- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- II-414-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02345-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- G. S.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. S., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7473-2019 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7473-2019 G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį buvo skirta 300 eurų dydžio bauda bei 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad ji 2019 m. kovo 28 d., 07.41 val., S.Batoro-Dūmų gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,8 promilės girtumas, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jai skirtą nuobaudą, neskiriant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti šią administracinio poveikio priemonę kuo trumpesniam terminui. Skundas motyvuojamas tuo, kad ji savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažįsta visiškai ir labai dėl to gailisi. Nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, miegoti nuėjo vėlai, buvo pavargusi. Atsikėlusi anksti ryte sėdo už vairo nevalgiusi ir negėrusi, jautėsi gerai, todėl nesitikėjo, jog gali iš viso įpūsti į alkotesterį jai nustatytą promilių kiekį. Taip lengvabūdiškai niekada nesielgė ir niekada nevairavo transporto priemonės išgėrusi. Ji sutinka su nutarimu skirta 300 eurų bauda, tačiau nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, nes šios specialiosios teisės atėmimo skyrimas yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, kadangi ji nėra piktybinė pažeidėja, šiukščiai pažeidinėjanti KET. Ji suklydo, neteisingai įvertindama savo situaciją ir dėl to labai gailisi. Mano, kad jai skirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant jai teisės vairuoti transporto priemones arba nustatant kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Pareiškėja pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra labai reikalinga, nes jos darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu ir yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti. Ji dažnai darbiniais reikalais vyksta į komandiruotes į skirtingus Lietuvos miestus, taip pat į Latviją bei Taliną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirba nuo 2014 m. balandžio 2 d., darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, darbovietė tarpininkauja bei prašo neatimti jai specialiosios teisės arba sumažinti specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Netekusi teisės vairuoti ji negalės atlikti savo darbinių funkcijų bei turės išeiti iš darbo Tokiu atveju neteks pajamų, o tai reiškia, kad negalės išlaikyti savo vaikų bei tinkamai rūpintis jų ateitimi. Pareiškėja taip pat nurodo, kad transporto priemonė jai reikalinga ne tik darbui, bet ir jos šeimos poreikiams. 2014 m. gruodžio 23 d. nutraukus jos ir buvusio sutuoktinio santuoką, jų nepilnamečių vaikų – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja. Su jais iki skyrybų taip pat gyveno iš pirmos santuokos jos sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš esmės pasikeitus aplinkybėms bei atsižvelgus į sūnaus M. K. norus, 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Širvintų rajone. Transporto priemonė jai labai reikalinga, kad galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais. Duktė A. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir ji kas rytą veža ją į mokyklą bei pasiima iš pamokų. Taip pat ji jau yra pasirašiusi neformaliojo ugdymo paslaugų sutartį bei sumokėjusi avansą už dukters stovyklą nuo 2019-07-28 iki 2019-08-03, kuri vyks Lazdijų rajone. Akivaizdu, kad jai teks dukterį nuvežti į stovyklą bei pasiimti iš jos. Pareiškėjos sūnus J. lanko lopšelį-darželį ir sūnų ji kas rytą veža į darželį bei vakare jį pasiima. Be to, J. turi nemažai sveikatos problemų ir jiems labai dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose - jam buvo nustatyti psichologinės raidos sutrikimai, įgimtas voko nusileidimas, emocijų sutrikimai, netaisyklingi akies judesiai, širdies aritmija, prieširdinis ritmas ir kt. Gydytojai pastoviai turi stebėti vaiko būklę, atlikti įvairius tyrimus. Apsilankius Vaiko raidos centre buvo duota išvada, kad vaiką reikia vežioti bent du kartus pas logopedus, pas psichologus. Sūnus M. K. taip pat turi sveikatos problemų. Nuo 2015 m. gegužės 31 d. sūnui buvo nustatytas lengvas neįgalumas. Su M. jai taip pat tenka dažnai lankytis pas gydytojus. Nors šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, tačiau ji dažnai važiuoja su juo pasimatyti, atsiveža jį į savo namus, kad jis galėtų pabendrauti su seserimi ir broliu. Akivaizdu, kad jai auginant tris vaikus, iš kurių du turi nemažų sveikatos problemų, be transporto priemonės ji išsiversti negalės. Pareiškėja prašo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir neatimti jai teisės vairuoti, nes transporto priemonė yra vienintelis išsigelbėjimas tinkamai pasirūpinti vaikais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policija valdyba atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti bei palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad švelnesnės nuobaudos taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t.y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė, nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Taigi prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos. Akivaizdu, kad atleidimas nuo nuobaudų ar itin švelnių nuobaudų skyrimas formuotų nebaudžiamumo atmosferą, negalėtų atgrasyti teisės pažeidėjų nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme, įtvirtinant draudžiamas veikas bei: nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. S. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad dieną prieš nagrinėjamą įvykį ji dalyvavo vakarėlyje, namo grįžo taksi ir apie 2.00 val. nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte jautė, kad trūksta miego, nieko nevalgė ir sėdo už automobilio vairo, nes jautė galinti vairuoti ir nuvažiavo. Kai ją sustabdė policijos pareigūnai ir davė pūsti į alkotesterį, ji nesitikėjo, kad gali įpūsti tiek promilių. Teigė, kad šį nusižengimą padarė nepiktybiškai, o per neapdairumą ir labai dėl to gailisi. Automobilis, kurį ji vairavo, priklauso įmonei. Ji apskritai mažai vartoja alkoholį, tik švenčių ir susibūrimo metu. Dėl šio nusižengimo ji jau padarė išvadas bei nurodė, kad jeigu jai bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, tai jai be automobilio bus sunku tvarkytis su jaunesniu sūnumi, kuris yra problematiškas, privalo lankytis pas psichologą, o nuo rudens jau eis į mokyklą. Su vyriausiuoju sūnumi ji matosi kiekvieną savaitę, kas antrą savaitgalį tai visada. Pripažįsta, kad anksčiau buvo bausta už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, paskirtas baudas moka. Darbo reikalais į kitus Lietuvos miestus – Kauną, Klaipėdą ji važiuoja apie du kartus per savaitę, į Taliną – kas pusmetį, kas ketvirtį. Pareiškėja ateityje žada atsakingai vertinti savo tokius poelgius, sutiktų sumokėti net didesnę baudą, kad tik jai nebūtų atimta teisė vairuoti, nes be automobilio jai bus sunku užtikrinti vaikų gerovę.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus bei akcentavo į pagrindinius momentus, kodėl pareiškėjai galėtų būti neskirtas specialiosios teisės atėmimas arba sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Nurodė, kad pareiškėja pateikė charakteristiką iš darbovietės, kurioje ji yra prekinio ženklo vadovė ir kurioje ji charakterizuojama teigiamai, jos darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes yra dažnos komandiruotės, vizitai pas klientus. Atėmus teisę vairuoti pareiškėja negalėtų dirbti, turėtų išeiti iš darbo, netektų pajamų ir negalėtų išlaikyti vaikų. Pareiškėja yra išsituokusi, augina 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių du gyvena su ja, o vyresnysis sūnus iš pirmos santuokos gyvena su tėvu Širvintų rajone, su kuriuo ji dažnai važiuoja susitikti, be automobilio tai būtų padaryti sudėtinga. Duktė lanko mokyklą, jaunesnis sūnus – darželį, todėl pareiškėja kiekvieną dieną privalo juos nuvežti į ugdymo įstaigas bei pasiimti iš jų. Be to, jaunesnis sūnus turi daug sveikatos problemų, su juo dažnai reikia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat vyresnysis sūnus turi sveikatos problemų. Po šio įvykio pareiškėja kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“ ir išklausė privalomąją programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taip pat pareiškėja iš pažymos matyti, kad ji į Priklausomybės ligų centrą niekada nesikreipė. G. S. labai gailisi, padariusi nusižengimą, teisė vairuoti pareiškėjai yra būtina dėl darbo pobūdžio bei prižiūrint vaikus. Per turimą 18 metų vairavimo stažą ji nebuvo bausta už šiukščius KET pažeidimus. Pareiškėja dėl savo tokio elgesio jau padarė tinkamas išvadas ir ateityje tokių klaidų nekartos.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundas nagrinėjamas institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos G. S. skundas tenkintinas.
Skunde pareiškėja neginčija nustatytų nusižengimo faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo abejoti G. S. kalte, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pateiktame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskirti jai specialiosios teisės atėmimo arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Pagal to paties straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013 (ATPK 30¹ straipsnio taikymas, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį)). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismui nekyla abejonių, kad G. S. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu G. S. buvo nustatytas 0,78 promilės girtumas (įvertinus paklaidą), kuris yra ženkliai mažesnis už maksimalią lengvo girtumo ribą bei mažesnis nei lengvo girtumo laipsnio vidurkį. G. S. savo kaltę iš karto pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pareiškėja nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai ir nesitikėjo, kad gali tiek pripūsti į alkotesterį. Per savo turimą 18 metų vairavimo stažą G. S. už analogiškų ar kitų šiurkščių nusižengimų padarymą administracine tvarka bausta nebuvo ir duomenų, kad ji turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo, byloje nėra (teismui pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo medicinos pažyma, b.l. 14). Iš šių aplinkybių teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjai būtų būdingas neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Be to, pagal pateiktus duomenis, G. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekinio ženklo vadove, darbovietėje charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip patikima, veikli, iniciatyvi bei pareiginga darbuotoja, nepriekaištingai atliekanti jai pavestus darbus, yra vertinama darbuotojų kolektyvo ir vadovų. Darbovietė tarpininkauja, kad G. S. būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas (b.l. 12). Byloje esantis VšĮ „Svarbus žingsnis“ sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad po šio nusižengimo padarymo G. S. įvertino savo netinkamą elgesį ir 2019 m. balandžio 16 d. išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b.l. 13).
Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. S. turi tris nepilnamečius vaikus. Vyresniojo sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta, atsižvelgus į pasikeitusias aplinkybes ir vaiko norą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu yra nustatyta su tėvu Širvintų rajone (b.l. 20-25). M. K. iki 2022 m. birželio 4 d. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 31), G. S., kaip nurodė, dažnai lanko sūnų pas tėvą, kas, kaip nurodo, būtų problematiška jai neturint teisės vairuoti, atsiveža sūnų į savo namus, kad jis galėtų pabendrauti su seserimi ir broliu, jai dažnai su sūnumi tenka lankytis gydymo įstaigose. Po santuokos nutraukimo kitų dviejų nepilnamečių vaikų – dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina G. S. (b.l. 15-19, 26). Pareiškėjos duktė mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, sūnus lanko lopšelį-darželį (b.l. 27, 33-35), todėl G. S. kiekvieną dieną tenka vaikus vežti į ugdymo įstaigas bei pasiimti iš jų. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad pareiškėjos sūnus J. turi nemažai sveikatos problemų – jam nustatyti psichologiniai raidos sutrikimai, emocijų sutrikimai, įgimtas voko nusileidimas, netaisyklingi akies judesiai, kitos patikslintos širdies aritmijos, prieširdinis ritmas ir kitos diagnozės, taigi medikai pastoviai turi stebėti vaiko būklę, atlikti įvairius tyrimus, dėl ko, akivaizdu, jog pareiškėja turi nuolat lankytis su vaiku įvairiose gydymo įstaigose. Vaiko raidos centre duota išvada, kad vaiką reikia vežioti pas logopedus bei psichologus (b.l. 36-43). Taigi teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra itin svarbi ir reikalinga, ypač įvertinus duomenis apie jos šeimos narių, t. y. vaikų sveikatos būklę bei atitinkamai būtinumą užtikrinti jų gerovę, ypač kiek tai susiję su jų mokslu bei sveikatos būkle, kas, sutiktina, itin sudėtinga neturint teisės vairuoti transporto priemones.
Todėl įvertinęs nurodytus argumentus, teismas vertina, kad G. S. atžvilgiu galima konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių ypač su jos šeimos padėtimi, išskirtinumą, lemiantį, kad net ir minimalaus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymas būtų neproporcinga ir neteisinga poveikio priemonė, galinti itin neigiamai paveikti jos šeimos narių gyvenimą bei gerovę, kas šiuo atveju nebūtų socialiai teisinga, ypač įvertinus ir iš esmės teigiamai charakterizuojamą pareiškėjos asmenybę. Be to, akcentuotina, kad iš G. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu dėl jos padaryto nusižengimo vertinimu, teismui nekyla abejonių, jog ji neabejotinai neigiamai vertina savo elgesį bei suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes, be to, padarė atitinkamas išvadas.
Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, ypatingai dviejų pareiškėjos nepilnamečių vaikų sveikatos būklę bei būtinybę nuolat su jais lankytis gydymo įstaigose, rūpintis jais, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir sutrumpinus G. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Pažymėtina, jog nors skundu prašoma alternatyva – visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės, vis dėlto šiuo atveju, kaip minėta, negali būti ignoruojamas padaryto nusižengimo šiurkštumas ir pavojingumas. Savo ruožtu aktualios administracinio poveikio priemonės trumpesnio termino, nei numatytas minimumas, nustatymas, teismo vertinimu, šiuo atveju leistų pasiekti tiek administracinėmis nuobaudomis siekiamų tikslų, tiek ir būtinumo maksimaliai teisingai individualizuoti administracinę atsakomybę, atsižvelgiant į, be kita ko, konkretaus teisės pažeidėjo asmenybę, balansą.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei vertindamas, kad G. S. atėmus teisę vairuoti transporto priemones ir trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus terminas, ji neabejotinai patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu ir tai jai turės akivaizdų prevencinį bei nubaudimo poveikį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti jos skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7473-2019 pakeisti ir G. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.