Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų T. ir J. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų skundą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. Bučinskaitės 2010-05-21 bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio 2010-06-09 nutarimus, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl J. V. V. galbūt nusikalstamos veikos, numatytos BK 303 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2007 m. gegužės 4 d. pagal T. Ž. ir J. Ž. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. V. V. individualios įmonės savininko J. V. V. veikos pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 303 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. Bučinskaitės 2010-05-21 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl dokumento sunaikinimo ar paslėpimo pagal Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 1 dalį nutraukė, nes nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 303 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2010 m. gegužės 31 d. gautas T. Ž. ir J. Ž. skundas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės 2010-05-21 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00105-07 kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00105-07 atnaujinti.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis 2010-06-09 nutarimu T. Ž. ir J. Ž. skundą atmetė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė ir paliko galioti skundžiamus 2010-05-21 bei 2010-06-09 prokurorų nutarimus.

Taip pat pareiškėjų įsitikinimu, teismas rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes netyrė, dėl jų nepasisakė, todėl teismo nurodyti argumentai nepagrįsti.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas daro nekorektiškas išvadas, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tarp J. V. V. ir A. Ž. buvo sudaryta 2004-02-02 Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis dėl patalpų, esančių duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, panaudos. Teismo išvada, anot pareiškėjų, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Jokių duomenų, kad sutartis buvo sudaryta, nėra ir skunde nurodomi motyvai bei argumentai, kodėl ši panaudos nebuvo sudaryta. Šios aplinkybės užfiksuotos civilinių bylų Nr.2-132-57/2006 ir Nr.2A-817-524/2006 teismo nutartyse bei ikiteisminiame tyrime.

Be to, F. ir J. Ž. akcentuoja, kad 2007-05-21, 2007-1 1-20, 2008-03-13, 2008-10-13, 2009-04-07, 2009-05-04 ir 2009-08-07 prašė išreikalauti įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius duomenis, kurie galėjo leisti išsamiau ir objektyviau ištirti nusikaltimo mechanizmą. Liudytoja A. P. yra samdoma J. V. V. įmonės buhalterė ir įmonės apskaitą veda kitose nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini, Klaipėda), todėl tikėtina, kad neva sudarytos 2004-02-02 Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartys dėl patalpų, esančių Vaivos g. 28, Klaipėdoje, panaudos gali rastis jos darbo vietoje. Krata neatlikta. Šių reikšmingų aplinkybių teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netyrė ir nepasisakė. Nors už 2004-02-02 Gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties sudarymą, kuri galėjo būti panaudota kaip rašytinis įrodymas, saugojimą yra atsakinga J. V. V. įmonė, o priimdamas sprendimą atmesti skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi tik prieštaringais liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BK 303 str. numatyta atsakomybė asmens, kuris sunaikino, paslėpė fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, jei dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Tuo tarpu baudžiamosios teisės teorijoje numatyta, jog nurodytą nusikalstamą veiką asmuo gali padaryti tik tyčia.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, o būtent 2004-02-02 tarp A. Ž. ir J. V. V. IĮ, atstovaujamos savininko J. V. V., buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdos m., Vaivos g. 28, panaudos sutartis.

Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad sutartis sudaryta ir pasirašyta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.

Apie tai, kad kiekvienas iš minėtos sutarties egzempliorių yra skirtingos teisinės galios, turinio ar formos, byloje nėra. Todėl apygardos teismas preziumuoja, kad tiek A. Ž., tiek J. V. V. turėjo turėti vienodų teisinių galių, to paties turinio bei formos minėtąją gyvenamųjų patalpų sutartį. Todėl konstatuotos aplinkybės leidžia teismui teigti, jog saugoti minėtosios sutarties originalus iš esmės privalėjo abi suinteresuotos šalys. Todėl teigti, kad atsakomybė saugoti turimą egzempliorių išimtinai kilo vienai šaliai, kaip šiuo atveju V. J. V., nėra jokio teisinio pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, byloje nebuvo surinkta duomenų, jog J. V. V. savo tyčiniais veiksmais ar neveikimu sunaikino šio sandorio dokumentus – gyvenamųjų patalpų, esančių Klaipėdos m., Vaivos g. 28, panaudos sutartį.

Apygardos teismas sutinka tiek su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek su apylinkės teismo konstatavimu, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos procesinės galimybės nustatyti, kur yra pas J. V. V. turėjusi būti minėtoji sutartis, todėl daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.

O be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo sandorio šalis buvo A. Ž., o ne pareiškėjai, todėl teigti, kad tikrai A. Ž. negalėjo sudaryti tokio sandorio, apygardos teismas neturi pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti šio sandorio tikrumu, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. O vien subjektyvūs pareiškėjų Ž. manymai negali būti pagrindas kito, kaip šiuo atveju J. V. V., baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų T. ir J. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.