Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. R., nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą 2 metams ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga 2025 m. birželio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Komisija taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemolių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvojo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Komisija pažymi, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Nuteistasis apie savo elgesio pasekmes negalvoja, orientuojasi į savo paties norus ir poreikius. Šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumo visuomenei, negebėjimą savęs vertinti, analizuoti. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos skundžiamame nutarime nurodytos rekomendacijos nuteistojo yra visiškai įgyvendintos (nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą/įsidarbinti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonės), ką patvirtina ir pačio nutarimo motyvai, argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. R., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. R. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą ją mažinant, todėl šitai neatitinka net ir formalių lygtinio paleidimo taikymo galimybių. Be to, nuteistojo elgesyje stebimi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir (ar) piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, emocijų valdymo problemos, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu), kurie daro ir ateityje gali daryti įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Nuteistasis buvo teistas ne vieną kartą, kas tik sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis jau geba mokytis iš klaidų ir jų nekartoti, taip pat koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, juo labiau, kad abejonę sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti jo elgesį neigiamai veikiantys anksčiau nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Aptartos aplinkybės, teismui nenustačius nuteistojo elgesyje materialiojo pagrindo egzistavimo, tik dar labiau sustiprina teismo manymą, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymui dar nėra pagrindo, o nuteistojo elgesys ir toliau turi būti taisomas struktūruotoje aplinkoje.

Teismas pažymi, kad nors nuteistasis skunde kaip reikšmingas aplinkybes nurodo tai, kad jis motyvuotas dirbti, dalyvavo trijose pozityvaus užimtumo veiklose, viso bausmės atlikimo laikotarpyje drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus. Yra dirbantis, gaunantis darbo užmokestį pragyvenimui bei atsiskaitymams su nukentėjusiais dėl nusikalstama veika padarytos žalos. Nuteistasis neturi jokių priklausomybių, nesilaiko kitų nuteistųjų aplinkoje esančių subkultūros atributų ir yra priešiškas tokiems dalykams, nesaisto savęs su kriminaline aplinka, tačiau šitoks nuteistojo elgesys yra tai, koks jis ir privalo būti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai ir teismas neturi pagrindo abejoti tokio priimto sprendimo teisėtumu. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad G. R. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro tam tikrą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. R. skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 27 d. nutarimo, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.