydami už pastato administravimo, eksploatavimo (priežiūros) ir komunalines paslaugas, suteiktas 2007 m. gegužės – 2009 m. lapkričio mėnesiais atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, ir automobilių stovėjimo vietai P-231. Atsakovai, nuosavybės teise įsigydami butą ir automobilių stovėjimo aikštelės vietą, tapo šių nekilnojamojo turto objektų bendraturčiais ir įgijo ne tik teisę į dalį bendro daikto (turto) duodamų pajamų, bet ir pareigas proporcingai savo daliai atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat mokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, apmokėti administravimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai I. B. ir A. B. pateikė atsiliepimą, prašydami ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp UAB „Adminsta“ ir I. B. bei A. B. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje administravimo, eksploatavimo (priežiūros) paslaugas. Ieškovo teigimu, skolininkai tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Tačiau reikia paminėti, kad didžioji dalis skolos susidarė 2008 m. vasario – 2009 m. gegužės mėnesiais. Šį laikotarpį ieškovas pradėjo skaičiuoti mokesčius už automobilių aikštelės fizinę apsaugą. Atsakovų skola už gyvenamųjų patalpų administravimą sudaro 29,06 Lt. Nurodė, jog sutinka padengti esamą 29,06 Lt įsiskolinimą, tačiau reikalavimas padengti 694,09 Lt įsiskolinimą už fizinės apsaugos paslaugas yra neteisėtas ir atsakovai nesutinka jo padengti. Mokesčius už apsaugą ieškovas pradėjo skaičiuoti vienašališkai, be atsakovų raštiško sutikimo. Ieškovas nurodo, kad sprendimas teikti aikštelės fizinės apsaugos paslaugą priimtas teisėtai, t. y. gavus daugumos automobilių stovėjimo aikštelės savininko UAB „Luidas“, kuriam priklauso virš 80 proc. aikštelės vietų, raštišką pažymą. Tai, kad UAB „Luidas“ pateikė prašymą įsteigti požeminėje aikštelėje apsaugos postą, dar nereiškia, kad ir likę aikštelės vietų savininkai sutiko su šiuo prašymu. Ieškovas ne tik nepataikė išsamios informacijos dėl automobilių aikštelės fizinės apsaugos sutarties sąlygų, bet net su atsakovais nesudarė jokios sutarties. Be to, UAB „Luidas“ prašymą pateikė 2008-02-14, tuo tarpu jau 2008-01-25 ieškovas išplatino pranešimą, kad nuo 2008-02-01 yra įrengtas nuolatinis fizinės apsaugos postas.
Šalies argumentai
Atsakovai I. B. ir A. B. pateikė priešieškinį UAB „Adminsta“, prašydami pripažinti ieškovo nustatytą rinkliavą atsakovams už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas neteisėta nuo rinkliavos nustatymo momento (2008-02-01), priteisti iš UAB „Adminsta“ 694,09 Lt, t. y. iš neteisėtos rinkliavos gautą pinigų sumą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario – 2009 m. gegužės mėn., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui bei tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso konkrečios dalys garažų paskirties – aikštelės patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. 43 bei (neskelbtini) g. 45, Vilniuje. UAB „Luidas“ priklauso didžioji dalis požeminės aikštelės patalpų. Remiantis tuo faktu, bandoma kitiems aikštelių savininkams primesti savo valią dėl asmeninės nuosavybės turto naudojimo bei valymo. UAB „Adminsta“ pagal Pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartis su vartotojais teikia administravimo paslaugas butų savininkas, kuriems proporcingai buto plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos ir įrenginiai. UAB „Luidas“ 2008 m. sausio mėn. savavališkai, be atsakovų sutikimo bei išankstinio šio klausimo svarstymo sudarė sutartį su saugos paslaugas teikiančia bendrove, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams bei kitiems asmenims priklausančiose aikštelės patalpose įrengė nuolatinį fizinį apsaugos postą, saugantį įvažiavimą į visas požemės aikštelės patalpas. 2008-01-25 informaciniu skelbimu buvo pranešta, jog už naujai sukurtą paslaugą įvedamas 43 Lt mėnesinis mokestis už vieno automobilio stovėjimo vietos apsaugą, kuris buvo įtrauktas į komunalinių paslaugų sąrašą. Nurodė, kad atsakovai net nebuvo supažindinti su saugos sutarties turiniu. Aikštelės bendraturčiai kreipėsi į UAB „Adminsta“, nesutikdami su tokiais vienašališkais veiksmais, neprotingai didinančiais atsakovų ir kitų bendraturčių išlaidas. Tačiau UAB „Adminsta“ 2008-03-13 atsakymu informavo pretenzijos pateikėjus, jog nesutinka su jų pozicija ir nepasiūlė jokių nesutarimo sprendimo būdų. Atsakovų nuomone, tokie ieškovo veiksmai, kuriais jis vienašališkai pradėjo administruoti naują paslaugą ir rinkti už tai mokesčius, yra neteisėti. Ieškovo sudaryta požeminės aikštelės apsaugos paslaugų teikimo sutartis yra bendrosios nuosavybės teises suvaržymas, o ne bendrosios dalinės nuosavybės objektų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas, kadangi bendro turto valdymas ir naudojimas galimas tik visų bendraturčių susitarimu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Adminsta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas priešieškinį atmesti. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 45, Vilniuje butų ir kitų patalpų, įskaitant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, savininkai nebuvo įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, todėl minėtus bendrosios dalinės nuosavybės objektus tinkamai prižiūrėti, įgyvendinant privalomuosius pastato priežiūros reikalavimus, perdavė ieškovui. Atsakovai sutartimi pavedė ieškovą eksploatuoti ir prižiūrėti visą daugiabutį gyvenamąjį namą, t. y. ne tik bendro naudojimo objektus, bet ir negyvenamąsias patalpas. Todėl atsakovų teiginiai, jog požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir joje esantys bendrojo naudojimo objektai yra tik bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ne bendrojo naudojimo objektas ir kad neperdavė jų ieškovui eksploatuoti ir prižiūrėti yra nepagrįsti. Aikštelės fizinės apsaugos paslaugos tikslas buvo užtikrinti automobilių stovėjimo aikštelėje esančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų tinkamą priežiūrą, naudojimą ir išsaugojimą, t. y. ieškovas, laikydamasis CK 4.85 str. 1 d. nustatytos tvarkos, atsižvelgęs į savininkų pranešimus ir apžiūros protokolus dėl nuolatinių vagysčių ir turto žalojimo bei naikinimo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bei į daugumos vietų savininko UAB „Luidas“ prašymą, privalėjo įrengti nuolatinės fizinės apsaugos postą. Be to, sprendimas dėl fizinės apsaugos posto įrengimo buvo priimtas atsižvelgiant į privalomuosius priešgaisrinės saugos reikalavimus. CK 4.75 str. nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, o ne visų bendrasavininkų bendru sutarimu. Sutartis su fizinės apsaugos paslaugos tiekėju buvo sudaryta neviršijant automobilių stovėjimo vietų savininkų sutartimis suteiktų įgaliojimų. Ieškovas privalėjo atsižvelgti į UAB „Luidas“, kuriam priklausė net 82 proc. požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietų, prašymą ir priimti sprendimą dėl fizinės apsaugos posto įrengimo.
Tretysis asmuo UAB „Luidas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad stovėjimo aikštelės vietos pradėtos nuomoti tik praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo fizinės apsaugos posto įrengimo. Tokios paslaugos, kaip stovėjimo aikštelės vietos nuoma parai ar pan. UAB „Luidas“ neteikia, tačiau pasitaiko atvejų, kai gyventojų prašymu atvykus svečiui jie pageidauja, jog leistų pastatyti svečių automobilius laisvose neparduotose vietose. Tokią galimybę turi, todėl siekdami, kad nebūtų piktnaudžiaujama, leidimas duodamas už simbolinį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo UAB „Adminsta“ ieškinį atmetė, atsakovų I. B. ir A. B. priešieškinį tenkino. Pripažino ieškovo UAB „Adminsta“ rinkliavą už požeminės aikštelės apsaugos paslaugas neteisėta nuo šios rinkliavos nustatymo momento – 2008 m. vasario 1 d., priteisė iš ieškovo UAB „Adminsta“ atsakovų I. B. ir A. B. naudai 694,09 Lt be pagrindo surinktą rinkliavą, 200 Lt žyminio mokesčio ir 760 Lt už advokato paslaugas, grąžino atsakovei I. B. 84,82 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš UAB „Adminsta“ 32,81 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad atsakovai, įsigydami butą ir automobilių stovėjimo aikštelės vietą, tapo šių nekilnojamojo turto objektų bendraturčiais, tačiau nesutiko su ieškovo nuostata, jog jis turėjo teisę apmokestinti nekilnojamojo turto objektų bendraturčius už trečiojo asmens UAB „Luidas“ nuosavybės teise priklausančio turto – automobilių stovėjimo aikštelių saugojimą, nes tai nėra bendro naudojimo patalpos. Dėl savo turto saugojimo turėjo rūpintis pats to turto savininkas UAB „Luidas“ arba tartis dėl šio turto saugojimo paslaugos su kitais butų ir kitų patalpų savininkais, kaip tai nustatyta CK 4.85 str. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo priimtas sprendimas apmokestinti 43 Lt rinkliava už požeminės automobilių aikštelės saugojimą, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimus atmeta tais pačiai argumentais, kuriais patenkintas priešieškinys. Taip pat pastebėjo, kad ieškovas iš viso neįrodė, kad jis yra sumokėjęs tretiesiems asmenims už saugojimo paslaugas. Patirtas išlaidas įrodinėjo PVM sąskaita-faktūra už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, kai ieškinyje atsakovų skolos laikotarpis nurodytas nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Adminsta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priešieškinį atmestai. Nurodė, kad fizinės apsaugos paslauga buvo teikiama ne išskirtinai trečiojo asmens UAB „Luidas“ naudai, kurių išlaidas padalino kitiems bendraturčiams, o visų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, kuriomis naudojasi ir atsakovai. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra ne tik automobilių stovėjimo vietos, bet ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektai ir bendro naudojimo patalpos: priešgaisrinė signalizacija, vėdinimo sistemos, garažo vartai, koridoriai, bendrosios statinio konstrukcijos, elektros įranga ir kt. Atsakovai administravimo paslaugų sutarties 1.1 d., 1.2 d., 3.1 d. pavedė apeliantui UAB „Adminsta“ eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektus, taip pat ir esančius požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilių stovėjimo aikštelės fizinės apsaugos tikslas buvo užtikrinti joje esančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų tinkamą priežiūrą, naudojimą bei išsaugojimą. Apeliantas, laikydamasis CK 4.85 str. 1 d. nustatytos tvarkos, atsižvelgdamas į savininkų pranešimus ir apžiūros protokolus dėl nuolatinių vagysčių ir turto žalojimo bei naikinimo bei į daugumos vietų savininko UAB „Luidas“ prašymą, privalėjo įrengti nuolatinės požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančių bendrojo naudojimo objektų fizinės apsaugos postą. Remiantis CK 4.82 str. 1 d. bei atsižvelgiant į tai, kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio bendrojo naudojimo objektus įgaliota administruoti UAB „Adminsta“, už fizinės apsaugos paslaugą mokestis buvo skaičiuojamas tik požeminės automobilio stovėjimo aikštelės vietų savininkams proporcingai jiems priklausančių automobilio stovėjimo vietų skaičiui, o ne atsižvelgiant į nuosavybės teise asmenims priklausančių daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykį. Nurodė, kad UAB „Adminsta“ sudarė fizinės apsaugos sutartį su fizinę saugą teikiančia bendrove UAB Eurocash1, kuri realiai vykdė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančių bendrojo naudojimo objektų apsaugą. Todėl už suteiktą paslaugą garažo boksų ir automobilių stovėjimo vietų savininkai, nagrinėjamu atveju atsakovai, administratoriaus turėtas išlaidas privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovai A. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą, prašydami atmesti apeliacinį skundą ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog požeminė automobilių stovėjimo aikštelė nėra pastato bendroji dalinė nuosavybė, kadangi statytojo UAB „Luidas“ pasirinkimu požeminės aikštelės patalpos buvo suformuotos ne kaip butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, bet kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai – atskiros patalpos. Atsakovai priešieškiniu neginčija aplinkybės, jog apeliantas Administravimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikia administravimo paslaugas Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų savininkams, kaip ir neginčijo aplinkybės, jog apeliantas administravimo paslaugų teikimo sutarties ir jos 1 priedo II d. 11 p. pagrindu administruoja ir atskiros patalpos – požeminės aikštelės – savininkams priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę. Tarp šalių ginčas kilo dėl apelianto veiksmų ir sprendimų rinkti mokestį už požeminės aikštelės fizinę apsaugą. Sprendimas steigti fizinės apsaugos postą ir atlygintinai teikti brangiai kainuojančias apsaugos paslaugas, buvo priimtas ne užtikrinti požeminės aikštelės patalpos bendrojo naudojimo objektų priežiūrą naudojimą ir išsaugojimą ir ne užtikrinti bendrojo naudojimo objektų - inžinerinių tinklų ir konstrukcijų – priežiūrą, tačiau teikti atlygintinas fizinės apsaugos paslaugas požeminei aikštelei. Dėl bendraturčių asmeninės nuosavybės valdymo ir naudojimo administratorius negali priimti privalomų sprendimų. Apeliantas teturėjo administravimo paslaugų sutartimi suteiktus įgaliojimus administruoti ne visą požeminę aikštelę, o požeminėje aikštelėje esančius bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti tokių objektų privalomuosius reikalavimus. Nurodė, kad nei statybos techniniu reglamentu, nei sutartimi apeliantui nėra suteikti įgaliojimai administruoti bendraturčių asmeninę nuosavybę, kaip ir nėra suteikti įgaliojimai bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir atlikti techninį aptarnavimą steigti fizinės apsaugos paslaugą ir už jos teikimą nustatyti privalomas rinkliavas iš gyventojų ar požeminės aikštelės bendraturčių. Apelianto apskaičiuotos ir atsakovams perkeltos išlaidos nėra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu ir nėra būtinos bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti CK 4.76 str., 4.82 str. prasme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamojo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėjant apelianto apeliacinį skundą vertintini skundo teisiniai ir faktiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu kvalifikavimu ir apylinkės teismo argumentų ir išvadų nebekartoja.
Apeliantas apeliaciniame skunde kelia bendraturčių pareigos mokėti jiems tenkančią mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų eksploataciją dalį (už saugos posto įrengimą) proporcingai turimai savo daliai bendrame turte bei mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.82- 4.85 straipsnius, todėl nepagrįstai ir neteisėtai ginčo atveju taikė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.72-4.81 str.). Taip pat mano, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė (identifikavo) įrodinėjimo dalyką ir bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes spręsdamas dėl vienbalsio visų požeminės stovėjimo aikštelės bendrasavininkių sprendimo dėl fizinės apsaugos posto įrengimo, nebuvimo ir neatsižvelgė į tai, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų priimami savininkų balsų dauguma. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiais aspektais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d., Teismų praktika Nr. 32). Pagal CK 4.82 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią daline daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektais) inter alia yra bendrosios konstrukcijos, t. y. pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). Taigi, virš paminėti objektai sudaro bendrąją dalinę nuosavybę ir bendrasavininkiai privalo proporcingai sumokėti rinkliavas ir kitas įmokas administratoriui už jiems tenkančią nurodytų bendrosios nuosavybės dalių valdymą, naudojimąsi, priežiūrą ir remontą.
Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniams pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams tenkinti <....> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 43-53, Vilniuje (b.l. 9) ir negyvenamoji patalpa – parkingas, esantis tuo pačiu adresu (b.l. 10-11). Ginčo šalys sudarė pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų sutartį (b.l. 11-12), kuria atsakovai įsipareigojo mokėti mokesčius už apelianto teikiamas paslaugas numatytas sutarties priede Nr.1 (b.l. 13). Kaip matyti iš paminėto priedo, šalys nebuvo susitarusios dėl požeminio parkingo apsaugos paslaugos teikimo ir mokesčio už ją. Vadinasi, atsakovams nuosavybėn įsigijus parkingą automobilių stovėjimo aikštelėje, jis tapo jų nuosavybe ir jie būdami savininkais privalo patys rūpintis jiems priklausančio turto (nors ir esančio bendrojoje nuosavybėje), esančio paminėtoje automobilio stovėjimo aikštelėje saugumu (CK 4.72 str. 1 d.). Kitaip tariant parkingas automobilių stovėjimo aikštelėje buvo įsigytas ne bendrųjų, o asmeninių atsakovų poreikių tenkinimui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administratorius turėjo pagrindą skaičiuoti mokestį už teikiamas saugos paslaugas vien tik atsižvelgdamas į UAB ,,Luidas“ raštą (b.l.29), be atsakovų sutikimo bei kitų savininkių sutikimo, proporcingai jiems priklausančių automobilių stovėjimo vietų skaičiui, o ne atsižvelgiant į nuosavybės teise asmenims priklausančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų naudingo ploto ir namo naudingo ploto santykį.
Pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje yra ne tik automobilių stovėjimo vietos, bet ir kiti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektai ir bendrojo naudojimo patalpos: priešgaisrinė signalizacija, vėdinimo sistemos, garažo vartai, koridoriai, bendrosios statinio konstrukcijos, elektros įranga ir kt. Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovai perdavė šiuos įrenginius administruoti administratoriui (Sutarties 1.1 ., 1.2 p., 3.1 p.). Dėl šios priežasties negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, nes šioje byloje apeliantas privalėjo įrodyti, kad atsakovai turėjo pareigą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą mokėti jiems tenkančią proporcingą naujo (saugos) mokesčio dalį už jiems tenkančią bendrosios nuosavybės dalį (CPK 177 str., 178 str.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis to neįrodė (CPK 185 str.). Tuo labiau byloje esantis (duomenys neskelbtini) gatvės požeminių stovėjimo aikštelių savininkų 2008 m. vasario 13 d., raštas (b.l. 88-89), rodo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai (požeminių aikštelių savininkai, 20 parašų) nepritarė fizinės apsaugos posto išlaikymui (CPK 178 str.).
Taigi, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esant bendrojo naudojimo patalpoms ir administratoriui siekiant sudaryti papildomą (naują, niekur neaptartą) sutartį, šiuo atveju dėl saugos paslaugų teikimo, visgi klausimas turėjo būti sprendžiamas dalyvaujant ir kitiems bendraturčiams, nes pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Aiškindamas minėtą teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės įgyvendinimui reikalavimas – bendrą daiktą žemės sklypą, pastatą ar kitą bendraturčiai valdo naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutikimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Be to, ir iš pačios paskaičiavimo už suteiktas paslaugas lentelės matyti, kad mokestis buvo renkamas už auto aikštelės fizinę apsaugą (CPK 177 str., 178 str.) (b.l. 7, 27). Dėl šios aplinkybės taip pat nėra pagrindo teigti, kad mokestis buvo renkamas siekiant užtikrinti bendrosios nuosavybės apsaugą.
Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorius priimdamas sprendimą dėl saugos sutarties sudarymo ir apeliaciniame skunde teigdamas, kad teikiamos saugos paslaugos užtikrino ir bendrojo naudojimo objektų saugumą už kurios teikimą, ne tik atsakovai bet ir kiti bendrosios nuosavybės savininkai turi mokėti papildomą 43 Lt mokestį, kaip bendraturčiai, turėjo pareigą remtis ne tik trečiojo asmens UAB ,,Luidas“ 2008 m. vasario 14 d., prašymu (b.l. 29), bet ir gauti ir atsakovų bei kitų bendraturčių sutikimą (CK 4.75 str.1 d.). Tokiu būdu administratorius iš esmės įvedė (nustatė) bendraturčiams niekur neaptartą papildomą mokestį (už bendrosios nuosavybės objektų apsaugą), nors jam buvo perduoti valdyti ir prižiūrėti tik daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai nurodyti Pastato priežiūros ir bendrosios nuosavybės administravimo paslaugų teikimo sutarties 1.1 p. bei Priede Nr. 1, (b.l. 12-13). Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo (-ėjo) apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.).
Esant nurodytiems argumentams apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo taikytomis teisės normomis, taikytomis sprendžiant šalių ginčą ir atmeta apelianto argumentus dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų reguliuojančių ginčo teisinius santykius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija:
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.